Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10–15 proc. – į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Jei šiandien bus ignoruotas prezidentės veto, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros, o tai dar labiau sumažins potencialius gimstamumo rodiklius.
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. A.Liubšys neonatologijos srityje dirba daugiau nei 30 metų.
Už pačių mažiausių pacientų gydymą atsakingas A. Liubšys, paprašytas papasakoti labiausiai įsiminusią su neišnešiotukais susijusią istoriją, šypsojosi: „Geriausia būtų, jei jūs užeitumėte į mūsų skyrių ir pakalbėtumėte su mamomis. Išgirstumėte daugybę džiaugsmingų istorijų. Kiekviena istorija yra man labai brangi, tad vienos išskirti negalėčiau.
Dažnai šeimos, kurių naujagimiai mūsų skyriuje auginami iki vykimo namo, sugrįžta pas mus su jau paaugusiais vaikais, atneša jų nuotraukų, pasakoja istorijas. Mes skyriuje turime buvusių pacientų albumus, prisimename juos ir jų istorijas. Kartais mane gatvėje užkalbina, teiraujasi, kaip gyvenu.
Labai gera matyti besišypsančius tėvų veidus ir žinoti, kad kai kam galėjai padovanoti mažą džiaugsmo dalelę. Man tai yra labai svarbus dalykas gyvenime.“
– Neonatologijos srityje dirbate kone visą gyvenimą. Kaip kito daugiavaisių nėštumų skaičius nuo tada, kai Lietuvoje buvo pradėtos taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūros?
– Daugiavaisių nėštumų didėjimas yra tiesiogiai susijęs su pagalbiniu apvaisinimu. Pagalbinio apvaisinimo procedūros prireikia, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių moteris negali pastoti natūraliai. Taikant šį gydymo būdą, neretai į gimdą yra įsodinami keli embrionai ir sėkmės atveju jiems įsitvirtinus įsčiose, vietoje vieno vaisiaus pradeda augti du ar net trys.
Kad moteris, kuriai buvo pritaikytas pagalbinis apvaisinimas, iki reikiamo laiko, t.y. 40 savaičių išnešiotų dvynukus ar trynukus, pasitaiko gana retai. Dažniausiai tokie kūdikiai gimsta prieš laiką, t.y. neišnešioti.
– Kuo gresia daugiavaisis nėštumas?
– Gamtos yra taip sureguliuota, kad moteris turi gimdyti vieną vaiką. Tokia yra norma, bet kartais tam tikri genetiniai dalykai lemia, kai karta iš kartos tos pačios šeimos moterys susilaukia dvynių ar trynių.
Kaip jau minėjau, atsiradus pagalbiniam apvaisinimui, daugiavaisių nėštumų padaugėjo ir, be abejo, tai yra papildomas krūvis moters organizmui. Viena yra įsčiose išnešioti ir išmaitinti vieną naujagimį, o visai kas kita yra – du ar tris.
Sveikas naujagimis gimsta nuo 3,5 kg, tad jei moteris nešioja du ar tris vaisius savo įsčiose, mažai tikėtina, kad visi vaisiai gims minėto svorio. Įprastai nešiojami kelis kūdikiai gimsta mažesni.
Taip pat daugiavaisis nėštumas yra dažniau susijęs su priešlaikiniu gimdymu, t. y. vaisius gimsta būdamas 33–35 savaičių, o kartais ir dar anksčiau. Ganėtinai retais atvejais daugiavaisis nėštumas pasibaigia laiku, t.y. 40 savaičių.
Naujagimis, kuris gimsta pirma laiko, turi tam tikrų subrendimo stokos problemų, nors šiandien daugelis iš jų yra sprendžiamos sėkmingai. Neonatologijos mokslas yra gerokai pažengęs į priekį. Šiuolaikinių technologijų padedami mes be didelių sunkumų išslaugome kūdikį, gimusį 32 ar net mažiau savaičių.
Jei nėštumo metu jo nekomplikuoja papildomi dalykai, pavyzdžiui, infekcijos, genetiniai veiksniai, lemiantys vaisiaus apsigimimus, tai naujagimiai dažniausiai būna gana sveiki ir auga visaverčiais visuomenės nariais.
Aš, kaip medikas, suprantu, kad pagalbinis apvaisinimas – tai savotiškas kišimasis į gamtą. Tačiau esant dabartinėms technologijoms, visiškai pritariu, kad tos šeimos, kurioms natūraliu būdu nepavyksta susilaukti vaikų, pasinaudotų mokslo pažanga ir turėtų galimybę džiaugtis taip laukiamu kūdikiu. Mano manymu, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški.
Ypač žinant, kad neretai tokie sprendimai yra priimami Seimo narių, kuriems nemažą įtaką daro Bažnyčios atstovai, bandydami įteigti mintį, jog „viskas, kas vyksta nenatūraliai, ne nuo Dievo, yra draudžiama“.
Taip mąstydami ir elgdamiesi mes galime labai smarkiai atsilikti nuo viso likusio pasaulio. Naujųjų technologijų ir galimybių atsiradimas suteikia žmonėms papildomas galimybes išspręsti nevaisingumo problemas ir džiaugtis savo naujagimiu. Daug metų vadovaudamas naujagimių intensyvios terapijos skyriui, o dabar būdamas centro vadovu, matau, kiek džiaugsmo ir laimės atneša kūdikio gimimas bet kuriai šeimai, o ypač toms, kurios vaikelio susilaukia tik po pagalbinio apvaisinimo ir daugybės laukimo metų.
Bendraujant su tais žmonėmis, nekyla nė menkiausios abejonės, kad šis gydymo būdas yra reikalingas ir pateisinamas iš žmogiškosios pozicijos. Juk turėti laimingą šeimą – natūralus žmonių noras.
– Ar daug daugiavaisių nėštumų yra išnešiojami iki 40-os savaitės?
– Yra tokių atvejų, tačiau net ir išnešiojus 40 savaičių, du ar trys naujagimiai bus mažesni, palyginti su tuo vienu, kurį moteris nešiotų. Kiekvienas vaisius augdamas turi gauti iš moters organizmo maisto medžiagų, vitaminų, mineralų. Tad suprantama, kad nėščioji turi atidžiau prižiūrėti save, rūpintis mityba, nes organizmui krūvis tenka daug didesnis.
– Ar yra pastebimi dažnesni susirgimai, komplikacijos, kai vaikelis gimsta neišnešiotas?
– Be abejo, neišnešiotumas yra pavojingas. Tarkime, jei dvyniai gimė laiku, tai dažniausiai jie būna mažesnio svorio, bet jie neturi nebrandumo požymių. Naujagimis, kuris gimsta pirma laiko, būna ne tik mažo svorio, bet ir gali turėti kvėpavimo, kraujotakos bei kitų sutrikimų.
Didžiausias pavojus yra kraujo išsiliejimas į smegenis, kuris pasitaiko dėl per ankstyvo gimimo ar naujagimio nebrandumo, kartais tai įvyksta dėl tam tikrų kraujotakos sutrikimų kūdikiui esant dar motinos gimdoje. Tokių kūdikių prognozės nebūna itin geros, nes jiems padidėja tikimybė turėti neurologinių, regos, klausos sutrikimų. Kuo anksčiau prieš laiką naujagimis gimsta, kuo jis mažesnis, tuo problemų yra daugiau. Tačiau, priklausomai nuo mūsų galimybių bei naujų technologijų, mes stengiamės tų problemų sumažinti iki minimumo, ir toliau tiems vaikams viskas klostosi neblogai.
– Ar yra buvę atvejų, kai nepavyko išsaugoti gyvybės nė vieno iš dvynukų ar trynukų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo?
– Deja, būna. Pasitaiko atvejų, kai moteriai įvyksta vienas persileidimas po kito, tiesiog jos organizmas priešinasi nėštumui. Tokiais atvejais akušeriai–ginekologai moterį guldo į ligoninę ir imasi tam tikrų medicininių priemonių nėštumui sulaikyti, kad vaisiai motinos įsčiose išbūtų kuo ilgiau. Tačiau ne visuomet tai pavyksta.
Taip pat pasitaiko, kai naujagimiai žūva dar būdami gimdoje arba iš karto po gimimo (pavyzdžiui, kai gimdymas įvyksta labai anksti, 23–24 savaičių). Tačiau tai nėra taisyklė, priklauso nuo kiekvienos moters.
– Kokius mažiausius gimusius kūdikius prisimenate?
– Klausimas labai sudėtingas ir platus. Mažiausi naujagimiai Lietuvoje, kurie yra registruojami kaip gyvagimiai, yra gimę po 22 nėštumo savaitės. Mūsų skyriuje buvo ir 22, ir 23 savaičių kūdikių, buvo ir svėrusių mažiau nei 500 g. Kai kurie iš tų mažylių dabar jau paaugliai.
Tokių naujagimių yra, tačiau kuo jis mažesnis, tuo jo šansai yra prastesni. Ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje.
– Neišnešiotas nėštumas ne tik iššūkis moters organizmui, šeimai, bet ir didžiulės naujagimio priežiūros išlaidos. Kokių technologijų, aparatų prireikia per anksti gimusio kūdikio gyvybei išsaugoti?
– Kuo anksčiau kūdikis gimsta, tuo daugiau įvairių technologijų jam prireikia: kvėpavimo aparato, kuris pakeičia jo kvėpavimą iki pakankamos brandos, būtinas maitinimas pro zondą, stebėsena prijungus prie specialaus monitoriaus, kuriame registruomi svarbiausi jo gyvybiniai rodikliai, be abejo, ir įvairių vaistų.
Neišnešioto kūdikio gulėjimo ligoninėje sąnaudos priklauso nuo neišnešiotumo laipsnio. Jos nėra maža, tačiau tikslūs skaičiavimai Lietuvoje nebuvo atlikti. Kuo kūdikis mažesnis, tuo daugiau laiko praleidžia ligoninėje. Jei vietoj 40 savaičių kūdikis gimsta 22-ų, tai mes ligoninėj jį turime „subrandinti“ tiek, kad jis pats pradėtų normaliai valgyti, kvėpuoti. Kartais tenka atlikti ir tam tikras operacijas.
Nors tai ganėtinai nepigiai kainuoja valstybei, yra atlikti skaičiavimai, kad ta pinigų suma, kuri skiriama neišnešioto naujagimio slaugymui, į valstybės biudžetą yra grąžinama per pirmuosius 10 ar 12 to žmogaus darbo metų. Bet kokiu atveju, žinant, kokią moralinę naudą tas kūdikis suteiks šeimai, visuomenei, į jį investuoti visuomet verta.
– Iš kur jūs semiatės stiprybės?
– Esu pediatras. Tais laikais, kai turėjau rinktis subspecialybę, daug naujagimių mirdavo, o jie man labai patiko, mylėjau kūdikius ir buvo jų labai gaila. Taip atsidūriau šiame kelyje.
Naujagimiai – labai įdomūs, nenusakomi, jų galimybės nėra iki galo žinomos, dažnai kūdikiai ištveria tokius dalykus, kokie sunkiai būtų pakeliami net suaugusiam žmogui. Kita vertus, jie labai gležni, lengvai pažeidžiami.
Šiame skyriuje dirbti be meilės neįmanoma. Būna, kad grįžti namo labai pavargęs, nes naujagimis iš tavęs atima daug energijos, o dar daugiau turi jos atiduoti tėvams, tačiau kitą rytą ateini, pamatai, kad mažylio būklė gerėja, ir patiri didžiulį džiaugsmą bei moralinį pasitenkinimą. Tai įkvepia ir suteikia daug jėgų.
Jei manęs šiandien paklaustų, ar norėčiau dirbti kitoje srityje, vienareikšmiškai atsakyčiau – ne. Jei tektų rinktis, vėl rinkčiausi neonatologiją.
