Biomedicinos mokslų daktaras, toksikologas Robertas Badaras teigia, kad lietuvių požiūrį į mediciną atskleidžia gimtoji kalba: „Kiek teko dirbti užsienyje, domėtis užsienio kalbomis, nedaugelyje galima aptikti žodžius „gydytis“ ar „gydymasis“. Civilizuotame pasaulyje paplitęs terminas „būti gydomam“.
O Lietuvoje mes gydomės. Iš dalies tai atspindi lietuvių santykį su gydytojais ir polinkį į savarankišką vaistų vartojimą“.
Medikas ironiškai priduria: „Kodėl pacientui reikia gydytojo, jeigu jis gali „gydytis“ pats?“. Toksikologai norėtų savigydos sampratą išrauti iš žmonių sąmonės, nes būtent šis žodis sukuria iliuziją, kad pacientas negalavimus gali įveikti pats.
Pražudyti gali ir paracetamolis
Medikai pastebi, kad Lietuvos žmonės kasdien vartoja didelius vaistų kiekius. Dalis vaistų vartojama nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, savo nuožiūra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus sako, kad tik gydytojas ar vaistininkas gali nuspręsti, kiek ir kokio vaisto turi vartoti pacientas konkrečiu atveju.
„Žmonės visiškai neišmano konkretaus vaisto sąveikos su kitais medikamentais, tačiau lengvai leidžiasi į pavojingą eksperimentą, – klaidą įvardija medikas ir įspėja, – Viršijus vaisto dozę gresia ne tik pažeisti kepenis ar kitus organus, apsinuodyti, bet ir mirti“.
„Pacientai vaistus vartoja nereguliariai, nežino, kokios dozės jiems reikia – paima to paties pavadinimo vaistą, bet neatkreipia dėmesio, kad tabletėje gali būti dešimt kartų didesnė dozė veikliosios medžiagos“, – dėsto J.Šurkus.
Jis atkreipia dėmesį, kad tas pats vaistas gali turėti daug skirtingų pavadinimų ir suklaidinti pacientą.
„Pavyzdžiui, paracetamolis – nebrangus vaistas skausmui malšinti ir karščiavimui mažinti. Šis vaistas turi du tarptautinius (acetaminofenas ir paracetamolis) ir daugybę firminių pavadinimų, kaip antai, eferalganas, gripostadas, panadolis, perfalganas ar APAP. Lietuvoje žinomas atvejis, kai jauna moteris sirgdama gripu gėrė paracetamolį. Ji žinojo, kad didelis šios medžiagos kiekis gali pažeisti kepenis, todėl nuo aukštos temperatūros rinkosi kitus vaistus. Tačiau pacientė nesuvokė, kad kitų vaistų pagrindas – tas pats paracetamolis. Moteris mirė“, – pasakoja J.Šurkus.
Netinkamas vaistų vartojimas gali sukelti ligą
Vaistų vartojimo įpročius nagrinėjantys medikai atkreipia dėmesį į vaistaligę – nuo netinkamo vaistų vartojimo sukeltas ligas ir organizmo pažeidimus. Anot specialistų, vaistaligė tampa didele visuomenės sveikatos problema ir iššūkiu visai sveikatos priežiūros sistemai. Vaistaligė gali pasireikšti įvairiais negalavimais, turi begalę formų – juk eksperimentuodami su vaistais žmonės sukuria įvairiausių mišinių, todėl vėliau atsekti, kaip vaistai sąveikavo tarpusavyje, kaip netinkama dermė ilgainiui paveikė organizmą, labai sudėtinga.
Pasitaiko atvejų, kai vaistais apsinuodiję žmonės apskritai nusivilia medicina ir nusprendžia atsisakyti bet kokių medikamentų. Toks kraštutinumas – ne mažiau žalingas.
„Tenka susidurti su pacientais, kurie skaito informacinius vaistų lapelius ir ieško priekabių. Jie perskaito apie visus įmanomus šalutinius poveikius ir nusprendžia, kad vaistai kelia per didelį pavojų. Tada liga progresuoja, sveikata silpsta ir neretai padaroma neatitaisoma žala“, – kalba J.Šurkus.
Kada antibiotikai neveikia?
Dar blogiau, kai tėvai savarankiškai ima gydyti vaikus, moko atžalas netinkamų vaistų vartojimo įpročių.
Tėvai negaili pinigų brangiems medikamentams, stengiasi, kad vaikas nuo greičiau pasveiktų, tačiau nesusimąsto apie ilgalaikį vaistų vartojimo poveikį vaiko organizmui. Įvairios alergijos, sezoninės ligos, nusilpęs imunitetas – tik keli vaistaligės padariniai.
Kiti tėvai, atvirkščiai, vaikų neskiepija, neklauso gydytojų rekomendacijų, o su ligomis bando kovoti žolelėmis, nesuvokdami, kad augaliniuose preparatuose irgi gali slypėti per didelės veikliųjų medžiagų dozės, kenksmingi, šalutinį poveikį sukelti galintys junginiai. Gydytojų praktika rodo, kad dažnai antibiotikus vartojantys ligoniai nebaigia gydymo kurso. „Ligoniui nukrenta temperatūra, pagerėja savijauta, todėl jis nusprendžia, kad toliau vaistų negers.
Jeigu pacientas nepabaigia viso nustatyto antibiotikų kurso, organizme auga antibiotikams atspari infekcija. Kai žmogus susirgs kitą kartą, antibiotikai jam nepadės. Kai antibiotikai negali atlikti savo funkcijos, net ir paprasta infekcija gali baigtis mirtimi“, – pabrėžia Kauno klinikų gydytojas.
Save varo į kapus, bet priekaištauja medikams
Toksikologas R.Badaras pažymi, kad vartoti vaistus ir kovoti su ligomis savo nuožiūra kur kas labiau yra linkusios moterys negu vyrai.
„Vartoti vaistus savo nuožiūra tautiečiams ligų nereikia. Jie pasiklauso kaimynų, randa informacijos kur nors internete, ir tai tampa priežastimi skirti sau vaistų. Visi lietuviai išmano krepšinį, politiką ir gydymo meną.
Visi žino, kas jiems yra, tik kvaili daktarai nesugeba to nustatyti. Tokia žanro klasika“, – ironiškai dėsto Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologijos centro vadovas R.Badaras.
Specialisto teigimu, netinkamos vaistų vartojimo pasekmės atsiranda ne po dienos ar savaitės: „Žmonės vaistus vartoja metų metais, kol galiausiai smarkiai sutrikdo savo organizmo veiklą, sunkiai suserga ir nusprendžia išgirsti medikų žodį“.
Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus buvote patekę į panašią situaciją ir manote, kad jūsų istorija gali būti įdomi kitiems, pasidalinkite patirtimi! Jūsų laiškų laukiame bendraukime@lrytas.lt
