Tačiau, bėgant laikui evoliucionuoja ir protingesni tampa ne tik žmonės. Bakterijos, virusai, pirmuonys ir grybeliai žengia su mumis sparčiu žingsniu (tiesą pasakius, kai kurie virusai evoliucijos mastais, turbūt, atstoja tūkstančius usainų boltų).
Žmogus su laiku tapo vis mažiau priklausomas nuo fizinių gebėjimų, raumenų masės ir labiau pradėjo naudotis savo smegenimis (t. y. – neurosistema). Įvairūs patogeniški organizmai netrukus tai pastebėjo ir paleido visus savo biologinius mechanizmus tam, kad prisitaikytų pakenkti ir pasinaudoti šia, žmogui kiekvieną sekundę reikalingesne ir reikalingesne sistema.
Šiame darbe keliama hipotezė, kad ateityje, nesusipratęs dabartinis žmogus vėl grįš į baisų karą su infekcinėmis ligomis, tačiau šį kart jis bus labai specifiškas – karo lauku taps neurosistema. Reikia, kad kiekvienas iš mūsų suprastų, jog antibiotikai ir antivirusiniai vaistai – ne vitaminai, o gydytojų rekomendacijos – ne žaidimo instrukcija.
Kol ne vėlu, negalima leisti šiems patogenams įsisiautėti. Kad būtų aiškiau, kokie padariniai mūsų gali laukti, toliau pristatomos ligos, pasižyminčios tiek letalumu, tiek keistu veikimu.
Toksoplazmozė
Atsižvelgiant į prof. Jeroslav Flegr, prof. Joseph Prandota ir kitų gydytojų bei biologų tyrimą, atliktą aštuoniasdešimt aštuoniose valstybėse, toksoplazmozės sukėlėjais Toksoplasma gondii (1 pav.) yra užsikrėtę nuo 30 iki 50 proc. pasaulio gyventojų, tačiau ne visiems jiems pasireiškia klinikiniai simptomai.
Šis pirmuonis plinta per blogai apdorotą mėsą, užterštą vandenį, tačiau pagrindinis jo nešiotojas – katės. T. gondii parazituoja kačių žarnyne, kur lytiškai dauginasi. Ten formuojasi oocistos, kurios vėliau su išmatomis patenka į aplinką. Kačių savininkai dažniausiai oocistų įkvėpia tvarkydami kraiko dėžutes.
Kaip ir minėta anksčiau, klinikiniai požymiai dažnai nepasireiškia, tačiau kartais pasireiškia psicho ir neuropatologiniai simptomai, kurie yra labai savotiški.
Bandymuose su graužikais pastebėta, kad duodant rinktis iš dviejų pavojingų aplinkų (narvelis su triušio feromonais ir kambarys su kate), pastarieji pasirinkdavo kambarį su katėmis.
Tai reiškia, kad jie tampa lengviau prieinami plėšrūnui, kuriame kaip tik ir dauginasi T. gondii. Užkrėstose žiurkėse taip pat pastebimas ir agresyvumas, baimės nebejautimas, aklas bėgimas link plėšrūno. Tačiau dar keistesni požymiai pastebimi užsikrėtusiuose žmonėse.
Atlikus tyrimą Čekijoje paaiškėjo, kad vairuotojai, kurių serologiniuose tyrimuose aptinkama antikūnių prieš šią ligą, į eismo įvykius papuola 2,65 karto dažniau, nei sveiki žmonės. Liga taip pat siejama su depresijos ir psichopatologijų atsiradimu.
2013 metais publikuotame prof. Joanne P. Webster ir kitų mokslininkų darbe rašoma, jog toksoplazmozė koreliuoja su sergamumo šizofrenija rodikliais. Taip pat, žmonės, užsikrėtę šiuo parazitu yra daug labiau linkę į savižudybę, o moterų, kurių amžius yra 60 m. ir daugiau, savižudybių atvejai stipriai susiję su užsikrėtimu šiuo parazitu.
Nežinia, kaip žmonėms parazito sukeliamos psichologinės patologijos padeda jam pačiam išlikti, tačiau ši paslaptis, ko gero, greit bus įminta.
Gripas
Artėjant žiemos sezonui, visi per televizorių ir kitus informacijos šaltinius nuolat girdime, jog iš kažkur ateina virusas, kad nuo jo reikia skiepytis ir kad tam tikruose rajonuose skelbiamos epidemijos. Ilgą laiką atrodė, kad gripo virusas – tai tik patogenas, pažeidžiantis ir išbandantis mūsų imuninę sistemą, tačiau pribloškiantys atradimai buvo padaryti 2010 metais.
Binghamtono universitete prof. Chris Reiber vadovaujamas tyrimas analizavo nuo gripo paskiepytų žmonių socialinį elgesį. (Pastaba: kadangi tyrimas vykdytas atliekant imunizaciją, jo rezultatus prilyginu tiesioginiam viruso poveikiui, nors iš tikrųjų veikė tik nuslopinta jo versija).
Atrasta, jog virusas gali manipuliuoti žmonių elgesiu, t. y., jis išprovokuoja „nešiotojo socializaciją“. Tiriamų žmonių susitikimo su kitais žmonėms skaičius, juos paveikus virusu, išaugo nuo 54 per dieną iki 101, o vidutinio pokalbio trukmė staiga krito nuo 33 min. iki 2,5 min.
Kitaip tariant, jeigu per dieną įprastai susitinkate su 54 žmonėmis ir kalbatės su jais maždaug apie pusvalandį, tai sirgdami gripu jūs ženkliai, pats to nejusdamas, padidinate žmonių, su kuriais susitikote, skaičių iki 101, bet su jais kalbate trumpiau. Taip virusas sparčiau plinta.
Kas nustebino dar labiau, tai jog tiriamieji, kurie buvo ne itin socialūs ir komonikabilūs, užsikrėtę staiga pajuto poreikį nueiti į barą ar vakarėlį.
Keliama teorija, jog ebolos virusas taip pat pradeda vystyti šitokį savęs platinimo mechanizmą, kadangi latentinėje ligos stadijoje pastebimas ypatingai padidėjęs citokinų kiekis (citokinai – medžiagos, stiprinančios imuninės sistemos atsaką), o tai reiškia, kad užsikrėtusieji gali ilgiau platinti ligą, kai jos simptomai dar reiškiasi silpnai.
Aptikus šiuos virusų veikimo mechanizmus, tapo dar labiau akivaizdu, kad infekcinės ligos ieško kelių plisti, paveikdamos nebe fizinę, o psichinę ir neurologinę žmogaus sistemą.
Afrikinė tripanosomozė
Liga, dar geriau žinoma kaip miegligė, sukeliama įkandus musei cėcė, kai per įkandimo vietą į organizmą patenka pirmuonis Trypanosoma brucei (3 pav.). Tai vienas iš nedaugelio patogenų, gebantis įveikti kraujo-smegenų barjerą, ir ten pradėti parazituoti laiko suvokimo zonoje.
Manoma, kad šiuo metu liga serga apie 30000 gyventojų, kurių apie 80 proc. – Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Ligos letalumas gana aukštas: gali siekti iki 22,7 proc. T. brucei į smegenis patenka ne iškart – priklausomai nuo pirmuonio porūšio, iki smegenų jis keliauja nuo 3 savaičių iki 2 metų.
Kol parazitas keliauja, žmogui pasireškia simptomai, tokie kaip sąmonės aptemimas, koordinacijos sutrikimas, stiprūs galvos skausmai. Smegenyse T. brucei pradeda gaminti inhibitorius, stabdančius nakties ir mieguistumo pojutį, todėl sutrinka žmogaus laiko suvokimas. Kai liga pasiekia šią stadiją, ji praktiškai nebepagydoma.
Ligos simptomatika labai keista ir įdomi. Pasireiškia laiko inversija: dieną žmogus jaučiasi labai mieguistas ir aptingęs. Tada atsiranda ir kitų rizikos faktorių, tokių kaip auto-avarijos, incidentai darbe. Mieguistumas būna toks stiprus, jog užkrėstasis gali užmigti bevalgydamas. Baigiantis dienai ir artėjant nakčiai, žmogų užplūsta maniakinis aktyvumas, dažnai besibaigiantis net agresijos priepuoliais. Tai gali lydėti į naktinius užpuolimus ir net savižalojimus. Pasibaigus maniakiniam aktyvumui žmogus vėl tampa mieguistas ir apsnūdęs. Galų gale ligoniui pasireiškia koma, o po to – mirtis.
Kaip reikėtų apsisaugoti?
Kad ir kaip bebūtų gaila, istorija ne vieną kartą parodė, jog žmogus niekada nepasimoko iš savo klaidų. Manau, atėjo laikas bent vieną kartą suprasti, kad praeitis nelygu užmarščiai. Vis platėjančios tendencijos nesiskiepyti, auginti vaikus hiperhigieniškoms sąlygomis, gyvulius šerti antibiotikais rodo mūsų užmiršimą, trumpą atmintį.
O palyginus, visai neseniai mūsų protėviai mirdavo nuo tuberkuliozės, maro, poliomielito. Bakterijos ir virusai niekada nesnaudžia. Štai, po truputį jie randa kelius paveikti mūsų smegenis ir mąstyseną.
Kiekvieno mūsų pareiga – užkirsti tam kelią. Tai galime daryti ir rašydami peticijas dėl maistinių gyvulių laikymo sąlygų griežtinimo, ir skiepydamiesi, ir nevartodami antibiotikų kaip saldainių. Nepamirškime skaudžios žmonijos praeities.
