Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši komiteto nariai, trys buvo prieš ir vienas susilaikė. Dėl įstatymo parlamento salėje bus balsuojama popiet.
Vetavusi Seimo vasarą priimtą įstatymą šalies vadovė siūlo atsisakyti dalies parlamento numatytų griežtų apribojimų – neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą.
Seimo priimtą įstatymą vetavusi šalies vadovė sako, kad parlamentarų numatyti draudimai dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje užkirstų kelią nevaisingoms poroms užtikrinti šiuolaikinį gydymą.
Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie ragina garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus ir sako ginantys negimusią gyvybę.
Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti jį be pakeitimų – tokiu atveju reikia 71 balso „už“, kad liktų galioti Seimo pavasarį priimta versija.
Jeigu Seimo anksčiau priimtas įstatymas nesulauks daugiau kaip pusės parlamentarų paramos, bus balsuojama, ar priimti jį su visomis prezidentės teikiamomis pataisomis – tokiu atveju įstatymui priimti užtektų paprastos Seimo narių daugumos.
Prezidentės poziciją komitete pristačiusi jos patarėja Lina Antanavičienė pažymėjo, kad Lietuva turi galimybę pasisemti kitų šalių patirties.
„Pagalbinio apvaisinimo klausimas nebuvo lengvas ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, Europos šalims. Prieš 38 metus buvo atlikta pirma sėkminga pagalbinio apvaisinimo procedūra, kuri nuėjo labai ilgą teisinį kelią, todėl turime galimybę pasisemti patirties iš kitų šalių ir nekartoti klaidų, kurios buvo padarytos“, – sakė patarėja.
Pasak jos, Seimo priimtas įstatymas yra ydingas, nes pablogina dabar esančią padėtį, taip pat kelią pavojų moters ir vaiko sveikatai ar netgi gyvybei. „Priėmus įstatymą su prezidentės pataisomis pagrindinė spendimo teisė lieka pačiai porai, pati pora gali spręsti dėl apvaisinimo metodo, pasitarusi su specialistu“, – sakė L.Antanavičienė.
Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą.
Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, kurį vetavo prezidentė, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai.
Seimas birželį nusprendė, kad embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.
Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
