Pacientų organizacijos, atrodo, turėtų sveikinti ministrą, bet užuot tai dariusios, jį kritikuoja. Pacientų atstovai teigia, kad ministerija šį kartą nusprendė surizikuoti ir farmacininkus pašantažuoti. Jie kelia sąlygas, kad jeigu farmacininkai vaisto kainos nenuleis iki pigiausio vaisto kainos, toks vaistas iš viso bus braukiamas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų, o kompensuojamųjų vaistų kainyne liks tik pigiausi vaistai.
Ekspertai sako, kad sunku patikėti, jog brangiai kainuojantis vaistas gali pigti net kelis kartus, o jeigu jis bus išbrauktas iš kompensuojamų vaistų sąrašo, nukentės pacientai. Ministerija ramina, kad pacientai pirkdami pigesnius vaistus sutaupys 20 milijonų eurų. Tačiau ar pacientai sutinka taupyti savo sveikatos sąskaita?
Vilnietė Dalia Bartusevičienė jau penkiolika metų serga cukralige. Ji nuolat turi vartoti cheminius vaistus, kurie reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Per ilgus metus ji jau spėjo susidraugauti su liga, išmoko atskirti, kuris vaistas jai tinkamas, o kuris ne. Moteris sako, kad joks prietaisas, jokie tyrimai neparodys, kuris vaistas tinka, kuris ne, nes žmogus per ilgą laiką pajaučia pats.
„Amaryl“ buvo išrašytas, kai aš susirgau cukralige ir pamačiau, kad netinka, dozę pradėjau mažinti. Pasitaikė, kad gavau kitus vaistus ir pamačiau, kad jie man labiau tinka. Gydytojos prašiau, kad man tuos vaistus išrašytų. Jie brangesni, daug brangesni, nors dabar yra dar geresni“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo D.Bartusevičienė.
Diabetas yra klastinga liga, ji gali sukelti įvairias komplikacijas, tačiau kontroliuojant ligą galima išvengti tokių komplikacijų kaip apakimas, inkstų nepakankamumas, negyjančios kojų opos, galūnių amputacija, insultas arba infarktas. Profilaktiškai kartais būtina vartoti vaistus.
„Kai sergi diabetu, yra pavojus susirgti glaukoma, tada lašinu glaukomos vaistus. „Cosopt“ – jie irgi originalas, bet reikia gerokai primokėti, nes jie daug brangesni. Kažkada pirkau pigesnius, kai pasiūlė vaistinėje, bet pradėjo graužti akis ir neužtekdavo lašų. Sakydavo, kad tas pats tūris, bet 3-4 dienos iki pabaigos jų neužtekdavo“, – kalbėjo D.Bartusevičienė.
Pacientei dalis vaistų kainos yra kompensuojama. Už tai, kad ji renkasi brangesnį vaistą, pati ir primoka. Tačiau netrukus tokia tvarka gali pasikeisti. Teks rinktis arba pigesnį vaistą, arba mokėti visą brangesnio vaisto kainą, o tokios galimybės ji sako neturinti, nes pensija per maža.
„Gal yra žmonių, kurie piktnaudžiauja, perka reikia ar nereikia, bet leistų pasirinkti, kas tinka. Yra vaistai nuo kraujo spaudimo, bet gi ne visiems tinka pigiausi. Nežinau, mirti reikės. Kito kelio nėra, nebent atsirastų analogas, kuris būtų pigesnis“, – apie tai, jei bus priimti nauji siūlymai kalbėjo moteris.
Vaistų kompensavimo tvarką ruošiamasi keisti Vyriausybės nutarimu, kurį parengė Sveikatos apaugos ministerija. Nutarimas rengtas skubos tvarka, pastaboms pareikšti buvo skirtos tik trys dienos, ir tos prieš pat Velykas, nors dažniausiai pastaboms pateikti ir diskusijoms skiriamos dvi savaitės.
„Mes buvome susitikime su ministru, išdėstėme, kad esame už tai, kad kiekvienam bet kuria liga sergančiam žmogui būtų taikomas individualiai geriausiai tinkamas efektyvus gydymas. Jis pasakė, kad ministerijai mūsų pozicijos nepriimtinos. Jis sako, kad mes esame už tai, kad visi gydytųsi pigiausiais vaistais. Tai sakau, gydykitės jūs pigiausiais vaistais, kodėl jūs siūlote mums gydytis pigiausiais vaistais.
Mes norime gydytis tokiais vaistais, kurie mums yra efektyvūs. Man ne tas pats, kad tik gerti vieną ar penkias tabletes. Man svarbu, kad jei aš geriu tas tabletes, geriau jausčiausi ir mano liga neblogėtų, nesivystytų komplikacijos“, – piktinosi Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad toks siūlymas turi vienintelį tikslą – sumažinti vaistų kainas.
„Vyriausybės nutarimas įpareigoja gamintojus, kad jie, norėdami patekti į kainyną, turi mažinti vaistų kainas. Vyriausybės nutarimo tikslas yra, kad pacientams sumažėtų priemokos už kompensuojamus vaistus, kad pacientams nebereikėtų tiek primokėti, kiek jie primoka už kompensuojamus vaistus“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Scenarijus, atrodo, neblogas. Jeigu farmacininkai norės parduoti vaistą, turės mušti kainas.
„Gali būti, kad atpigins ir taip pigius vaistus. Jei jūsų vaistas kainuoja šiek tiek daugiau, negu riba, gal keliais centais ir atpigins. Bet jei vaistas kainuoja kelis kartus brangiau, tai tikrai po ta žema kaina niekas nepalįs. Jei imtume analogiją su maistu, tai įsivaizduokite: priversime žmones pirkti tik pigiausius produktus ir visi kiti gamintojai norės mažinti kainas. Taip nebūna. Jei vaistas kainuoja kelis kartus brangiau, tikrai nepigs“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Šiam Vyriausybės nutarimui nepritaria farmacininkai ir vaistininkai. Tačiau jų prieštaravimus galima sieti su baime prarasti pelną.
Konkurencijos taryba taip pat įsikišo į šį procesą, jie tvirtina, kad ministerija teikia tik kosmetinius pataisymus, o iš tiesų vaistų kompensavimo tvarką reikėtų keisti dar kardinaliau. Konkurencijos taryba siūlo remtis kitų šalių patirtimi, kuri, nors ir turtingesnė, bet vaistams kompensuoti skiria mažiau pinigų.
„Vaistai turi konkuruoti ir viduje. Tarkim, mėnesio produkto sistema: gamintojai ateina su pasiūlymais, mėnesio gale išrenkamas mažiausiai kainuojantis vaistas ir institucija pasako, kad šis vaistas bus kompensuojamas ateinantį mėnesį. Kiti vaistai, galbūt, tą mėnesį nedalyvauja rinkoje, nes jų kaina buvo didesnė, nei laimėtojo. Kitą mėnesį vėl vyksta konkursas, mini varžybos. Tokiu būdu vaistų gamintojai skatinami konkuruoti kainomis“, – pasakojo Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Lietuva vis dar yra tarp pirmaujančių šalių Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sakoma, kad daugelio mirčių būtų galima išvengti, jeigu žmonės rūpintis sveikata pradėtų ne ištikti pirmojo infarkto ar insulto, bet pasirinkę tinkamą gyvenimo būdą, o atsiradus pirmiesiems simptomams iš anksto pradėtų vartoti tinkamus vaistus. Tačiau pigiausias vaistas ne išeitis, kiekvienu atveju vaistą reikia parinkti individualiai.
„Žmonės yra suinteresuoti, kad vaistai būtų prieinami. Pensijos nėra didelės, kiekvienas euras brangus. Jie turi žinoti, kaip paskirstyti pinigus. Tarkim, jei kažkoks vaistas buvo kompensuojamas, o šiuo metu bus nekompensuojamų vaistų sąraše, žmogus bus priverstas vartoti kitokį tos pačios dalies gydomosios vaistą. Kaip jis veiks, neaišku“, – aiškino Hipertenzija sergančiųjų asociacijos vadovė Audronė Leleikienė.
Pacientų organizacijų atstovai sako, kad jų priešinimasis keičiamai tvarkai nėra iš piršto laužtas, jie viską patyrę savo kailiu.
„Esu turėjusi variantą, kai nuėjau į vaistinę ir vaistininkė sako, kad yra vaistas iš tos pačios serijos, nukainotas – pamėginkite. Žiūriu, jis man neturi to poveikio, prie kurio aš esu įpratusi. Aš, kaip vartotojas, galiu pasakyti, kad man buvo skirtumas“, – pasakojo A.Leleikienė.
Nutarimo projekto autoriai lydinčiuose dokumentuose remiasi ir Valstybės kontrolės tyrimu, kuriame teigiama, kad vaistininkai nelinkę siūlyti pigesnio vaisto. Tačiau medikai sako, kad net ir vienos sudedamosios vaisto dalies pakeitimas keičia gydymą, dėl to kenčia pacientas.
„Savo praktikoje esu mačiusi, kaip sukcinatą pakeičia artratu. Manau, kad čia yra gydymo pakeitimas. Vaistininkas pakeitė mano skirtą gydymą, bet atsakomybė už gydymą išlieka man“, – pasakojo gydytoja kardiologė Jūratė Barysienė.
Nors teigiama, kad pigiausių vaistų kompensavimas yra pagrįstas sprendimas, mat nesvarbu, vaistas pigesnis ar brangesnis, veikliosios medžiagos veikia taip pat, gydytojai su tuo nesutinka.
„Ne taip paprasta, kaip atrodo. Veiklioji medžiaga nėra tik veiklioji medžiaga. Veiklioji medžiaga yra ir druska. Yra tokių ligų, kur veikliąją medžiagą renkamės pagal druską. Jeigu pacientas serga širdies nepakankamumu, skiriant vaistą turime skirti atitinkamą druską. Veiklioji medžiaga kita, bet įrodyta, kad būtent sukcinatas yra efektyvus gydymas“, – pasakojo J.Barysienė.
Šiuo metu ta pačia liga sergantiems pacientams valstybė kompensuoja bazinę vaisto kainą. Jeigu pacientas renkasi brangesnį vaistą, jis sumoka skirtumą. Jei Vyriausybė patvirtins Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą, brangesnius vaistus vartojantys pacientai liks be valstybės paramos, o už vaistą mokės brangiau, nei jis kainuoja, kai yra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Jie padidins mums kainas. Jei vaistų nebeliks kompensuojamųjų sąraše, pacientas turės mokėti visą vaisto kainą plius PVM. Ir dar didesnį PVM, nes kompensuojamų vaistų sąrašui taikomas lengvatinis PVM tarifas. Kai vaistas bus už kompensuojamų vaistų borto, tarifas bus 21 proc. Jei žmogus norės tęsti gydymą su jam pritaikytu efektyviu vaistu, jis mokės žymiai daugiau“, – aiškino Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas teigia, kad tokie siūlymai panašūs į sukčiavimą.
„Pirkdamas šiek tiek brangesnį vaistą žmogus praras bet kokią kompensaciją. Ne tik, kad turėsi prisimokėti, kaip anksčiau, nes gaudavo tik bazinę – dabar jis negaus jokios kompensacijos. Man tai panašu į sukčiavimą. Žmogus mokėjo mokesčius, įmokas į sveikatos draudimą, jam buvo žadama, kad vaistų kainos bus kompensuojamos. Dabar nei iš šio, nei iš to, neparemiant jokia logika ar skaičiavimais, nauda valstybei ateina ministras ir sako, kad dabar bus taip“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Kadangi į pacientų organizacijų nuomonę atsižvelgta nebuvo, jos išsiuntinėjo argumentus kiekvienam ministrui atskirai. Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl Vyriausybės nutarimo pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni palaiko, kiti sako, kad nukentės pacientai.
Tačiau komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad valdantieji turi ir daugiau planų, kaip mažinti vaistų kainas šalyje. Vaistų kainas esą mėginama mažinti bandant sudaryti sutartį dėl bendrų preparatų pirkimo su Višegrado šalimis – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija.
Visuomenė klaidinama
Nepasitenkinimą pirmadienį išsakė ir Vaistų gaminstojų asociacija. Pasak jų, taip ne tik klaidinama visuomenė, bet ir kurstomi nepagrįsti lūkesčiai.
„Vaistų kainos ir taip kasmet mažėja vidutiniškai 7 proc., tačiau pacientai to nepajunta, nes dar greičiau mažėja valstybės kompensuojama vaistų kainos dalis. Priešingai – kaskart išleidžiant peržiūrėtą kompensuojamųjų vaistų kainyną dėl sumažėjusios valstybės kompensuojamos sumos priemoka pacientui išauga. Ir būtent apie tai reikėtų kalbėti, kad valstybė kompensuoja vis mažiau, o pacientas primoka vis daugiau“, – sako VGA direktorius, farmacijos daktaras Albertas Bertulis.
Pasak jo, tokia situacija susidaro dėl to, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje dalyvaujantys vaistų gamintojai tai didelių tarptautinių farmacijos kompanijų atstovybės, todėl kainos Lietuvai kaip ir kitoms šalims derinamos su pagrindine būstine. Kompanijos turi savo kainodaros nuostatas ir ne visada gali sumažinti kainas pagal vienos ar kitos rinkos pageidavimus. VGA direktoriaus teigimu, 30 proc. kainų sumažėjimo pasiekti tiesiog nepavyks.
„Siūlymas, kurį pateikia SAM, buvo mėgintas derinti su kitomis institucijomis, tačiau išvados ministerijai nebuvo palankios. Dauguma institucijų rekomendavo tokio siūlymo nepriimti, nes jis nerealistiškas, kurstantis nepagrįstus pacientų lūkesčius ir iš esmės nesprendžia problemos, o priešingai apsunkina reikiamų vaistų prieinamumą didžiajai daliai pacientų“, – pastebi VGA atstovas.
VGA skaičiavimu, įsigaliojus SAM siūlomam nutarimui 70 proc. pacientų turėtų keisti gydymą ir dėl to patirtų nepatogumų ar net sveikatos būklės pablogėjimą.
„Jei pacientas norės toliau vartoti jam reikalingus įprastus vaistus iš tiesų jų kaina jam išaugtų per 30 proc. Tiesiog du trečdaliai šiuo metu kompensuojamų vaistų kainyne esančių vaistų iš jo turės būti pašalinti, nes SAM reikalauja sumažinti kainą iki tokio kainų lygio, kuris gamintojams, tiekiantiems vaistus Lietuvos rinkoje, yra nepasiekiamas. Tad taip, kainynas pasikeistų neatpažįstamai, tačiau abejojama ar pacientams, gaunantiems jiems reikalingą ir pasiteisinantį gydymą, tai bus į naudą“, – teigia A. Bertulis.
VGA atstovų teigimu, ieškant visoms pusėms priimtinų sprendimų, svarbiausia sukurti tokią vaistų kainų politiką, kurios prioritetas – pacientų sveikata ir gerovė.
„Taip, vaistų kainos itin jautrus ir didelei daliai visuomenės svarbus klausimas, tačiau susitelkę vien į kainas ir kurdami įvairius nerealistiškus mechanizmus, kaip jas sumažinti, pametame iš akių pacientą, jo poreikius ir būtiną ligų kontrolę. Todėl kviečiame dialogui ir diskusijoms, kurių metu rastume sisteminius sprendimus, kurių centre – visuotinis vaistų prieinamumas bei paciento gerovė“, – pažymėjo VGA direktorius A. Bertulis.
