Vakar apie tai rašėme čia.
Pasak Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderio, tarp embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo nėra jokio skirtumo.
Tuo tarpu, pacientų ir medikų asociacijos išplatino pranešimą, kuriame piktinasi tokiu politikų žingsniu.
„2016 metų rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Prezidentės pasiūlytą pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos nevaisingos poros šio įstatymo laukė daugiau kaip dešimtmetį.
Deja, Astos Kubilienės, Povilo Urbšio, Ramūno Karbauskio, Dainiaus Kepenio, Algimanto Kirkučio, Aurelijaus Verygos, Agnės Širinskienės bei kitų LR Seimo narių siūlomi įstatymo pakeitimai tarnauja siauriems bažnyčios interesams, neigia mokslo pasiekimus ir turės neigiamų pasekmių ne tik nevaisingoms poroms, bet ir šaliai, kadangi įteisins eksperimentavimą su Lietuvos moterimis, nes gydytojai turės taikyti mažai efektyvius gydymo metodus bei perteklinį gydymą.
Sukels riziką vaikams, nes sudarys sąlygas daugiavaisiam nėštumui. Skatins Lietuvos pacientus ieškoti medicininės pagalbos kaimyninėse valstybėse, o gydymo išlaidos turės būti kompensuojamos Lietuvos valstybės lėšomis.
Skatins gimstamumo mažinimą ir Lietuvos nykimą.
Lietuvos pacientus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos palaiko Prezidentės pasiūlytą ir 2017 sausio 01 d. įsigaliosiantį pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris įteisina mokslu pagrįstus pagalbinio apvaisinimo būdus, taikomus išsivysčiusiose Europos valstybėse ir užtikrinantis moterų ir vaikų saugą.
Mažina nepasiturinčių nevaisingų porų socialinę atskirtį, kadangi sudaro sąlygas kompensuoti pagalbinio apvaisinimo diagnostiką bei gydymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Leidžia nevaisingai porai, vadovaujantis savo įsitikinimais, nuspręsti dėl sukuriamų embrionų skaičiaus.
Sudaro galimybę taikyti preimplantacinę genetinę diagnostiką ir sunkių paveldimų genetinių ligų nešiotojams susilaukti sveikų vaikų.
Numato galimybę pacientams, įveikusiems onkologinę ligą ir po taikyto gydymo tapusiems nevaisingiems, susilaukti vaikų, pasinaudojant lytinių ląstelių donoryste.
Norime išreikšti vieningą poziciją – vienareikšmiškai pasisakome prieš nepagrįstą, skubotą bei pacientų interesus paminantį priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimą ar jo įsigaliojimo atidėjimą“, – rašoma išplatintame pranešime, po kuriuo pasirašė beveik 30 nevyriausybinių organizacijų.
Prie protesto prisijungė ir daugiau kaip 500 specialistų vienijanti Lietuvos akušerių ginekologų draugija, kuri išplatino pareiškimą, kad tokia nuostata būtų smarkiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas. Kartu medikai teigė, kad taip pat būtų iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.
Papildyta: R.Karbauskio atsakas: „Tai verslo interesai“
Kaip atsaką į žiniasklaidoje pasirodžiusiems Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų vertinimams, Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas R.Karbauskis išplatino savo poziciją, kurioje stebisi nepasitenkinimo banga.
„Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių.Sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti 2017 m. sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Pirmiausia, niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis.
To sprendimo laukė tūkstančiai šeimų ir jo būtinumu neabejoja niekas.Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad socialiai nebūtų skatinamas socialiai pažeidžiamų Lietuvos moterų noras už pinigus rizikuoti savo sveikata ir tapti donorėmis. Mes pasisakome prieš donorystės anonimiškumą, kad būtų gerbiama prigimtinė vaiko teisė – sulaukus 18 metų ir išreiškus tokį norą, žinoti savo tikruosius tėvus.
Nenorime leisti embrionų ir lytinių ląstelių eksporto ar importo. Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas – pradėta žmogaus gyvybė – nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus.
Išvardytos įstatymo pataisos tikrai nesukelia ginčo ir būtinos nuo sausio pirmosios įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.Visas ginčas ir triukšmas kyla dėl ketvirtosios pataisos, kurioje šnekama apie embrionų šaldymą ir nebereikalingų embrionų naikinimą.
Mūsų nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga taikyti modernesnį ir moralės prasme teisingesnį kiaušialąsčių šaldymo metodą, kuris medicininiu požiūriu duoda ne mažesnį efektyvumą, nei embrionų šaldymas, bet nesukuria situacijos, kai turime spręsti dėl nebereikalingų užšaldytų embrionų – pradėtos gyvybės – likimo.
Prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, jog problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančiu pagalbiniu apvaisinimu, interesas.
Šeimos, kurioms reikalinga pagalbinio apvaisinimo paslauga, sulauks pagalbos, ta pagalba bus kompensuojama valstybės, tačiau po sėkmingo apvaisinimo klinikose liks ne nereikalingi žmogaus embrionai – pradėta gyvybė, o nereikalingos kiaušialąstės, kurių utilizavimas nesukuria jokių moralinių problemų.
Žinome, jog nebūsime pajėgūs atremti informacinį spaudimą, kada esame kaltinami absurdiškais dalykais, neduodant nesuinteresuotiems medikams paaiškinti, jog nėra jokių medicininių pagrindų teigti, jog modernesnis kiaušialąsčių šaldymo metodas savo efektyvumu nusileidžia embrionų šaldymui.
Mes liksime ištikimi savo vertybiniam pasirinkimui, jog gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams. Mokslas įrodė, jog žmogaus embrionas yra gyvybė, tad prisiekę laikytis Lietuvos Konstitucijos, negalime ignoruoti jos 19 straipsnio, kuriame sakoma, jog „žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“.Norime, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę.
Džiaugiamės, jog nuo 2017 m. sausio pirmosios į pagalbą šeimoms, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, ateis valstybė, skirdama kompensacijas už medicinines paslaugas. Siekiame, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrose būtų naudojami patys moderniausi metodai, leidžiantys išvengti žmogaus embrionų – pradėtos gyvybės naikinimo“, – pranešime dėsto R.Karbauskis.
V.P.Andriukaitis: „Mokslo pažanga negali būti keičiama pasaulėžiūra“
Į vėl užvirusią diskusiją dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsijungė ir už sveikatą ir maisto apsaugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis siūlo likti ties dabartiniu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia jų šaldymą.
Pasak Europos Komisijos nario, pasaulietinėje valstybėje „mokslinis atvirumas ir pažanga pagrįstos technologijos negali būti pakeičiamos pasaulėžiūriniais principais ir vertinimais, nes nediskriminavimo principas turi plačiai atverti galimybes visai prieinamai pažangai“.
„Priimtas įstatymas yra subalansuotas, kokios bus pataisos, nežinau, Tautos atstovybė turi diskutuoti, bet manyčiau, kad reikia įsiklausyti į specialistų balsą, nes 50 tūkst. šeimų negali nukentėti dėl ginčų, kurie gali būti sprendžiami teologijos konferencijose ar filosofijos konferencijose“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V.P.Andriukaitis po susitikimo su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Agne Širinskiene.
Eurokomisaras sutinka, kad esamas įstatymas „iš tiesų garantuoja žymiai didesnes galimybes žymiai didesniam šeimų skaičiui turėti prieigą prie modernių (pagalbinio apvaisinimo) technologijų ir pasiekti, kad valstybė prisidėtų kompensavimu“.
A.Širinskienė: „Kiaušialąsčių šaldymas yra efektyvi alternatyva“
Sveikatos reikalų komiteto vadovė A.Širinskienė pabrėžia, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – su naujomis pataisomis ar be jų – įsigalios sausį, kaip numatyta, iš pagalbinio apvaisinimo procedūros bus finansuojamos valstybės, kartu ji sako, kad pataisomis siūlomas kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamai efektyvi alternatyva embrionų šaldymui.
„Labai svarbus dalykas nevaisingoms šeimoms, procedūrų kompensavimas, visi žinome, kad procedūros daug kainuoja, ir vien dėl kainos pagalbinis apvaisinimas nėra prieinamas. Kiek man žinoma, tiek ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa šiuo metu skaičiuoja įkainius ir kuria kompensavimo modelį, kuris, tikiuosi, tikrai įsigalios nuo sausio“, – po susitikimo kalbėjo komiteto vadovė.
Ji taip pat sakė, kad grupės parlamentarų pataisos turėtų būti pateiktos dar šioje sesijoje, nors „teisėkūros procesas gali ir užtrukti“. „Įstatymas įsigalios sausio mėnesį, ar su pataisomis, ar be jų“, – pabrėžė komiteto pirmininkė.
Kartu ji gynė siūlomą technologiją, kuomet užuot šaldžius embrionus būtų šaldomos kiaušialąstės. „Kiaušialąsčių šaldymas gali būti pakankamai efektyvi ir moderni alternatyva embrionų šaldymui, kur nėra einama į kompromisą su moters sveikata, t.y. šaldant kiaušialąstes nereikės kartoti procedūros, hormoninės stimuliacijos ar chirurginės intervencijos“, – sakė A.Širinskienė.
Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, taip pat neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus lytinių ląstelių donorystės atveju.
Projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.
Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko teise žinoti savo biologinius tėvus.
