Naujovės šeimos gydytojų kabinetuose nustebins kiekvieną

Priimtas teisės aktas padės įdiegti tam tikras naujoves. Iki šiol šalyje vyravo tokia nuostata – kreipdamasis į šeimos gydytoją pacientas tarsi laukdavo, kada jam bus išrašytas siuntimas vykti konsultuotis pas specialistą. Jei šeimos gydytojas to nedarydavo, pacientas likdavo nepatenkintas.

Šeimos gydytojas ne tik padės įveikti ligas, bet ir rekomenduos jų prevenciją.<br>„123rf.com“ nuotr.
Šeimos gydytojas ne tik padės įveikti ligas, bet ir rekomenduos jų prevenciją.<br>„123rf.com“ nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė J.Sabalienė.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Sveikatos apsaugos viceministrė J.Sabalienė.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas“)

Oct 23, 2016, 2:21 PM, atnaujinta May 10, 2017, 8:59 AM

Tokios nuostatos nebeliks priėmus naują veiksmų planą. Tai svarbus dokumentas, nes padės didinti šeimos gydytojo teikiamų paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

„Privalome suprasti mūsų sveikatos apsaugos sistemos privalumus ir mokėti tinkamai jais naudotis“, – įsitikinusi sveikatos apsaugos viceministrė Jūratė Sabalienė.

Visuomenei senstant būtina atlikti daug svarbių žingsnių, pavyzdžiui, diferencijuoti apylinkes – nustatyti, kiek daugiausia gyventojų gali prisiregistruoti pas vieną šeimos gydytoją.

Taip pat svarbu persvarstyti prisiregistravusių gyventojų skaičiaus normatyvus, atsižvelgiant į gyventojų amžiaus grupes bei paslaugų įkainius, kuriuos teritorinės ligonių kasos pagal sutartį moka šeimos gydytojo paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms.

Per dešimtmetį numatyta padidinti šeimos gydytojo paslaugų finansavimą – iki 20 procentų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tai pavyks pasiekti kasmet gerinant finansavimą po 0,25 procento.

Kad atokesnėse vietovėse netrūktų šeimos gydytojo, būtina užtikrinti tolygesnį medikų pasiskirstymą šalyje, o dalį Europos Sąjungos lėšų nukreipti šeimos gydytojams rengti.

„Tikimės, kad racionalus planavimas, taip pat bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybėmis padės parengti tiek specialistų, kiek jų reikės“, – sakė viceministrė J.Sabalienė.

Naujame teisės akte yra ir daugiau naujovių, pavyzdžiui, galimybė plėsti šeimos gydytojo komandą, ją papildant socialiniais darbuotojais, taip pat prieš metus pradėtais rengti išplėstinės praktikos slaugytojais.

Planuojama, kad dabar su šeimos gydytojais dirbančios bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojos atliks daugiau funkcijų.

„Komandinis darbas ir pasidalijimas funkcijomis pagal kompetenciją naudingas tiek šeimos gydytojui, tiek pacientui. Tada gydytojas galėtų labiau sutelkti dėmesį į paciento ligą“, – pasakojo viceministrė J.Sabalienė.

Dar viena sritis, kurioje laukiama esminių pokyčių, – visuomenės informavimas ir tam tikrų įgūdžių ugdymas.

Nors pastaruoju metu valstybė skiria daug pinigų profilaktiniams patikrinimams, žmonės nelabai nori kreiptis į gydytoją tol, kol nieko neskauda.

Kad gyventojai aktyviai eitų tikrintis sveikatos, reikėtų skatinti šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą.

Viceministrė J.Sabalienė pasakojo, kad veiksmų planas, kuriame numatyta šeimos medicinos plėtra, atsirado ne vakar ir ne užvakar, o gerokai anksčiau. Jau atkūrus nepriklausomybę imta kalbėti apie šeimos gydytojų būtinybę.

Tokio dokumento poreikis kilo „iš apačios“ – įvairių medikų draugijos įdėjo daug pastangų, kad atsirastų toks teisės aktas.

„Stengėmės susisteminti ir parengti dokumentą, tinkamą visiems. Esu įsitikinusi, kad šeimos gydytojas turi daugiau gebėjimų nei būti tik dispečeriu, skirstančiu pacientų srautus“, – aiškino viceministrė J.Sabalienė.

Medikų bendruomenė Lietuvoje seniai laukė permainų, nes šiuo metu šeimos gydytojui tenka alinantis krūvis.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius profesorius Vytautas Kasiulevičius teigiamai vertino veiksmų plane numatytas įvairias priemones.

„Pacientai konsultuojami kas 10–15 minučių, kasdien vidutiniškai konsultuojama po 30 pacientų, neįskaitant vizitų į namus, todėl perdegimo sindromas ne tik gresia, bet ir degina gydytojus iš vidaus“, – apgailestavo V.Kasiulevičius.

Įgyvendinus veiksmų planą sumažėtų ir biurokratizmo, tai irgi išvaduotų šeimos gydytojus nuo popierizmo.

Profesorius V.Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad tikroji laisvė ateis tik tada, kai šeimos gydytojai galės mažiau laiko gaišti pildydami ligos istorijas.

Tačiau tai bus įmanoma pasiekti, kai ims normaliai veikti e.sveikata, kai nebereikės išrašytų kompensuojamųjų vaistų duomenų perkelti į ambulatorinę kortelę ir iš naujo perrašyti vaistų kompensavimo rūšies ir recepto numerio.

Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plane numatyta organizuoti nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą visą parą.

Profesoriaus V.Kasiulevičiaus nuomone, ši idėja duotų vaisių nebent tada, jei didžiuosiuose miestuose atsirastų naktį ir savaitgaliais bei švenčių dienomis dirbančių šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, kurios sumažintų ligoninėms tenkantį pacientų srautą.

Tokiems sprendimams ateityje prireiktų papildomo finansavimo ir specialistų.

Guodėjas, patarėjas, o gal specialistas, be kurio pagalbos negali išsiversti nė vienas žmogus. Koks turi būti šeimos gydytojas? Neseniai patvirtinus Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planą, tokia diskusija įgavo aiškius kontūrus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: M. Drobiazko ir P. Vanagas pasirodė Kremliaus ledo šou Sočyje