Deja, „USP Baltics“ užsakyto ir „Berent Baltics“ atlikto tyrimo duomenimis, pusė tyrime dalyvavusių asmenų per pastaruosius 3 mėnesius juto peršalimo simptomus. Nepaisant to, net 71 proc. iš jų ėjo į darbą. Priežasčių, kodėl tai vyksta, esama daug, bet specialistai pripažįsta, kad dažniausiai tam įtakos turi darbdavių ir net kolegų spaudimas.
Apklausus respondentus paaiškėjo, kad net 35 proc. į darbą ėjo jausdami peršalimo simptomus todėl, kad, jų manymu, tokios ligos sureikšminti nederėtų.
Kiti 38 proc. nurodė, jog jaučia pareigą dirbti, nes žino, jog jiems nepasirodžius darbo vietoje nebūtų kam jų pakeisti. Pasirodo, net 7 proc. darbdavių šį „herojišką“ poelgį giria, o net 19 proc. sergančių ir namuose besigydančių asmenų sulaukia priekaištų iš kolegų bei vadovų.
Įmonių vadovų pasiteiravus, kaip darbuotojui susirgus yra sprendžiama darbo krūvio problema, 76 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jų vadovai sergančių kolegų darbus perduoda sveikiems darbuotojams, ir tik 8 proc. įmonių sulėtina darbus, kol darbuotojai pasveiks. Deja, dauguma už papildomą darbą negauna didesnio darbo užmokesčio, kuris pagal įstatymą jiems priklauso.
Namuose likęs sirgti asmuo – įmonės balta varna
Nepaisant visuomenės sąmoningumą skatinančios akcijos „Sergu atsakingai“, daugybė asmenų vis tiek jaučia spaudimą vykti į darbovietę. Tai lemia ne tik neigiamas darbdavio požiūris į sergantįjį, bet ir darbuotojų, kuriems tenka dirbti didesnį krūvį neatlygintinai.
„Vadovų susirūpinimas darbuotojų sveikata vis dar nepakankamas. 37 proc. jų teigė patiriantys nuostolių, kai darbuotojas serga. Vis dar naiviai tikima, kad sloga ar kosulys – nerimti simptomai, dėl kurių neverta skirti laisvos dienos gydytis ir taip nuo viruso nešiotojo apsaugoti kitus darbuotojus.
44 proc. darbuotojų ir 60 proc. vadovų teigė, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose. Kad kosulys nevertas dėmesio, manė 25 proc. darbuotojų ir 36 proc. darbdavių. Kai sloguojama, čiaudima ir kamuoja kosulys, nepakankama arba abejotina priežastis likti namie atrodo 43 proc. darbuotojų ir vadovų – visuomenė vis dar nesuvokia peršalimo ir gripo priežasčių bei galimų pasekmių.
Be to, tai, kad dauguma darbuotojų apkraunami papildomu darbu, kuris nėra apmokamas, kaip reikalauja teisinis reglamentas, ir tai, kad yra toleruojamas ir net skatinamas darbas sergant ir keliant grėsmę aplinkiniams, reiškia, kad iniciatyva „Sergu atsakingai“ turi atkreipti dėmesį ir kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir skatinti juos prisidėti prie socialinės bei fizinės aplinkos, kurioje veikia jų verslas, gerinimo.
Taip pat tyrimo duomenys, kad žmonės geriau dirba sirgdami, negu lankosi gydymo įstaigose ir prašo nedarbingumo pažymėjimo ir užsiima savigyda, rodo, kad vietos yra ne tik visuomenės edukacijai, bet ir suinteresuotų institucijų veiklai“, – sako „Sergu atsakingai“ iniciatorės „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
Pykti ant sergančio asmens teisinio pagrindo nėra
Verslo teisės advokatų kontorų grupės „Triniti“ advokatas, Trišalės tarybos narys ir darbo teisės ekspertas dr. Nerijus Kasiliauskas tikino, kad nei kolegos, nei darbdavys neturi jokio teisinio pagrindo pykti ant sergančio asmens. Juolab kad finansiškai abi šalys nukentėti neturėtų.
„Sergantis asmuo yra visiškai teisiškai apsaugotas, todėl į darbą vykti tikrai neprivalo. Jeigu darbo dienos yra praleidžiamos dėl ligos, darbdavys neturi teisės darbuotojo atleisti iš darbo ar taikyti kokių nors kitokių nuobaudų. Žinoma, pasitaiko visko ir žmonės neretai skundžiasi, kad jaučia spaudimą dirbti nepaisant sveikatos.
Kartais ilgą laiką ar dažnai sergantis darbuotojas gali būti paprašytas išeiti abipusiu susitarimu, o kartais darbdaviai ieško kitokių būdų, kitų priežasčių, leisiančių su tokiu asmeniu atsisveikinti.
Kolegų ir darbdavio nepasitenkinimą galima paaiškinti tuo, kad neatvykus į darbą reikia perskaičiuoti kitų darbuotojų krūvį. Neretai jiems šis papildomas darbas yra neatlyginamas, tad kyla nepasitenkinimas. Vis dėlto įstatymas nurodo, kad darbo krūvio padidinimo atveju apmokėjimas už jį turi būti nustatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje.
Kolektyvinė darbo sutartis yra sudaroma darbuotojų atstovų ir darbdavio, joje yra sprendžiami įvairūs klausimai, tarp jų ir pavadavimo kolegų ligos atveju apmokėjimo klausimai. Tai gali būti, pavyzdžiui, 30 proc. priemoka nuo įprastinės atlyginimo sumos.
Deja, apie 8 iš 10 įmonių tokių kolektyvinių sutarčių neturi. Tokiu atveju darbuotojui reikėtų kreiptis į patį darbdavį ir dėl priemokos tartis individualiai. Vis dėlto neretai tokios konfrontacijos yra vengiama, nors šį reikalavimą gina ir įstatymai“, – aiškino ekspertas.
Gripas padidina insulto ir miokardo infarkto riziką
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro vadovo profesoriaus Arvydo Ambrozaičio teigimu, darbovietėje bei kitose viešosiose vietose besilankantys sergantys asmenys pavojų kelia ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
„Inkubacinis gripo laikotarpis trunka 1–3 dienas. Tuo metu žmogus dar nežino, kad yra apsikrėtęs, bet jau platina ligą ir gali apkrėsti kitus čiaudėdamas, kosėdamas, kalbėdamas ar nešvariomis rankomis liesdamas sveiko asmens plaštakas, ypač jeigu jis vėliau palies veidą.
Gripas yra ypatinga virusinė infekcija, nes gali sukelti įvairių sveikatos komplikacijų, gali paūmėti lėtinės gretutinės ligos. Šis virusas ypač pavojingas asmenims, kurių silpnesnė imuninė sistema, serga ŽIV ar gydosi chemoterapija, bei tiems, kuriems neseniai buvo atlikta organų persodinimo operacija.
Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas. Tai rimta liga, kuriai reikia nuoseklaus gydymo, gydytojų priežiūros. Ši liga taip pat itin pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes paprastai jie nejaučia aiškiai išreikštų simptomų.
Negydant šios ligos gali išsivystyti trombolinės komplikacijos. Iš tiesų gripo epidemijos metu pastebime išaugusį insultą ar miokardo infarktą patyrusių vyresnio amžiaus žmonių skaičių“, – aiškino profesorius.
Pasak profesoriaus A.Ambrozaičio, jauni asmenys, nors ir yra jautresni ligos simptomams, ją pačią išgyvena lengviau nei vyresnio amžiaus žmonės, todėl viešumoje pasirodydami sirgdami turėtų atsižvelgti į aplinkinius.
„Tiek vyresnio amžiaus asmenys, tiek vaikai šiai ligai yra daug jautresni. Todėl peršalimo simptomus pajutęs asmuo turėtų dėvėti specialias kaukes, dažnai plauti rankas, vengti vietų, kuriose daug žmonių, taip pat ir darbovietės. Tokie virusai plinta be galo greitai, tad užkrėsti kolegas galima net to ir nenorint“, – sakė medikas.
