Todėl su tokiomis sveikatos problemomis būtina dorotis laiku ir atsakingai.
Tris dienas galima gydytis pačiam
Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai – čiaudulys, sausas kosulys, sloga, gerklės skausmas, bent tris dienas galima gydytis savarankiškai.
Tas tris dienas labai svarbu gerti daug šiltų skysčių. Tai leidžia suskystėti nosies, ryklės gleivinių sekretams, lengviau pašalinami uždegimą sukeliantys mikroorganizmai, tampa lengviau atsikosėti. Skysčiai padeda pašalinti iš organizmo virusus.
Tiesa, slogos iš karto gydyti stipriais purškiamaisiais medikamentais, tabletėmis nevertėtų. Pradėti galima nuo nosies plovimo druskų tirpalais, jie sumažina nosies gleivinės paburkimą, išskyrų tekėjimą.
Kai žmogų kankina sausas kosulys, taip pat reikia drėkinti gleivinę ir gerti daug šiltų skysčių. Tam puikiai tinka čiobrelių arbata. Galima daryti ir ingaliacijas. Vaitinėse tam yra tinkamų preparatų.
Vaistai – ne maistas
Svarbiausia atsiminti, kad vaistas nėra maistas, tačiau žmonės tai dažnai užmiršta. Daugelis geria karštį mažinančius vaistus, nors temperatūra pakilusi vos vos viršija 37 laipsnius. Medikai rekomenduoja mažinti temperatūrą tik tuomet, jei ji aukštesnė nei 38 laipsniai – tuomet ima tirštėti kraujas ir padidėja trombozių ar infarktų pavojus.
Šiek tiek pakilusi temperatūra yra normalus mūsų imuniteto atsakas ligai. Ją mažindami mes nuginkluojame organizmą. Jei užklumpa virusas, dažnai galima apsieiti išvis be vaistų – per savaitę žmogus ir taip pasveiks.
Pakenkti gali ir gausiai vartojami vaistai nuo skausmo. Pasaulyje daug žmonių miršta nuo kraujuojančių opų, kurias išprovokuoja skausmą malšinantys vaistai. Yra buvęs atvejis, kad vaistas nuo skausmo buvo išimtas iš apyvartos, nes sukėlė miokardo infarktą.
Žmonių susikurta iliuzija, kad tas pats vaistas gali tikti visiems – irgi didelė problema. Net nereceptinių vaistų negalima ilgai vartoti savarankiškai – taip galima susigadinti ir kepenis, ir inkstus, ir skrandį. Ligonį būtinai turi ištirti gydytojas ir, jei reikia, paskirti tinkamą medikamentą.
Viena iš alternatyvų – homeopatiniai preparatai
Viena iš organizmui draugiškų alternatyvų – homeopatiniai preparatai, kurie nepaisant pastaruoju metu sklandančių teorijų apie šio gydymo neveiksmingumą, yra pripažįstami medikų.
Jie remiasi ne cheminiu jų poveikiu (kuomet jei nepakanka vienos tabletės nuo galvos skausmo, siūloma gerti antrą – dėl didesnio veikliosios medžiagos kiekio), o biofiziniu, kai keičiasi fizinės biologinės terpės savybės.
Homeopatiniai preparatai ruošiami veikliąją medžiagą daug sykių skiedžiant vandeniu ar spiritu ir kaskart gautą mišinį kinetiškai suaktyvinant, paprastai kalbant – supurtant. Kuo daugiau kartų šis procesas kartojamas, tuo aktyvesnis ir veiksmingesnis preparatas tampa.
Tokiais vaistais praktiškai neįmanoma apsinuodyti, todėl homeopatija yra saugus gydymosi būdas. Naudojamos tokios mažos veikliųjų medžiagų koncentracijos, jog neapkraunamos kepenys ar inkstai, organizmui nereikia tvarkytis su gydymosi pasekmėmis.
Vaistinėse parduodami ir daugeliui prieinami homeopatiniai preparatai praktiškai neturi kontraindikacijų, jų neįmanoma perdozuoti, juos gali vartoti beveik visos pacientų grupės.
Homeopatiniai preparatai gali būti derinami tarpusavyje. Juos gali vartoti ir cheminiais vaistais besigydantys pacientai, kurie dažnai homeopatiją pasitelkia cheminių vaistų pašaliniam poveikiui sumažinti.
