Kai kalbame apie autizmą, dažniausiai galvojame apie vaikus, bet ši liga trunka visą gyvenimą. Autistai vaikai užauga ir autistais suaugusiaisiais.
Mažai žinoma apie tai, kaip simptomai keičiasi su amžiumi, nes autizmas – gana neseniai atrastas sutrikimas: jis pirmą kartą aprašytas 1943-iaisiais, tačiau gydytojai jį pradėjo nustatyti tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Vyresnį amžių tik dabar pasiekė tie, kuriems pirmiesiems nustatytas autizmas. Yra manančių, kad simptomai gali silpnėti, kai žmogus užauga. Tai paprastai sako patys autistai ir jų šeimos.
Tačiau įrodymų nedaug. Nauji tyrimai ne tik duoda atsakymų, bet ir pateikia naujų klausimų.
Mokslininkai bendradarbiavo su Sautamptono (Didžioji Britanija) autizmo tyrimų centru ir ištyrė 146 suaugusiuosius, kurie į jį kreipėsi nuo 2008-ųjų iki 2015-ųjų.
Tiriamiesiems buvo nuo 18-os iki 74-erių. 100 jų diagnozuotas autizmas, o 46 – ne. Mokslininkai gavo progą ištirti nedidelius skirtumus tarp šių dviejų grupių.
Jų analizė parodė, kad yra sąryšis tarp amžiaus ir autizmo sunkumo. Kuo senesnis buvo žmogus, tuo stipriau socialinėse situacijose, bendraujant ir mąstant pasireiškė autizmo simptomai.
Vyresni autistai dažniau ieškojo taisyklių ir buvo labiau linkę į struktūrą nei jaunesni. Pirmieji norėjo žinoti, kaip organizuojami posėdžiai, arba atlikdami užduotis laikėsi tos pačios rutinos.
Šie požymiai nebuvo pastebėti 46 autizmu nesergančių žmonių elgesyje. Neaišku, ar pastebėtos tendencijos yra sunkėjančio autizmo simptomai, ar požymis, būdingas visiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Depresija ir nerimas buvo būdingi abiem grupėms. Vyresnio amžiaus žmonėms depresija gali padidinti atminties bei pažinimo sutrikimų riziką. Tad šis faktas vėl priartina autistus prie sergančių depresija vyresnių žmonių.
Tyrime dalyvavusių žmonių autizmas nebuvo pastebėtas vaikystėje, kai jis būna diagnozuojamas daugumai žmonių. Nepaisant to, ryškesni simptomai buvo pastebėti vyresniems.
Bet tai, kad suaugusieji pastebi daugiau simptomų, gali reikšti, jog jie ima geriau pažinti save.
Neaišku, ar autistai sensta taip pat kaip ir kiti. Procesas kiekvienam gali labai skirtis. Gali būti, kad autistai išsiugdė strategijas, kurios jiems padeda geriau gyventi.
Mokslininkai planuoja kas kelerius metus susitikti su tiriamaisiais, kad geriau suprastų, kaip jie kinta.
Parengė Dorotėja NOREIKAITĖ
