Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų
priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši
komiteto nariai, trys buvo prieš ir vienas susilaikė. Dėl įstatymo
parlamento salėje bus balsuojama popiet.
Vetavusi Seimo vasarą priimtą įstatymą šalies vadovė siūlo
atsisakyti dalies parlamento numatytų griežtų apribojimų –
neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių
donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters
gimdą.
Seimo priimtą įstatymą vetavusi šalies vadovė sako, kad
parlamentarų numatyti draudimai dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje
užkirstų kelią nevaisingoms poroms užtikrinti šiuolaikinį
gydymą.
Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų
bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie
ragina garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus ir sako
ginantys negimusią gyvybę.
Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu
pirmiausia balsuojama, ar priimti jį be pakeitimų – tokiu atveju
reikia 71 balso „už“, kad liktų galioti Seimo pavasarį priimta
versija.
Jeigu Seimo anksčiau priimtas įstatymas nesulauks daugiau kaip
pusės parlamentarų paramos, bus balsuojama, ar priimti jį su
visomis prezidentės teikiamomis pataisomis – tokiu atveju
įstatymui priimti užtektų paprastos Seimo narių daugumos.
Prezidentės poziciją komitete pristačiusi jos patarėja Lina
Antanavičienė pažymėjo, kad Lietuva turi galimybę pasisemti kitų
šalių patirties.
„Pagalbinio apvaisinimo klausimas nebuvo lengvas ne tik
Lietuvai, bet ir visam pasauliui, Europos šalims. Prieš 38 metus
buvo atlikta pirma sėkminga pagalbinio apvaisinimo procedūra, kuri
nuėjo labai ilgą teisinį kelią, todėl turime galimybę pasisemti
patirties iš kitų šalių ir nekartoti klaidų, kurios buvo
padarytos“, – sakė patarėja.
Pasak jos, Seimo priimtas įstatymas yra ydingas, nes pablogina
dabar esančią padėtį, taip pat kelią pavojų moters ir vaiko
sveikatai ar netgi gyvybei. „Priėmus įstatymą su prezidentės
pataisomis pagrindinė spendimo teisė lieka pačiai porai, pati pora
gali spręsti dėl apvaisinimo metodo, pasitarusi su specialistu“,
– sakė L.Antanavičienė.
Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro
vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o embrionas
po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą.
Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose
klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama
valstybės.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, kurį vetavo prezidentė,
nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms
būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai.
Seimas birželį nusprendė, kad embrionų galėtų būti
sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą,
o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio
reglamentavimo šalininkai sako norintys užkirsti kelią situacijai,
kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į
moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina
pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai
kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl
sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti
embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių
banke.
Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų
sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti
embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės
diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai.
Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus,
kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų
leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio
lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja,
kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas
kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio
palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra
vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams
pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia
reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė
būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių
nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte
numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip
nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir
neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai
finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su
Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio
apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį
priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai
ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia
žmogaus teises.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta
apie tūkstantis vaikų.