Valdemaras – vienas iš 160 tarptautinio projekto dalyvių, kuriems taikomos informacinės technologijos. Medicinos prietaisai jam yra kaip skaitmeniniai žaisliukai.
„Ryte atsikeliu, nevalgęs įsijungiu aipadą, wy fy, ant svarstyklių, mano svoris iškart nukeliauja, spaudimą pasimatuoju irgi nukeliauja, automatiškai nuskaitomos apyrankės rodmenys“, – pasakojo vyras. Pasimatuoti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, įvertinti miego kokybę, pasisverti – yra daug būdų, kaip žmogus gali stebėti savo būseną ir būti atsakingas už savo sveikatą.
Išmaniosios technologijos pirmiausia ateina į pagalbą sergantiesiems širdies ir inkstų ligomis, kurių gydymas – sunki našta valstybė.
Jungtiniame inovatyvios medicinos centre, įsikūrusiame Santariškėse, pristatytas tarptautinis mokslinis CARRE projektas, kuris ateityje gali tapti kasdienybe.
Tiriami ir Lietuvos pacientai
Surinkus ir išanalizavus duomenis apie sveikatą, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kuriems dar nebūtina nuolatinė priežiūra, galėtų automatiniu būdu gauti vertingų patarimų.
Tuo atveju, jei jų būklė pablogėtų, pavyktų laiku reaguoti ir skirti tinkamą gydymą, o galbūt atsiųsti SMS žinutę ar pranešimą į elektroninį paštą, kad reikia kviesti greitosios pagalbos medikus ir reanimobilį.
160 pacientų, gydomų nuo širdies ir inkstų ligų Vilniaus universiteto Santariškių klinikose ir Aleksandropolyje, Graikijoje, – pirmieji, kuriems išmaniosios technologijos gali padėti atitolinti infarktą ar insultą.
Visi pacientai padalinti į dvi grupes, viena jų – kontrolinė, o kita eksperimentinė, kuriai įteikta 80 medicininės įrangos komplektų, vieno kaina – iki 1000 eurų.
Tai ne tik kraujospūdžio matavimo prietaisai, bet ir išmanieji telefonai, planšetės, vadinamosios apyrankės, fiksuojančius įvairius širdies veiklos parametrus, elektroninės svarstyklės bei kiti prietaisai, fiksuojantys paciento būseną. Projekte naudojami medicinos prietaisai yra skaitmeniniai, todėl duomenys gali būti greitai perduodami ir apdorojami.
Trečdalis mirčių Europoje – nuo širdies ligų
Šio tarptautinio projekto koordinatorė, atvykusi iš Graikijos į Lietuvą, profesorė Eleni Kaldouni pasakojo, kad projekto pavadinimas CARRE atspindi sindromą, dėl kurių išsivysto širdies nepakankamumas ir lėtinė inkstų liga.
Kadangi sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja visoje Europoje, šis projektas yra labai svarbus. Apie 30 proc. visų mirčių įvyksta dėl šios priežasties.
Apie 25 proc. visų suaugusiųjų serga metaboliniu sindromu. Tai padidina mirties riziką dukart.
Širdies nepakankamumas kamuoja Europoje daugiau nei 10 proc. gyventojų, vyresnių nei 70 metų, o pusė šių ligonių miršta praėjus 5 metams nuo diagnozės pradžios.
Apie 10 proc. žmonių nuo 65 iki 74 metų serga lėtine inkstų liga: vienas iš penkių vyrų ir viena iš keturių moterų. Lėtinė inkstų liga didina infarkto ir insulto riziką.
Duomenų bazės – debesyse
Tarptautinį CAARE projektą sudaro kelios svarbios grandys: ne tik mokslinių duomenų šaltiniai ir analizė, jų saugojimas serveriuose, bet ir pacientų duomenų apdorojimas, tam tikrų prognozių sudarymas, kokia asmeninė rizikos grėsmė tam tikram pacientui, kokios ligos gali ateityje jį užklupti, jei nebus koreguojami tokie veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, gliukozės ir cholesterolio didelis kiekis kraujyje.
Visos duomenų bazės bus saugomis debesyse.
Pacientas taip pat gali būti informuojamas, ką daryti, kad pagerėtų jo būklė, kokių jis turi atsisakyti įpročių, kaip reguliuoti fizinį krūvį, dienos ir poilsio režimą.
„Labai svarbu, kad pacientai patys domėtųsi savo ligomis ir aktyviai dalyvautų gydyme“, – sakė viešnia iš Graikijos profesorė E. Kaldouni.
Šis projektas svarbus Lietuvai, nes visuomenė sparčiai sensta – mažėja tiek mirštamumas, tiek – gimstamumas. Tačiau Lietuvoje visuomenės senėjimo tempas greitesnis nei ES vidurkis.
Idėja subrendo prieš gerą dešimtmetį
Lietuviai į šį projektą buvo įtraukti ne atsitiktinai.
„Mūsų specialistai įtraukti į ne vieną projektą, be klinikinio darbo, jie atlieka mokslinius tyrimus, dėsto studentams. O mintis įtraukti išmaniąsias technologijos ir iš tolo stebėti pacientus – brendo ne vienerius metus“, – teigė Jungtinio inovatyvios medicinos centro vadovas profesorius Aleksandras Laucevičius.
Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis aiškino, kad Santariškių klinikose informacinių technologijų plėtrai ir sveikatos priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.
„Esu tikras, kad telemedicinos priemonės ateityje bus taikomos tam, kad žmogus pats galėtų stebėti savo sveikatą ir būti už ją atsakingas“, – sakė R.Kizlaitis.
Iki 2021 metų gali išgelbėti 1900 gyvybių
Prie šio projekto prisijungė taip pat Lietuvos verslas.
Šiaurės ir Baltijos šalių tyrimas rodo, kad iki 2021 metų informacinių technologijų taikymas medicinoje padės sustabdyti iki 23 tūkst. priešlaikinių mirčių ir sutaupyti iki 4,9 milijardo eurų, skirtų sveikatos priežiūrai.
Manoma, kad geriausių rezultatų įmanoma pasiekti Lietuvoje.
„Teo“ ir „Omnitel“ produktų ir paslaugų padalinio vadovas Edvardas Linkevičius teigė, kad šiuolaikinės technologijos taps įrankiu, kuris padės greičiau gauti informaciją apie ligonį būklę, kur kas greičiau nustatyti diagnozę, taip pat parinkti tinkamą gydymą.
Yra vilčių, kad informacinės technologijos gali prisidėti mažinat ligų riziką ir ir padės išvengti klaidų, nes bus įmanoma informuoti ne tik pacientą, bet ir jo šeimos gydytoją apie pablogėjusią sveikatą.
Tokių rezultatų įmanoma pasiekti užtikrinus kokybišką, spartų ir stabilų mobilųjį ryšį.
„Kaip socialiai orientuota įmonė, mes esame pasiruošę investuoti į informacines technologijas, nes e-sveikatos galimybės šalyje yra labai didelės“, – sakė E.Linkevičius.
Vien Lietuvoje informacinių sistemų ir mobiliojo ryšio taikymas sveikatos apsaugos sistemoje iki 2021 metų gali padėti iš gelbėti 1900 gyvybių ir sutaupyti 200 milijonų eurų.
