Delsimas nėra geras dalykas, nes dėl estrogenų trūkumo ir moters organizmo senėjimo vystosi kraujagyslių pakitimai. Pavėluotai skyrus hormonų terapiją, sulaukiama priešingo efekto.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius prisiminė apie vieną pacientę, kuri sulaukusi 73-ojo gimtadienio vis prašo tęsti hormonų terapiją, nors pradėjo juos vartoti prieš 18 metų, kai įvyko menopauzė.
Kamuojama įvairių negalavimų ji skundėsi, kad negali normaliai gyventi.
„Kaip gydytojas informuoju pacientę, kad vyresniame amžiuje gresia didesnė infarkto ir vėžio rizika, o ji atsako: „Aš viską žinau, bet aš šiandien negaliu gyventi, o kas bus rytoj, tas ir bus“, – pasakojo gydytojas H.Stankevičius.
Kenčia, bet tyli
Karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikos svyravimai, nemiga, makšties išsausėjimas, libido sutrikimai, šlapinimosi negalavimai, sąnarių skausmai, osteoporozė – apie šiuos negalavimus moterys dažniausiai nekalba.
Netgi su gydytojais, nes menopauzės dar nė vienai moteriai nepavyko išvengti.
Kaip susijusi hormonų vartojimo baimė, vėžio baimė ir menopauzė?
Šios trys temos buvo nagrinėjamos neseniai įvykusioje Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuotoje konferencijoje.
Dalis moterų Lietuvoje iki šiol galvoja, – jei gamta skyrė ir atėjo menopauzė, nieko nepakeisti, todėl neverta kreiptis į gydytoją. Tačiau ši konferencija įrodė, kad yra moksliškai pagrįstų tyrimų ir duomenų, įrodančių, kad prasidėjus menopauzei moters gyvenimo kokybė gali nė kiek nepablogėti.
„Ši konferencija apie tai, ko labiausiai reikia Lietuvos moterims, palietėme tai, kas aktualiausia ir džiaugiamės, kad savo nuomone galėjo pasidalinti įvairių sričių profesionalai“, – pasakojo Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininkė Violeta Jonaitienė.
Menopauzė – tik pusiaukelis
Daugelyje valstybių tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė siekia 80 ir daugiau metų, todėl pasikeitė požiūris ir į menopauzę.
„Menopauzė rodo tik tai, kad moteris nuėjo pusę jai skirto kelio. Kita pusė kelio gali būti ne ką prastesnė, jei moterims padės gydytojai profesionalai. Mes neturime bijoti senatvės, o juo labiau neturime galvoti, kad menopauzės sukelti negalavimai yra nevaldomi“, – teigė gydytoja V.Jonaitienė.
Prieš dvidešimt metų įsikūrusi Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugija – viena pirmųjų medikų draugijų šalyje.
„Mes turime savo tradicijas, organizuojame mokslines praktines konferencijas, kviečiame patyrusius lektorius, o pirmininko pareiga – apmąstyti būsimų konferencijų temas“, – sakė V.Jonaitienė.
Ne vieną tokios konferencijos temą padiktavo įsisenėję stereotipai, dėl kurių pažangiausi gydymo metodai dar neprieinami moterims.
Mieliau skiria ne vaistų, bet maisto papildų
2015 metais Lietuvoje į medikus kreipėsi apie 27 tūkstančiai moterų dėl negalavimų, susijusių su menopauze. Duomenys rodo, kad iš jų tik 11 proc. buvo skirta receptinių vaistų – hormonų. Dar 15 proc. moterų buvo skirta maisto papildų, kurių sudėtyje yra fitoestrogenų, polivitaminų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas akušeris Heraldas Stankevičius įsitikinęs, kad turėtų būti kitokia praktika.
Tikėtina, kad tik vienai iš 10 moterų, turinčių su menopauze susijusių sveikatos sutrikimų, yra skiriama menopauzinė hormonų terapija – efektyvus, grįstas įrodymais, gydymas.
Didesnė dalis pacienčių gauna maisto papildų ir polivitaminų, kurių efektyvumas abejotinas, nes trūksta klinikinių tyrimų.
„75 procentams moterų, kurios kreipiasi dėl pomenopauzės problemų, šiuo metu nerekomenduojamas joks gydymas. Turėtų būti atvirkščiai – 75 procentai pacienčių turėtų gauti efektyvią pagalbą“, – įsitikinęs H.Stankevičius.
Du trečdaliai moterų jaučiasi blogai
Yra daug priežasčių, kodėl kenčia moterys.
Iki šiol Lietuvoje mažai moterų naudojasi efektyviausia apsisaugojimo nuo nėštumo priemone – hormonine spirale, jos nesiskiepija nuo žmogaus papilomos viruso, galinčio sukelti gimdos kaklelio vėžį, nors jo įmanoma išvengti, o sulaukusios menopauzės vengia vartoti hormonų terapiją, nes vis dar mano, kad tai gali pakenkti.
„Jei estrogenų stoka pomenopauzėje sukelia klinikinius simptomus ir patologines būkles, geriausias gydymas gali būti tik skiriant estrogenų. Nieko geresnio neįmanoma moteriai pasiūlyti“, – aiškino gydytojas H.Stankevičius.
Estrogenų nebūtina vartoti prevenciškai, o tik tada, kai menopauzės sukelti negalavimai trukdo moteriai gyventi. Jei tokio amžiaus moterys gerai jaučiasi, nieko nereikia vartoti papildomai.
Gydytojo H.Stankevičiaus darbo patirtis rodo, kad du trečdaliai tokio amžiaus moterų jaučiasi prastai, o trečdalis – pakenčiamai.
Saugiausia, kai estradiolis skiriamas per odą – tai gali būti pleistras, gelis, purškalas. Lietuva šiuo požiūriu gerokai atsilieka. Iki šiol nėra registruota nei vieno pleistro, kurio sudėtyje būtų estradiolio, turime tik purškalą nuo 2016 metų ir gelį.
Lietuva net dešimtmetį atsilieka nuo pažangiausių menopauzės gydymo metodų, pavyzdžiui, JAV nuo 2005 metų sulaukusios menopauzės moterys gali ant odos papurkšti lytinio hormono, kuris per odą patenka į kraujotaką.
„Mūsų moterims pasirinkimas nėra didelis, bet jei keistųsi požiūris, galimybės suteikti reikiamą pagalbą yra“, – sakė gydytojas H.Stankevičius.
Nutukimas kelia didesnę grėsmę
Ne paslaptis, kad menopauzės sulaukusios moterys nenori gydytis hormonais, nes nerimauja dėl vėžio. Viena iš priežasčių – moterims informaciją teikiančių medikų neprofesionalumas.
H.Stankevičius apgailestavo, kad medikai tokiu atveju dažniau įspėja moteris apie tai, kad jos gali susirgti vėžiu. Tačiau jie nutyli tai, kad riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas keliskart labiau didina krūties vėžio riziką nei lytinių hormonų vartojimas.
Sveika gyvensena – pagrindinė taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekviena moteris, sulaukusi menopauzės.
Normali menopauzė įvyksta, sulaukus 45-55 metų (vidurkis apie 50 metus). Ankstyva menopauzė apibrėžiama tada, jei ji ateina iki 40 metų. Tokiu atveju svarbu skirti lytinius hormonus iki tol, kol bus pasiektas vidutinis menopauzės amžiaus.
Vėliau gydytojas gali aptarti su paciente, ar tikslinga tęsti hormonų terapiją.
Didžiausią poveikį lytiniai hormonai turi tada, jei jie skiriami ne vėliau kaip dešimt metų nuo menopauzės pradžios. Šiuos dešimt metų ( maždaug nuo 50 iki 60 metų) gydytojas H.Stankevičius vadino „aukso amžiumi“ menopauzinei hormonų terapijai.
Tai – ypatingas laikotarpis. Tuo metu dar nebūna išsivysčiusių kraujagyslių pažeidimų, o estrogenai turi apsauginį poveikį moters širdžiai ir kraujagyslėms.
