Įvestas vasaros laikas: medikai įspėja apie pavojų sveikatai

Sekmadienį, kovo 26 dieną, 03:00 val., Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus įvestas vasaros laikas. Todėl nepamirškite šiąnakt persukti laikrodžio rodyklių vieną valandą pirmyn.

Širdis, infarktas, liga, negalavimas, širdies sutrikimai, kraujo spaudimas.<br>Lrytas.lt nuotr.
Širdis, infarktas, liga, negalavimas, širdies sutrikimai, kraujo spaudimas.<br>Lrytas.lt nuotr.
Teigiama, kad laiko persukimas žmones iš vėžių išmuša beveik savaitei.<br>Lrytas.lt nuotr.
Teigiama, kad laiko persukimas žmones iš vėžių išmuša beveik savaitei.<br>Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 25, 2017, 5:09 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 5:29 AM

Vasaros laiko įvedimas, kuriuo siekiama geriau išnaudoti natūralų apšvietimą, tačiau taip pat atimantis iš žmonių valandą miego, ateinantį pirmadienį padidins infarkto riziką 25 proc., lyginant su bet kuriuo kitu pirmadieniu per metus, mat miegoti teks viena valanda trumpiau. Tokią išvadą prieš kelis metus pateikta Jungtinėse Valstijose paskelbtoje studijoje.

Mokslininkai ištyrė laikrodžių rodyklių sukiojimo pirmyn ir atgal poveikį sveikatai, tikrindami nefederalinių Mičigano ligoninių pacientų duomenų bazę.

Tyrėjai domėjosi, kiek žmonių paguldoma į ligonines per laikotarpį prieš pat vasaros laiko įvedimą ir pirmąjį pirmadienį po rodyklių persukimo, analizuodami ketverių metų duomenis.

Istoriniai duomenys rodo, kad infarktų apskritai pagausėja pirmadieniais – galbūt dėl naujos darbo savaitės pradžios sukeliamo streso ir susijusių miego ir budėjimo ciklo pokyčiais, sakė šios studijos vadovas daktaras kardiologas Amneetas Sandhu, dirbantis Kolorado univeristete Denveryje.

„Įvedant vasaros laiką, prie viso to prisideda viena valanda trumpesnis miegas“, – aiškino tyrėjas, pristatęs savo išvadas per kasmetinį seminarą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos kardiologijos koledže.

Tačiau A.Sandhu sakė, kad ekspertai iki šiol nepakankamai suvokia, kodėl žmonės yra itin jautrūs miego ir budėjimo ciklo pokyčiams. „Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų pasekmių“, – aiškino jis.

Nauda – neaiški

Taip laikas sukiojama jau daugiau nei 100 metų, o nauda nei ekonomikai (elektros taupymas), nei žmogui kol kas nėra įrodyta.

Atvirkščiai, gausu prieštaringų nuomonių ir pasiūlymų visiškai atsisakyti vasaros-žiemos laiko. Tačiau kol tai dar neįvyko, žemiau pateikiama laiko sukimo įtaka žmogaus organizmui ir patarimai, kaip ją sumažinti.

Pagrindinis faktorius, kodėl pradėtas sukinėti laikas buvo noras sutaupyti energijos, nes neva pasukus valandą pirmyn ar atgal bus daugiau šviesos, t. y. sunaudosime mažiau elektros. Tačiau atlikus nuodugnius tyrimus JAV paaiškėjo, kad privačių gyventojų sąskaitos už elektrą sumažėjo vos 1 proc. Taigi, ekonominė nauda (pagrindinė priežastis laiko sukimui) sunkiai pastebima.

Kenkia sveikatai, trukdo susikaupti

Vis tik laiko pasukimas veikia tiek fizinę, tiek psichinę savijautą. Labiausiai žmonės kenčia dėl sutrikusio biologinis laikrodis. Dėl to patiriamas stresas, kamuoja nerimas, stipriai nukenčia miego kokybė ar netgi kankina nemiga. O būtent miego metu gaminamas hormonas melatoninas, kuris itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai: reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui.

Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių padidėjusią insulto riziką dėl laiko persukimo. Asmenys, turintys širdies sutrikimų, itin jautriai reaguoja į organizmo patiriamus pokyčius, ypač neigiamus, tokius kaip stresas, nerimas, nemiga, ką būtent ir sukelia laiko persukimas. Taip pat labai jautriai reaguoja ir asmenys, turintys neurologinių susirgimų.

Dar vienas įdomus laiko persukimo sukeliamas poveikis – stipriai padidėjęs laiko švaistymas internete darbo metu (angl. cyberloafing). Prieš kelis metus JAV atliktas tyrimas parodė, kad pirmadienį po laiko persukimo darbuotojai užuot dirbę, naršo socialinius tinklus, žiūri juokingus vaizdo klipus ar mielas gyvūnėlių nuotraukas. Ir tai nėra tyčinis darbo neatlikimas.

Tyrimo duomenimis tokį elgesį sukelia mūsų kūno patiriamas stresas, sutrikęs širdies ritmas ir organizmo nesugebėjimas prisitaikyti prie dirbtinai pakeisto laiko režimo. Kaip jau minėta, vienas iš labiausiai jaučiamų neigiamų laiko persukimo poveikių yra suprastėjusi miego kokybė. Nes būtent nuo jos viskas ir prasideda: nuovargis, stresas, nesugebėjimas susikaupti, bloga nuotaika. Dar prieš kelis metus pagrindiniai vaistai nemigai sumažinti buvo raminančios arbatos puodelis ir knyga.

Jeigu pastebėjote, kad ilgai neužmigote ir blaškėtės, pabandykite atsigulti valanda vėliau. Ir priešingai, jeigu duomenys rodo, kad per trumpai buvote giliojo miego fazėje, atsigulkite anksčiau arba leiskite sau keltis truputį vėliau. Žinoma, nespjaukite ir į tradicinius metodus: neprisivalgykite prieš miegą, nežiūrėkite televizoriaus, pasistenkite atsipalaiduoti ir nedaryti jokių daug fizinių jėgų reikalaujančių darbų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.