Ši kova dėl nevaisingų porų teisių tęsėsi daugiau nei dešimtmetį.
Seimo nariai buvo pasidaliję į dvi stovyklas
Prieš balsavimą Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nesirįžo prognozuoti, kokį verdiktą parlamentas bus linkęs priimti dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
Pasak Seimo vadovės, dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Seimas iš esmės buvo pasidalinęs į dvi dalis. „Šį įstatymą mes priiminėjome ne vieną kadenciją, kadencijos keitėsi, bet proporcijos Seime buvo panašios, ir tik šią kadenciją pavyko priimti tą naują įstatymą, kadangi nedidele persvara priėmėme konservatyviųjų variantą.
Prezidentė vetavo ir dabar labai sunku spręsti, ar bus 71 balsas atmesti Prezidentės veto. Bet, kiek aš girdėjau iš Seimo narių, tie, kurie balsavo turėdami tvirtą nuomonę, tikrai nekeis savo nuomonės, todėl galbūt priklausys nuo to, iš kurios pusės šalininkų gali neateiti į Seimo posėdį (...). Tai pažiūrėsime, kaip seksis“, – interviu „Žinių radijui“ trečiadienio rytą sakė L. Graužinienė.
Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienio rytą buvo nusprendęs siūlyti parlamentui pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši komiteto nariai, trys buvo prieš ir vienas susilaikė.
Seimo salėje – kaltinimai ir siūlymai užsišaldyti
Svarstymo pradžioje jokiai partijai nepriklausantis Seimo narys Povilas Urbšys tėškė, kad manipuliuojant duomenimis, siekiama apkvailinti Seimo narius. Pasak jo, nėra statistikos, kiek iš tiesų naudos atneša pagalbinis apvaisinimas lietuviams, mat privačios šalies įstaigos jos net nerenka.
„Tai – tik priemonė pasipelnyti. Prieš du mėnesius esu girdėjęs kalbas apie sanderį, kuriuo siekiama įtvirtinti pagalbinį apvaisinimą, kaip verslą. Moterys taps kiaušialąsčių ir embrionų fabrikais“, – prieš prezidentės veto pasisakė P.Urbšys.
Konservatorė Vida Marija Čigirienė agitavo Seimo narius liautis diskriminuoti nevaisingas poras ir palaikyti prezidentės veto.
„Negalėjimas realizuoti tėvystės ar motinystės yra liga, kuri turi būti gydoma tinkamomis priemonėmis. Reikia išsklaidyti mitus, sklandančius apie pagalbinį apvaisinimą. Apie jokią prekybą negali būti nė kalbos! Tai draudžia įstatymas“, – teigė Seimo narė, kuri turi akušerės ginekologės išsilavinimą.
Jai prieštaravo partijos kolega Rimantas Jonas Dagys.
„Niekas nesiginčija, kad pagalbinis apvaisinimas reikalingas, tačiau klausimas, kaip tą padaryti. Kalbėsiu, kaip gamtos mokslų daktaras. Kai mokėmės biologijos 7 dešimtmetyje, mums aiškino, kad kol atsiranda žmogus, jis praeina net žuvies stadiją. Jei mokslininkui pasakytumėte, kad gyvybė atsiranda vėliau nei susiliejus dviem lytinėms ląstelėmis, jums pasakytų, kad jūs gyvenate akmens amžiuje. Stebiuosi, kad taip teigiančių medikų atsiranda, gal kurą reikėtų pasikartoti?“ – kalbėjo J.P.Dagys.
Jo teigimu, prezidentės veto įteisintų „perteklinių žmonių gamybą“.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Petras Gražulis buvo nustebęs, kad konservatoriai iškėlė kandidatę į prezidentus, o ši vetavo vertybiškai svarbų įstatymą. „Jos vertybinės nuostatos labiau deklaruojamos. Ar konservatoriai nepadarė klaidos iškėlę šią kandidatę?“ – svarstė Seimo narys.
Pasak jo, pagalbinis apvaisinimas nėra gydymas. Taip pat jis pasiūlė užsišaldyti Vidai Marijai Čigrijienei ir Aušrinei Marijai Povilionienei. „Kodėl norite šaldyti kitus? Užsišaldykite pačios“, – klausė P.Gražulis.
Jis taip pat ragino kunigus kalbėti garsiau ir daugiau kištis į Seimo narių darbą.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasisakė, kad geriau jokio įstatymo nei toks, koks svarstomas dabar. Užjautė jaunas šeimas, kurios bus pasmerktos bevaikystei, pabrėždama, kad tai – socialinė problema.
Liberalė Dalia Kuodytė taip pat buvo už prezidentės veto. Ji pristatė peticiją, kuri ragino nepalaikyti konservatyviojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. Po ja pasirašė 77 universitetų atstovai, 27 pacientų ir nevyriausybinės organizacijos bei 8300 piliečių. Ji priminė ir Italijos pavyzdį. Toks įstatymas ten jau buvo priimtas, tačiau vėliau atšauktas, kaip prieštaraujantis žmogaus teisėms.
„Seimas priimdamas šį įstatymą Seimas atima galimybę apsispręsti, kokį gydymo būdą pasirinkti. Taip pat diskriminuojamos įvairios pacientų grupės, pavyzdžiui, onkologiniai ar genetinėmis ligomis sergantys pacientai“, – kalbėjo ji.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad Seimas pasmerkė nevaisingas šeimas skausmui ir paneigė mokslo pažangą.
„Seimas peržengė padorumo kriterijus, grubiai kišdamasis į privatų šeimos gyvenimą. 50 tūkst. nevaisingų porų buvo 2007 metais. Šiandien jų, ko gero daugiau“, – kalbėjo ji.
Taip pat pabrėžė, kad konservatyviuoju įstatymu valstybė įteisina brangias, bet neefektyvias procedūras. Socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė skundėsi, kad dėl šio įstatymo buvo „apšiukšlintas“ jos kompiuteris. Pasak jos, kai kurie Seimo nariai inicijavo ataką prieš kitus seimūnus, kurie pasisako už prezidentės veto.
Pasirodo, vyksta tyrimas dėl Seimo narių elektroninio pašto dėžutes pasiekusių laiškų.
Konservatorius Egidijus Vareikis pabrėžė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi moralės, dorovės ir etikos prasmę. Taip pat, kad pagalbinis ir dirbtinis apvaisinimas yra skirtingi dalykai. O priimtas įstatymas leidžia natūraliai susilaukti vaikų, todėl prezidentės veto nereikėtų palaikyti. Kalbas apie progresyvumą jis palygino viduramžiams, kai progresyvu atrodė nuleisti kraują.
„Tai, ką šiandien vadinate mokslo pasiekimais, po keliasdešimt metų bus naiviai juokingi dalykai, o moralinės vertybės nesensta“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, priimtas konservatyvus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nėra tobulas, bet ir nėra blogas. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Algimantas Dumbrava apeliavo į Seimo narių tikėjimą ir katalikiškas vertybes. „Šie metai – gailestingumo metai. Labai nesimbloliška, kad šiuo įstatymu leidžiame žudyti embrionus. Jei esame katalikai, nepažeiskime penkto Dievo įsakymo: „Nežudyk“, – ragino Seimo narys.
Pirmojo balsavimo metu įstatymas be prezidentės veto nepriimtas. Seimo narių dauguma nutarė pritarti šalie vadovės nuomonei.
Specialistai priešinosi konservatyviam sprendimui
Konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas sulaukė didelio, mokslu besiremiančių medikų pasipriešinimo, mat toks įstatymas įstatymas būtų surišęs rankas medicinos genetikams, galintiems padėti nevaisingos šeimoms susilaukti sveikų vaikų.
Į Vilnių dėl to praėjusią savaitę net buvo atskridę užsienio ekspertai kartu su šalies medikais diskutavo, kokių pasekmių gali sukelti mūsų parlamentarų trumparegystė ir nepasitikėjimas šiuolaikinėmis technologijomis.
Anot vaisingumo specialistų, konservatyvaus įstatymo palydovais būtų tapusi emigracija ir sumažėjęs gimstamumas.
„Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10–15 proc. – į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios nebepastoja po pirmojo naujagimio, nėra žinoma, – problemos mastą patvirtino „InMedica“ klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė. – Nesulaukdamos pagalbos gimtinėje, poros renkasi emigraciją į šalis, kuriose nevaisingoms šeimoms teikiamos ne tik visos pagalbinio apvaisinimo galimybės, bet ir finansinė parama. Tokių pavyzdžių savo darbo praktikoje turiu nemažai.“
Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovo dr. Arūno Liubšio, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški.
„Aš, kaip medikas, suprantu, kad pagalbinis apvaisinimas – tai savotiškas kišimasis į gamtą. Tačiau esant dabartinėms technologijoms, visiškai pritariu, kad tos šeimos, kurioms natūraliu būdu nepavyksta susilaukti vaikų, pasinaudotų mokslo pažanga ir turėtų galimybę džiaugtis taip laukiamu kūdikiu. Mano manymu, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški.
Ypač žinant, kad neretai tokie sprendimai yra priimami Seimo narių, kuriems nemažą įtaką daro Bažnyčios atstovai, bandydami įteigti mintį, jog „viskas, kas vyksta nenatūraliai, ne nuo Dievo, yra draudžiama“. Taip mąstydami ir elgdamiesi mes galime labai smarkiai atsilikti nuo viso likusio pasaulio. Naujųjų technologijų ir galimybių atsiradimas suteikia žmonėms papildomas galimybes išspręsti nevaisingumo problemas ir džiaugtis savo naujagimiu.
Daug metų vadovaudamas naujagimių intensyvios terapijos skyriui, o dabar būdamas centro vadovu, matau, kiek džiaugsmo ir laimės atneša kūdikio gimimas bet kuriai šeimai, o ypač toms, kurios vaikelio susilaukia tik po pagalbinio apvaisinimo ir daugybės laukimo metų. Bendraujant su tais žmonėmis, nekyla nė menkiausios abejonės, kad šis gydymo būdas yra reikalingas ir pateisinamas iš žmogiškosios pozicijos. Juk turėti laimingą šeimą – natūralus žmonių noras“, – pasakojo ilgametę patirtį turintis specialistas.
Kas numatyta prezidentės dekrete?
Portalas Lrytas.lt primena, kad Seimas birželio 28 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka.
Juo nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles; embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip trys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį įstatymą vetavo. Šalies vadovės dekrete teigiama, kad priimtas įstatymas neva užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais.
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.
Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes.
Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą.
Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
