Gydys mažesniais kaštais
Biologiniai vaistai – preparatai, kurių veikliąją medžiagą gamina gyvas organizmas arba kurie biotechnologijomis išgaunami iš gyvo organizmo. Biologiškai panašūs vaistai terapiniu poveikiu yra panašūs į biologinius, tačiau nėra identiški jiems.
Pasak specialistų, palyginti su cheminiais vaistais, biologinių preparatų molekulės yra tūkstančius kartų didesnės, žymiai sudėtingesnės struktūros ir ypač jautrios net mažiausiems gamybos proceso pokyčiams. Tai gali lemti tarpusavyje panašių biologinių vaistų gydymo rezultatų skirtumus.
Europos vaistų agentūra yra nurodžiusi, kad kiekviena šalis turi pati apsispręsti dėl biologinių ir biopanašių vaistinių preparatų reguliavimo.
Lietuvos gydytojai specialistai pripažįsta, kad biopanašūs vaistai sudaro galimybes gydyti daugiau pacientų mažesniais kaštais. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad skiriant šiuos preparatus prioritetu turi būti laikomi paciento poreikiai ir gydytojo rekomendacijos, o ne ekonominiai kriterijai.
Biologiškai panašūs – ne identiški
Į pokalbį apie individualizuoto ir tvaraus pacientų gydymo biologiniais vaistais galimybes Lietuvoje medicinos profesorius, specialistus iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Nacionalinio Vėžio instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų bei pacientų organizacijų POLA ir LPOAT vadovus sukvietė Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija EFPIA, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija IFPA ir Sveikatos apsaugos ministerija. Renginį moderavo Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis sekretorius Vytautas Basys. Diskusijoje dalyvavęs Belgijos Leuveno universiteto profesorius Polas Derlekas (Paul Derleck) teigė, kad biologinių ir panašių biologinių vaistinių preparatų veiklioji medžiaga yra gyva sistema, todėl mokslininkai negali jos visiškai kontroliuoti ir sukurti identišką produktą.
„Dėl to biologinių ir biopanašių vaistų pakeičiamumas tarpusavyje yra esminis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas kiekvienam preparatui atskirai“, – aiškino mokslininkas.
Svarbiausi – individualūs poreikiai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reumatologijos profesorė Irena Butrimienė pažymėjo, kad biologinių vaistų prieinamumas ir individualizuoto gydymo galimybės Lietuvoje yra problematiški.
„Reumatoidinio artrito atveju galima skirti tik vieną pigiausią biopanašų preparatą. Jei konkrečiam pacientui jis veikia ne visai taip, kaip pageidautina, pacientas lieka arba su tokiu pusiau veikiančiu gydymu, arba išvis be jo. Tai sąlygoja paciento invalidumą ir dideles išlaidas neįgalumo kompensacijoms“, – sakė profesorė.
Pasak jos, biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai pacientams turi būti skiriami individualiai vertinant kiekvieną atvejį, o tai susiję ir su biologinių vaistų kainų reguliavimu.
„Žinau teigiamas dabar Lietuvoje biologinių vaistų įsigijimui taikomo centralizuoto pirkimo puses, bet jis apriboja individualizuoto gydymo galimybes“, – sakė I.Butrimienė.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė pritarė gydytojų nuomonei: „Valstybė turi sukurti tokią sistemą, kad bet kuris biologinės grupės vaistas būtų prieinamas pacientui pagal jo individualų poreikį“.
Klausimą dėl būtinybės sukurti įstatyminę aplinką, sudarančią galimybes individualizuotam gydymui, savo pranešime iškėlė ir pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos „POLA“ prezidentas Šarūnas Narbutas.
Racionaliau naudoti lėšas
Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė informavo, kad vaistų kompensavimo sistemoje yra neišnaudotų galimybių, kurios galėtų pasitarnauti siekiant efektyvesnio biopanašių vaistų naudojimo.
„Tačiau turime išlaikyti balansą tarp poreikio inovacijoms ir finansinių galimybių“, – sakė L.Reinartienė. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė tvirtino, kad siekis suderinti biologinių vaistų prieinamumą ir finansinį sistemos tvarumą yra vienas didžiausių iššūkių ministerijai.
G.Krukienės teigimu, apskaičiuojant biologinių vaistų kainas yra taikomos kitokios kainų nustatymo taisyklės nei cheminiams vaistams. Taip pat taikomi kitokie vaisto išrašymo principai. Biologiniai preparatai, priešingai nei cheminiai, išrašomi ne tik bendriniu pavadinimu. Į receptą įrašomas ir konkretus vaisto prekinis pavadinimas, o vaistinėje jų pakeisti į kitus, panašius vaistus negalima.
IFPA valdybos pirmininkė J.Smilgaitė pažymėjo, kad, rengiant biologinių ir panašių biologinių vaistinių preparatų reglamentavimą, būtina išlaikyti nediskriminuojamą konkurenciją, kuri sudarytų vienodas rinkos sąlygas tiek originalių biologinių, tiek į juos panašių biologinių vaistų gamintojams.
„Panašių biologinių vaistų pasirodymas rinkoje turi mažinti gydymo kaštus ir tokiu būdu ne tik gerinti pacientų gydymą, bet ir racionaliai naudojant lėšas atverti galimybes naujų inovatyvių vaistų prieinamumui Lietuvoje“, – sakė J.Smilgaitė.
Profesorius Vytautas Basys paragino tęsti diskusijas, ieškant sprendimų kaip pagerinti galimybes pacientams gauti savalaikį gydymą, geriausiai atitinkantį kiekvieno paciento klinikinius poreikius.
