Tai – kompensuojamieji vaistai, be kurių vyras neišsiverčia. Jam sunku suprasti Lietuvoje taikomą vaistų kompensavimo mechanizmą, kai reikia tiek daug mokėti.
Daugiau nei prieš kelis dešimtmečius Geraldas susirgo židinine epilepsija. Vyras mano, kad liga jį ištiko tada, kai buvo sumuštas dėl sukeltos avarijos.
„Subėgęs visas kaimas mane primušė, nes padariau avariją. Atsibudau po komos, dar patekau į kalėjimą, nes man priklausė bausmė pusantrų metų, praėjo dar keleri metai, ir tada prasidėjo“, – pasakojo apie epilepsijos pradžią Geraldas.
Neurochirurgai pašalino vieną židinį
Dėl židininės epilepsijos vyrui paskirta antra neįgalumo grupė. Geraldas prisipažino, kad išbandė ne vieną preparatą, bet liga nuo jo nesitraukė: „Kokį medikamentą ant manęs tik neišbandė gydytojai, nedaug kas padėjo.“
Panevėžio rajono gyventojui prieš dvejus metus buvo atlikta neurochirurginė operacija – kaktinėje srityje vilniečiai neurochirurgai Robertas Kvaščevičius ir Saulius Ročka pašalino vieną epilepsijos židinį.
Gydytojai nustatė, kad būtent šis židinys kaltas dėl epilepsijos priepuolių. Bet Geraldas turi dar vieną židinį, kuris yra smilkinio srityje.
Židininė epilepsija – klastinga liga, jai nėra būdingi traukuliai. Geraldas tikino, kad blogiausia yra ne tai, kad praranda sąmonę, bet tai, kad nejaučia, kada prasidės epilepsijos priepuolis, nes nėra auros.
Dėl epilepsijos vyras negali vairuoti, nesiverčia ūkio darbais, gauna apie 170 eurų neįgalumo pašalpą, bet nežino, kas jo laukia ateityje.
„Neturiu už ką nusipirkti vaistų, negaliu eiti vogti. Aš geriu ne vieną medikamentą, dar reikia susimokėti už komunalines paslaugas, reikia pinigų ir maistui“, – pasakojo Geraldas.
Jei valstybė duotų nemokamai vaistų, jis neatsisakytų gydymo, bet šiuo metu jis priverstas negerti medikamentų nuo epilepsijos, nes jam neužtenka pašalpos.
Dėl priepuolių jauna moteris įkalinta namuose
Vilnietė Janina Biekšienė su vyru augina dukterį Agniežką. 62 metų vilnietė aukojasi dėl dukters, kuriai 25 metai. Dėl epilepsijos jauna moteris negali niekur dirbti.
Agniežkai epilepsijos priepuoliai prasidėjo sulaukus penkerių, nuo tada ji vartoja vaistus.
Janinos dukteriai paskirta neįgalumo pašalpa – apie 165 eurus. Anksčiau priemoka vaistams per mėnesį sudarė apie 40 eurų, o dabar – apie 100 eurų.
J.Biekšienė dirba naktinėje pamainoje, norėdama padėti Agniežkai.
Pastaruoju metu jauna moteris beveik įkalinta namuose, nes nėra dienos, kad nebūtų epilepsijos priepuolių.
Neseniai Agniežka sugrįžo iš ligoninės namo, bet ji tuo nesidžiaugia. Ji nežino, ką toliau daryti, nes vaistai labai pabrango.
„Gyventi su priepuoliais neįmanoma, vaistai jai reikalingi kasdien, mano duktė vartoja ne vieną, o tris medikamentus, akivaizdu, kad visą pašalpą teks skirti tik vaistams“, – apgailestavo J.Biekšienė.
Padidėjusi priemoka už vaistus – smūgis ligoniams
Epilepsija sergančio žmogaus nenori nė vienas darbdavys, jų padėtis ypač pablogėjo, kai buvo peržiūrėtas Kompensuojamųjų vaistų sąrašas.
Lietuvoje epilepsija serga apie 28 tūkstančius gyventojų.
Epilepsija sergantys žmonės jaučiasi nuskriausti, nes jie dažniausiai yra diskriminuojami dėl savo ligos.
Šie pacientai neretai gauna neįgalumo pašalpą, kuri yra nedidelė. Jei epilepsija sergama nuo vaikystės, tokie žmonės nebūna daug pasiekę savo gyvenime. Jų pašalpa būna nedidelė.
Sunkiai versdamasis ligonis turi sumokėti už komunalines paslaugas, dar jam turi užtekti pinigų maistui ir vaistams.
„Jei lygintume epilepsiją ir diabetą, sergantieji epilepsija atsidūrė kur kas blogesnėje situacijoje, nors priepuoliai dėl epilepsijos nėra dažnesni nei priepuoliai dėl hipoglikemijos, kurie ištinka diabetu sergančius žmones“, – pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Epilepsijos centro vadovė docentė gydytoja Rūta Mameniškienė.
Kaimyninėse šalyse geresnė tvarka
Yra deklaruojama, kad patiriantys epilepsijos priepuolius ir netenkantys sąmonės asmenys Lietuvoje gauna medikamentus, kurie kompensuojami šimtu procentų.
Tačiau tikrovė yra tokia – už vaistus pacientai privalo primokėti. Nuo vasaros pabaigos ši priemoka labai išaugo.
Gydytoja R.Mameniškienė apgailestavo, kad ne visada būna galimybė pakeisti brangų medikamentą į pigesnį.
Yra Lietuvoje ir tokių originalių medikamentų nuo epilepsijos, kurių neįmanoma pakeisti pigesniais generiniais vaistais.
Šalyje vis daugiau atsiranda pacientų, kurie neišgali susimokėti už vaistus, todėl jie smarkiai rizikuoja, nors ištikus epilepsijos priepuoliui žmogus gali net mirti.
Toks pavojus ypač gresia tais atvejais, kai epilepsija būna atspari gydymui. Tokiais atvejais pacientai vartoja ne vieną medikamentą, o du, tris ar keturis, todėl susidaro didelė priemoka.
„Jei kas mėnesį tenka už vaistus išleisti daugiau kaip 30 ar 40 eurų, žmogus neturi pasirinkimo“, – pasakojo gydytoja R.Mameniškienė.
Tuo metu Latvijoje taikomas kitoks kompensavimo principas. Jei yra originalus medikamentas ir kur kas pigesnis jo analogas – generinis medikamentas, šioje valstybėje kompensuojamas pigiausias preparatas.
Taip yra ir Danijoje, kur pigiausi vaistai nuo epilepsijos yra nemokami. Tuo atveju, kai pacientas nori gauti geresnį medikamentą, jis turi mokėti priemoką.
Deja, Lietuvoje nebeliko tokio principo, todėl pacientai turi skolintis lėšų arba juos turi remti šeimos nariai.
Estijoje galioja kita sistema – už kiekvieną receptą sergantieji epilepsija moka po eurą, nesvarbu, ar medikamentas brangus, ar pigus. Jei išrašomi penki medikamentai, ligonis moka penkis eurus.
Gydytoja R.Mameniškienė įspėjo, kad valstybė turės išleisti kur kas daugiau, jei epilepsija nėra tinkamai gydoma.
Dėl sunkių būklių ligoniai patenka į intensyviosios terapijos skyrių, kur gydymas labai brangus.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atsakymas
Kompensuojamieji vaistai bei medicinos pagalbos priemonės gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Juos išrašo šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Gydytojas, išrašydamas vaistą, į kompensuojamųjų vaistų pasą įrašo vaisto veikliąją medžiagą (cheminį pavadinimą), o ne firminį vaisto pavadinimą, o vaistininkas monitoriaus ekrane privalo parodyti visų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašą ir pirmiausia žmogui pasiūlyti įsigyti vaistą su mažiausia priemoka.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje yra kompensuojami apie 20 veikliųjų medžiagų vaistai skirti epilepsijai gydyti. Dauguma vaistų gamina skirtingi gamintojai, kurių priemokos yra skirtingos.
VLK gyventojams rekomenduoja rinktis tos pačios veikliosios medžiagos generinį vaistą su mažiausia priemoka.
Pavyzdžiui, ligonių kasos kompensuoja trijų gamintojų vaistus nuo epilepsijos su Levetiracetamum veikliąją medžiaga.
Originalaus gamintojo 1000 mg tabletės, kai jis kompensuojamas 100 proc., pacientui gali kainuoti 22,06 euro, tačiau jeigu jis rinktųsi generinį vaistą, priemoka būtų tris kartus mažesnė ir gyventojui kainuotų 6,95 euro.
Preparatao „Lamictal“ pardavimo kainos vaistinėje ir kompensavimo bazinės kainos nesikeitė nuo 2015 metų gegužės. Pavyzdžiui, didžiausia galima priemoka už šio vaisto 200 mg kramtomų tablečių N28 pakuotę, kai jis kompensuojamas 100 procentų ., yra 10,18 euro. Tačiau vaisto gamintojui pritaikius ligonių kasai nuolaidą šio vaisto priemoka yra 4,41 euro.
