Ypač prieš pat didįjį įvykį – tuoj vyksiančius rinkimus. Ši tema yra tapusi kandidatų deklaruojamu rūpesčiu. Visi žino ką ir kaip daryti, ką nubausti, kokius pažadus kalbėti rinkėjams: ir pacientams, ir gydytojams.
Kiek sukurta komisijų, komitetų, kiek atsakingų ir reikalingų postų. Žiniasklaidos atstovai jautrūs visiems: kas kyšį davė, ir kas jį paėmė, kas tik ruošėsi duoti. Verda intrigos. Tačiau labai paprastas reiškinys visai nenagrinėjamas: kodėl, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, į kurią emigravo tūkstančių tūkstančiai pacientų ir gydytojų, kyšio medikams niekas neduoda.
Daug Lietuvos gydytojų sėkmingai dirba šioje šalyje, bet nė vienas nepagarsėjo kyšio paėmimu.
Vertas dėmesio reiškinys. Gražus pavyzdys. Kas trukdo juo pasekti? Ar korupcija yra siejama tik su kyšio davimu – paėmimu? Toks suvokimas būtų labai primityvus. Problemos sprendimas irgi – labai paprastas: susodinti visus į kalėjimą, ir klausimas išspręstas.
Gydytojas Lietuvoje, atsiimdamas medicinos studijų baigimo diplomą, tuo pat metu tampa potencialiu nusikaltėliu. Juk toks požiūris Lietuvoje į šios garbingos ir pačios sunkiausios profesijos atstovus. Kokias teises turi gydytojai mūsų valstybėje?
Ar jos kuo nors skiriasi nuo kitose Europos Sąjungos valstybėse gyvenančių ir dirbančių gydytojų? Ar kas atliko tyrimą: kiek Lietuvos gydytojų nusižudė? Kiek ketino nusižudyti? Kodėl? Tokį klausimą tenka išgirsti tarptautiniuose kongresuose, po bet kuria psichiatrijos tema skaityto pranešimo. Tuomet tenka sekti pasakas, kadangi negražu ir negarbinga blogai atsiliepti apie savo šalį.
Užduodami klausimą, kolegos prieš tai pateikia savus pavyzdžius, kiek daug jie investuoja, pavyzdžiui į studentų medikų sveikatos bei psichinės sveikatos tyrimus, pateikia statistiką, tyrimų rezultatus, turi ką pasakyti. Čia pat įsiplieskia visai nelaukta diskusija apie Lietuvos gydytojų sveikatą, gyvenimo būdą. Pasirodo, kolegos būna apsiskaitę, žino, prieš formuluodami atvirą klausimą Lietuvos psichiatrei apie kolegų Lietuvoje psichinę būklę.
Kolegos iš Afrikos labiau tiesmukiški, jie viešai iškelia teiginį: „Pas jus Lietuvoje labai didžiulė korupcija medicinoje, kaip ir Afrikoje, jei jums būtų gerai, nevažiuotumėte dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę.
Diskutuoti būna labai sudėtinga, kaip ir surasti gražius žodžius, kurie nors kiek pataisytų padėtį. Niekada nereikia minėti, kad Lietuva pirmauja pasaulyje savižudybių skaičiumi jau daug metų – šią tiesą žino visi pasaulio psichiatrai, jaunieji gydytojai, rezidentai, tai yra vadovėlinis teiginys.
Sunkumų kyla, kai reikia viešai diskutuoti, ginti savo šalies garbę, sakyti, kad yra geriau, negu yra. Britai net diskusijos metu tokie išlieka santūrūs: devynis pagiriančius teiginius išsako ir tik dešimtasis būna kritiškas.
Kitokie kitataučiai – irgi žino. Bet jie būna labiau tiesmuki, ir formuluoja savo klausimus nevyniodami į vatą. Kodėl mes pirmaujame savižudybių skaičiumi, kaip gyvena Lietuvos gydytojai, kokią spaudą jie skaito, kokias knygas, kokia jų sveikata – tokių klausimų visada sulaukiam bet kurioje pasaulio vietoje mokslo renginyje skaitydami pranešimą, bet kuria medicinos tema, ir ypa č- neformalaus bendravimo metu. Tenka kalbėti apie iliuzijas, iliuzinę Lietuvą gražuolę, nukreipti kalbą į žalias rūtas, mėlynus ežerus.
Pas mus vyksta supriešinimas gydytojų ir pacientų. Tokiu būdu ieškoma korupcijos apraiškų. Atpirkimo ožys visada bus randamas. Jei Lietuvoje dirba gydytojas – jis jau yra potencialus nusikaltėlis.
Gydytojas negali nei kvėpuoti, nei valgyti, nei pavargti, nei daugintis. Daug ko negali. Negalima. Prieš kurį laiką gydytojai buvo viešai pamaloninami – viešai leidžiama (įsakymu) paimti 125 litus) Tai nesiskaitė kyšis. Tai buvo vadinama kažkaip kitaip, gražiai. Koks pažeminimas. Kur tas įsakymas pasidėjo – nežinom.
Paskui buvo gydytojams prievolė – dvi savaites išeiti savo noru neapmokamų atostogų – t.y. pataupyti valstybei Nežinia, kiek gydytojai valstybei sutaupė, ir kaip tie sutaupyti pinigai panaudoti.
O vis dėto, kodėl nėra kyšių Jungtinėje Karalystėje – ten , kur mūsų daug gydytojų emigruoja gyventi ir dirbti? Kodėl ten gydytojas per valandą uždirba tiek, kiek Lietuvoje per mėnesį?
Abi šalys – europinės: viena prieš daug metų įstojo į Europos Sąjungą, kad gyvenimas gerėtų, kita – nutarė išstoti, nes jai labiau parūpo savų piliečių gyvenimas ir pragyvenimas, negu svetimtaučių, nesvarbu, kad jie įdomūs kultūriniu požiūriu bei skirtingomis vertybėmis.
JK premjero alga yra mažesnė negu JK dirbančio gydytojo (nesvarbu iš kur jis atvykęs, ar vietinis britas). Gydytojo darbas vertinamas, profesija gerbiama, dirbi – uždirbi.
Vadyba , gydytojo darbo organizavimas – aukščiausio lygio. Dvi valandos skrydžio – kodėl nenuskridus ir nepasimokius? Kas trukdo gerus pavyzdžius parsivežti, ir juos įgyvendinti? Kodėl gydytojų konferencijose reikia mokėti vertėjui už svečių pranešimų vertimą iš anglų kalbos? Net Indijoje nereikia.
Sakoma, gydytojas iš pašaukimo! Tikrai taip. Be pašaukimo ir juodo alinančio darbo ir pasiaukojimo – gydytoju nebūsi. Deja, tas pašaukimas neturi pas mus vertės, jo niekam nereikia, Tai – pašaipos objektas, o biurokratai tik nosį surauks, išgirdę apie tokius dvasinius dalykus.
Šiuolaikinė mūsų medicina – korumpuota. Svarbiau už žmogų yra biznis, projektai, rašymai, nurašymai, statybos. Dalis pacientų yra tapę nebe ligoniais, bet klientais – net kalba yra pakitusi, ir iš gydytojo laukiama labiau ne gydymo, bet verslo.
Ar galima sustabdyti emigruoti nusprendusį gydytoją? Ne. Kam? Tegu tik vyksta, savo kailiu patiria, kas yra būti gydytoju, kas yra sveiki, gydytojo vardo verti darbo santykiai, socialinės garantijos, kas yra pagarba, padėka (ne kyšis).
Dvejus metus Jungtinė Karalystė vykdys išstojimo iš ES procesą, taip kas dar gali suspėti užsiregistruoti jų gydytojų registro sistemoje, gauti britiškai licencijai, tegu nemiega. Vėliau – mūsų gydytojų diplomų vėl nebepripažins, reikės laikyti egzaminą, egzaminuos britai – nei pažinčių, nei kyšio nebus. Jaunimas turėtų paskubėti.
Politikams siūlau anonsuoti principą: rotuoti gydytojams: bent dvi – tris savaites, privaloma tvarka išvykti ir padirbėti, pamėginti, pajausti, sugrįžti, į Tėvyne, atsivežti tuos europinius standartus. Gyventi oriai, garbingai, padoriai, sočiai ir turtingai, dvasingai. Padarykit projektą, Europos Sąjunga finansuos.
Lietuvoje gydytojo alga 400-600 eurų per mėnesį. Imkit ir pragyvenkit. Politikai, kur jūsų receptai? Pamėginkit patys, geras socialinis eksperimentas būtų.
Tai gal nuo čia reikėtų pradėti kovą su linksniuojama korupcija medicinoje? Pamėginti verta, bent kokį projektą paruošti? Prieš rinkimus – labai aktualu visoms partijoms. Ar kuri išdrįs?
