Pasak jos, vakar paviešintas teiginys iš jos daktaro disertacijos, kad „AIDS plitimas primena, jog žmogaus buvimas pasaulyje gali būti nulemtas ne tik jo valdomų jėgų. Šiuo atveju, Dievo, kuris baudžia lytiniu keliu plintančia liga už padarytą moralinį blogį, lytiškumo paskirties iškraipymą“ yra tik paimtas iš konteksto, kito autoriaus citata, naudota moksliniame darbe.
Tiesa, pasikalbėjome ne tik apie kilusį skandalą, bet ir apskritai apie sveikatos apsaugą. Kokią viziją turi naujoji Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė?
– Sveikatos sektoriui pinigų trūksta nuolat. Dėl to turime problemų ir dėl eilių. Ar turite viziją, kaip būtų galima išspręsti eilių problemą?
– Iš tiesų priemones, kurias turėsime, mes suderinsime su koalicijos partneriais ir paskelbsime po to, kai bus paskelbta Vyriausybės programa. Dėl eilių – yra įsigalioję teisės aktai, kurie pradės veikti. Lauksime ir vertinsime tuos teisės aktus.
– Finansinės problemos sveikatos sektoriuje lemia ir specialistų emigracijos masto didėjimą...
– Dėl emigracijos problemos, manau, kad pirmas dalykas, kuris palies ne tik gydytojų sektorių, bet ir kitas sritis – Darbo kodeksas. Jį mes esame pasiryžę koreguoti, kad būtų socialiai atsakingas ir jautrus.
– O kaip dėl atlyginimų ir apskritai sveikatos sektoriaus finansavimo? Jis tikrai nėra pakankamas. Metų metus tai kartojama.
– Sveikatos sektoriaus finansavimas, deja, auga pamažu. Apmaudu buvo vakar Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu girdėti, kad finansavimas kai kurioms sritimis net mažėja. Pavyzdžiui, labai retoms ligoms gydyti. Tai kone vienintelė sritis, kuriai drastiškai sumažėjo skirtos lėšos.
Mes suprantame, kad retos ligos yra tokios ligos, kurios iš esmės paliečia žmogų ne tik dėl to, jog vaistų kaina yra didelė, bet ir dėl to, kad vaistų prieinamumas mažas. Farmacijos kompanijos ne visuomet yra suinteresuotos tokioms ligoms, kur pirkėjų yra mažai, gaminti vaistus. Manau, kad šitos jautrios sritys turėtų būti reflektuotos, ir biudžetas yra grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Kita problema, kurią matau ir minėjau komitete, – mes turime mokytis panaudoti esamas PSDF biudžeto lėšas. Valstybės kontrolės ataskaita, kuri, jei neklystu, buvo išplatinta prieš pusantro mėnesio, parodė, kad kai kurių lėšų mes nesugebame racionaliai panaudoti, jas panaudojame ne pagal paskirtį, nemokame jų panaudoti pakankamai skaidriai.
Vakar turėjome diskusiją dėl vienos vaistams skirtos subeilutės. Tiek praėjusių, tiek šių metų biudžete ji buvo išskirta ir egzistavo, tačiau, nepaisant to, kad įstatymas tą subeilutę nustatė, nebuvo apibrėžimo, kas yra inovatyvus vaistas, o apibrėžimas buvo padarytas ne įstatymo, o poįstatyminiu lygmeniu. Valstybės kontrolės ataskaita atkreipia dėmesį ne tik į tai, kad tai yra ne tas reguliavimo lygmuo, bet ir į apibrėžimo turinį, kuris yra gana neaiškus. Tuomet sunku vertinti, kiek tikslingai panaudojamos lėšos.
– Tai gali būti ta spraga, dėl kurios reikalingi inovatyvūs vaistai nepatenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą?
– Reikėtų nagrinėti konkrečius atvejus, bet tai gali būti viena prielaidų. Kitas dalykas, ką parodė mano minėta ataskaita, kad ta eilutė buvo pereikvota. Tai reiškia, kad turime skolą. Priežastys, kodėl taip įvyko, svarstytinos. Šiuo atveju nusprendėme tą eilutę grąžinti į bendrą vaistų biudžetą, jos atskirai neišskiriant. Taip pat įpareigojome ministeriją, jog ji pateiktų inovatyvių vaistų apibrėžimą, kad mes galėtume jį priimti Seime. Jei bus poreikis, kitą rudenį formuodami naują biudžetą mes tą eilutę grąžinsime.
– Neseniai priimta PVM lengvata vaistams. Buvote už ją? Ne kaip Seimo narė, o iš žmogiškosios pusės.
– Negalėjau balsuoti, bet kaip žmogus esu „už“. Šią problemą labai seniai žinojau. Buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad yra vardiniai vaistai, tai yra išrašomi pagal individualų receptą, o problema ta, jog šiuos vaistus tenka išrašyti tuomet, kai jų Lietuvoje nėra. Tai dažniausiai būna vaistai sunkioms onkologinėms ligoms gydyti.
Tas PVM, kuris egzistavo, labai pakeldavo kainą. Pati turėjau kelis pacientų pavyzdžius, kai tokių vaistų kaina išaugdavo po kelis tūkstančius eurų. Jie būdavo priversti tartis, jog tie vaistai būtų atvežami į kaimynines šalis, kad jie sutaupytų. Šiuo atveju pacientams tikrai padėjome, nes tam tikra prasme jie buvo diskriminuojami.
– Dar vienas diskusinis klausimas – netradicinė medicina. Sulauksime jos reglamentavimo?
– Iš tiesų tai labai daug diskusijų keliantis klausimas. Mačiau Sveikatos apsaugos ministerijoje parengtą įstatymo projektą, kuris anksčiau ar vėliau pasirodys Seime. Be abejo, daug klausimų kelia tai, kad netradicinei medicinai nėra keliami mokslo reikalavimai, nėra įrodinėjimo lygmens. Tad, viena vertus, mes negalime naudoti tų tradicinės medicinos sąvokų sureguliavimui, bet, antra vertus, turime apsaugoti pacientus, kurie kreipiasi dėl tokių sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškia savo valią jas pasirinkti. Manau, kad tiesiog mums reikia surasti pusiausvyrą tarp pacientų interesų ir jų laisvės pasirinkti paslaugą bei sureguliavimo, kuris turi būti.
– Kokia jūsų nuomonė apie sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimą, jungimą? Štai praėjusią savaitę į mane kreipėsi mamos iš Joniškio. Ten uždaromas vaikų skyrius ir mamos jaudinasi, kad į Šiaulius su sergančiu vaiku labai tolimas kelias. Maldauja skyrių palikti, nes jei su greitąja pagalba ir nuveš, kaip reikės grįžti? Daugelis vyrų emigravę, padėti mamoms negali.
– Iš tiesų mūsų programoje labai daug dėmesio skirta regionų plėtrai ir mes labai aiškiai sakėme, kad regionuose sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas. Manau, jog iš to rinkiminio įsipareigojimo Vyriausybės programoje tikrai neišplauks nuostata, kad mes elgsimės drastiškai ir uždarinėsime ligonines. To tikrai neturėtų būti.
– Kokius opiausius klausimus imsitės spręsti iš karto?
– Einamuoju metu svarbiausias PSDF svarstymas, tai sugrįš į Seimą su tam tikrais pasiūlymais. Rudens sesija, be šio klausimo, nėra tokia turtinga kitų teisės aktų. O pavasario sesijoje žiūrėsime. Sulauksime naujos Vyriausybės ir Seimo narių iniciatyvos.
– Kodėl studijuodama teologiją susidomėjote sveikata?
– Šį klausimą galima formuluoti ir taip: kodėl sveikata susidomėjau studijuodama teisę ir baigusi Europos Sąjungos teisės magistrantūrą.
Su sveikatos sritimi esu susijusi nuo vaikystės, mano seneliai ir kiti giminės buvo gydytojai, tad medicina man labai artima sritis. Ji mane labai patraukė savo dinamiškumu, naujovėmis, inovacijomis. Tai buvo pirmieji dalykai, kurie sudomino.
Iš esmės visą laiką dirbau sveikatos teisės srityje: dėstydama Sveikatos mokslų ar Mykolo Romerio universitete. Kaip mokslininkę mane sudomino, kad sveikatos teisės sritis buvo nepakankamai ištyrinėta. Kaip teisininkė galiu pasakyti, kad tikrai yra taisytinų vietų dėl įvairių teisės spragų ir sistemos netolygumo. Teisininkus tokie dalykai paprastai žavi.
– Bioetika – jautri sritis. Mums ypač jautrūs pagalbinio apvaisinimo, eutanazijos, abortų klausimai. Visais atvejais pasisakote už gyvybės išsaugojimą?
– Aš, kaip ir gydytojai, kalbėdama apie medicinos etiką visuomet vadovaujuosi Hipokrato priesaika. Ji yra tų etinių vertybių rinkinys, ant kurio statoma visa medicina, kaip mokslas, kaip praktika, kaip kasdienė gydytojo veikla. Mes žinome, kad Hipokrato priesaika sako ir įpareigoja gydytoją gerbti žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki jos natūralios mirties. Šiuo atveju pritariu gydytojams, kurie pradėdami savo medicinos praktiką prisiekia tai daryti.
– Negaliu nepaklausti, kokios gi jūsų refleksijos į vakarykštį skandalą? Paviešinti jūsų daktaro disertacijos teiginiai sulaukė daug dėmesio ir buvo įvairiai linksniuojami socialiniuose tinkluose.
– Visuomet reikia skaityti tekstą, o ne iš konteksto ištraukti sakinius. Viena pagrindinių mano darbo minčių buvo ta, kad aš siekiau parodyti, jog ligos nėra Dievo bausmė. Tai buvo teologijos darbas. Jei tai nėra Dievo bausmė, vadinasi, mes esame įpareigoti veikti ir padėti pacientams, juos slaugyti, organizuoti socialinę veiklą su jais ir taip toliau. Teiginys, kad tai yra Dievo bausmė, išimtas iš kitų autorių, kurie kitaip mano, šis teiginys darbe buvo vertinamas ir kritikuojamas. Tokio teiginio kaip mano teiginio nebuvo.
– Vadinasi, kontracepcija nėra didelis blogis?
– Dėl kontracepcijos yra kita situacija. Ypač kai mes kalbame apie vaikus ir vaikų švietimą. Žinote diskusijas apie lytinio ugdymo programą. Ji priimta, ir aš džiaugiuosi, kad ta programa apriboja kontraceptinių priemonių reklamą ir rinkodarą vaikams. Kai kuriose amžiaus grupėse kontraceptinių priemonių reklama yra labai problemiška. Tas problemiškumas įžvelgiamas visame pasaulyje.
– Koks amžius jums atrodo tinkamas kalbėti apie kontracepciją?
– Mes kalbame apie vaikus ir turime vaiko sąvoką. Tai sąlyginis dalykas, ar iki 18-os. Tačiau reklama vaikams tikrai neturėtų būti brukama ir prikišama, tai ir pasakė Švietimo ir mokslo ministerija.
– Taigi, kaip suprantu, didelių perversmų sveikatos srityje nesiruošiate daryti?
– Aš per pastarąsias dienas tiek daug visko apie save sužinojau. Net sužinojau, kad turiu keturis vaikus. Bet aš jų neturiu iš viso. Man pradėjo giminės skambinti po vienos televizijos reportažo ir klausti, kur mano vaikai dingo. Tuomet galite spręsti ir apie kitų teiginių teisingumą.
