Taip pusė autobuso sužino apie senatvėje laukiančias bėdas ir išgirsta gausybę patarimų apie vaistų vartojimą: kuo aterosklerozę gydosi kaimynas, kas malšina artritą, o kas – akmenligės priepuolį.
Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė sako, kad vyresnio amžiaus žmonės vartoja daugiausia vaistų ir, kaip rodo praktika, dažniau negu kiti apsinuodija medikamentais dėl netinkamo jų vartojimo.
– Kodėl?
– Sunkiai rastume žmogų, vyresnį negu 70 metų, kuris nevartoja nė vieno vaisto. Vyresnio amžiaus žmones kamuoja įvairios bėdos: hipertenzija, širdies kraujagyslių ligos, lėtiniai susirgimai.
Žinoma, vaistai padeda pasveikti, tačiau pirmiausia gyventojai turėtų orientuotis į sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir tik po to galvoti apie vaistus. Mūsų žmonės tiki, kad išgėrę tabletę būtinai pasveiks ir susigrąžins prarastą sveikatą. Šis tikėjimas sklinda iš lūpų į lūpas. Jeigu atitinkamą vaistinį preparatą vartoja viena kaimynė, tai netrukus tą patį ima vartoti ir kita, nes tvirtai tiki, kad padės ir jai. Savigydos tradicija medikams kelia labai daug rūpesčių.
– Kaip patys pacientai pateisina savarankišką vaistų vartojimą?
– Yra nemažai apribojimų, kurių tikslas – užkirsti kelią savigydai. Tačiau pašalinti klaidingas visuomenės mąstymo nuostatas sudėtinga. Net ir suvokdami, kad elgiasi netinkamai ir rizikuoja savo sveikata, pacientai pateikia įvairiausių pasiteisinimų.
Dalis pacientų skundžiasi, kad nenori gaišti laiko gydymo įstaigose, kad sudėtinga laiku pakliūti konsultacijai pas gydytoją. Be to, žmonės dažnai vadovaujasi kaimynės ar draugės patirtimi, kai išgirsta, kad atitinkami medikamentai padėjo įveikti negalavimus. Juk kiekvieno žmogaus organizmas individualus ir tik medicinos specialistas gali paskirti tinkamiausią vaistą, nustatyti vartojimo terminą ir dozę.
Informacijos apie medikamentus rasti nesunku, tačiau tai nereiškia, kad patarimas prieš vartojant vaistą pasitarti su gydytoju ar vaistininku, yra neaktualus.
Natūralu, kad žmonės nori išvengti sveikatos problemų. Tačiau nereikia įsiteigti, jog skausmas gali užklupti bet kuriuo metu. Tada tampa baisu išeiti iš namų, jeigu kišenėje ar rankinėje nėra tablečių nuo skausmo.
– Jeigu motinos aplankyti atvykę vaikai su anūkais pastebi, kad šeimininkės spintelė pilna vaistų, kaip jie turėtų elgtis?
– Pilna spintelė vaistų nebūtinai signalizuoja apie pavojų. Kiekvieną panašią situaciją reikėtų nagrinėti individualiai.
Galbūt iš tikrųjų ligoniui reikia daug vaistų, nes jį kamuoja patologija. Labai svarbu pasitikėti specialistu – kvalifikuotas gydytojas paskiria vaistus, kurie būtini konkrečiam pacientui.
Be abejo, kalbant apie neatsakingą vaistų vartojimą, atkreipčiau dėmesį į gyventojus, kurie vartoja labai daug vaistų – greta paskirtų gydytojo ko nors nusiperka ir savo nuožiūra.
Kyla taip vadinamosios vaistaligės pavojus, kai pacientas negaluoja, o gydytojas negali nustatyti, ar žmogus silpsta ir prastai jaučiasi dėl ligos, ar dėl to, kad nuodija pavojingais medikamentų deriniais ir per didelėmis dozėmis.
Jeigu pacientas lankosi pas kelis specialistus, jis turėtų informuoti apie vartojamus vaistus, kad kiekvienas gydytojas galėtų derinti savo sprendimus su kolegos gydymo metodais.
Senam žmogui dažnai reikia artimųjų pagalbos. Jeigu pacientas sunkiai orientuojasi, jis gali lengvai suklysti vartodamas vaistus.
Praktika rodo, kad dažniausiai žmonės netyčia apsinuodija, kai supainioja vaistus: vietoj vieno preparato išgeria kitą. Be to, būna, kad pacientas apsinuodija, nes tiesiog užmiršta, kad vaistą neseniai išgėrė ir dozę pakartoja.
Galima įsigyti specialią dėžutę, kurioje aiškiai atskirti skyreliai: rytinė vaistų dozė, pietinė, vakarinė. Tai padeda išvengti klaidų kasdien vartojant vaistus.
– Ką turėtų žinoti asmuo prieš vizitą pas gydytoją?
– Per apžiūrą ar konsultaciją pacientas turėtų aiškiai įvardyti kokius vaistus jis vartoja. Taip pat svarbu nepamiršti ir maisto papildų, nes jie taip pat turi įtakos vaistų poveikiui. Pacientas turi domėtis ne tik savo liga, bet ir vaistais, kuriuos vartoja. Atidžiai skaityti vaistų vartojimo lapelį, stebėti, kaip medikamentai veikia savijautą, jei reikia – pasikonsultuoti su vaistininku.
Neretai pasitaiko, kad daugiau preparatų vartojantis asmuo nesugeba prisiminti pavadinimų. Todėl patariu visada paprašyti gydytojo, kad jis sudarytų jūsų vartojamų vaistų sąrašą ir šalia nurodytų dozes, kurias turite vartoti.
Be abejo, pacientas gali ir pats susirašyti, kiek ir kokių vaistų jis reguliariai vartoja, namuose suskaičiavęs dėžutes ir buteliukus.
Tokia informacija labai praverčia gydytojui, kai jis pirmą kartą susipažįsta su nauju pacientu. Arba, pavyzdžiui, senjoras pasijaučia blogai, išsikviečia greitąją medicinos pagalbą, atvyksta į priėmimo skyrių, bet negali išvardinti vartojamų vaistų, ypač, jeigu jo vaistais rūpinasi sutuoktinis, artimieji.
Todėl asmens vaistų sąrašas tiek vaistininkui, tiek gydytojui gali suteikti svarbios informacijos ir padėti priimti geriausią sprendimą.
Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus buvote patekę į panašią situaciją ir manote, kad jūsų istorija gali būti įdomi kitiems, pasidalinkite patirtimi! Jūsų laiškų laukiame bendraukime@lrytas.lt
