Rodos, svarbiausia šiuolaikinėje medicinoje tvarkingai supildyti dokumentus. Jeigu gydytojas padarys bent menkiausią klaidą, neteks algos. Tad verčiau nerizikuoti, nors pacientui pagalbos žūtbūt reikia.
Ir tada kyla logiškas klausimas: juk ir tie, kurie tokią sistemą sukūrė, kartais serga. Bet medikai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, Ligonių kasų ir kitiems medikus kontroliuojančių institucijų darbuotojams veikia atskiros eilės ir kitokia gydymo tvarka.
J.Razmą išgelbėjo skambutis
Jeigu Jurgis Razma nebūtų Seimo narys, neturėtų įtakingų pažinčių, jo, galbūt, jau nebebūtų tarp gyvųjų. Tautos išrinktasis po traumos pateko į rajoninę ligoninę ir susidūrė su realybe. Čia jis būtų mirtinai nukraujavęs, nes gydytojai konstatavo faktą, kad reikalinga skubi pagalba, bet jos neteikė.
Daktarai delsė kviesti reanimobilį, nes nebuvo aišku, kas už tai mokės, ar ne per brangu, ar nereikės patiems už paslaugą pacientui iš algos atlyginti. Situacija pasikeitė, kai politiko žmona paskambino Seimo kolegei, buvusiai medikei Irenai Degutienei. Ši paskambino medikams ir sužeistojo gelbėjimas prasidėjo.
Nuolat tobulinama sveikatos apsaugos sistema galiausiai priėjo prie absurdo, su kuriuo teko susidurti ir Seimo nariui.
A.Verygos pažadai kelia juoką
„Jeigu pasižiūrėti pagal finansus, struktūrą, tai rajoninės ligoninės per Ligonių kasas gauna apmokėjimą ir 70-80 proc. pinigų išleidžia atlyginimams. Tada galvokite: už šildymą mokėti privalu, už vandenį mokėti privalu. Kas lieka vaistams ir tyrimams? Realiai beveik nieko nelieka. Tada aš retoriškai klausiu: ar jie tik imituoja gydymą ir tyrimus, ar gali tirti? Pagal finansus lieka tik imitacija. Puikiai suprantu, kad psichologinis poveikis ligoniui yra: jis papuolė į ligoninę, juo rūpinsis. Bet ar XXI-ame amžiuje užtenka vien tik psichologinio poveikio? Jeigu ministras šito nesupranta, mes ir toliau imituosime gydymą ir tyrimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” kalbėjo habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Eduardas Vaitkus.
Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo artimiausiu metu 8 proc. rajono ligoninių medikams pakelti atlyginimus. Sako, gal geriau dirbs. Bet medikams toks ministro pažadas kelia šypsnį. Ministras tokių galių neturi, nes atlyginimus nustato ligonių steigėjai – savivaldybės. Ministras galėtų kelti atlyginimus universitetinių ligoninių medikams, bet nežada.
„Kauno klinikose – universitetinėje ligoninėje gydytojų apmokėjimas yra 30-40 proc. mažesnis negu respublikos vidurkis, o čia yra aukščiausio - trečio lygio - medicininės paslaugos. Tai reiškia, kad ir generalinio direktoriaus, ir ministro nuomone, aukščiausios kategorijos specialistas turi gauti mažiau negu eilinis specialistas gydytojas. Iš to seka paprastas dalykas: vienas direktorius yra viešai pasakęs, kad darbas klinikose yra dėl prestižo, užsidirbkite kitur. Kai kas iš gydytojų supranta arba suprato taip: užsidirbti turite kitaip“, – kalbėjo E.Vaitkus.
Kaip užsidirbti pinigų, profesorius irgi paaiškina. Tam sukurta visa sistema: tai vadinama limitais. Vieni pacientai į limitą įsitenka, kiti pacientai jau nebe.
„Negalvokite, kad perkami visi vaistai, kurių reikia. Pinigų nėra ir nupirksime tik 30 proc. ligonių, o 70 proc. ligonių tegu palaukia. O gal jie patys susipras. Patys negalės nusipirkti, bet ligonis norės būti pirmesnis tarp pirmų. Tada reikia paprašyti gydytojo“, – aiškino E.Vaitkus.
Visada yra pasiteisinimas – valstybės biudžetas ne guminis. Betgi profesorius sako, kad mediciną valstybė leido paversti biznio planu, kuriame pacientas – tik antraeilis arba trečiaeilis dalykas. Pacientai taip pat suskirstyti į pelningus ir nepelningus. Į pelningus visi nori investuoti.
„Kaip pavyzdys gali būti viena gydomoji procedūra. Ji labai reikalinga ligoniams ir iki tol buvo atliekama Santariškių klinikose. Labai gera procedūra, nes Ligonių kasos už ją mokėjo 60 tūkst. arba atskirais atvejais ir 150 tūkst. eurų. Esant daugiau ligonių reikia daugiau, tai paskiriam daugiau pinigų Vilniuje, nors neišnaudoja visų savo resursų. Ir šitoje vietoje Kaunas nusprendžia, kad geras biznio planelis: įdeda kelis milijonus pasiruošti, 15 procedūrų padaro nemokamai ir tada pareikalauja: Lietuvos ligoniams reikia, duokite leidimą atlikti procedūrą. Ir tada gauna. 20 procedūrų per metus – tai trečdalis pajėgumų. Du trečdaliai stovi ir morališkai sensta aparatūra. Biznio planas: toliau didinti procedūrų skaičių ir įkainį – ne 60, o 150 tūkst.“, – aiškino E.Vaitkus.
Svarbiausia - užpildyti dokumentus
Gydytojai sako jau nebegalintys gydyti, nes tam ir laiko, ir būtinybės nebelieka.
„Svarbu supildyti dokumentus. Jeigu aš blogai užpildysiu popierius, ne tą skaičiuką įrašysiu, ne tą kodą arba suvesiu viena diena anksčiau negu galima, tai Ligonių kasos iš karto prisistatys. Ir ne tik. Mes turime dar vieną draudiką, kurie taip pat elgiasi su daktarais – tai „Sodra“, – pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Kontroliuojančios institucijos pučiasi kaip ant mielių, specialistų, vedėjų ir departamentų vadovų kai kuriais metais daugėja ne vienetais, o dešimtimis. Ir kontroliuoja jos ne gydymo veiksmingumą, o dokumentus.
„Ko pasigendame iš Ligonių kasų, tai bendradarbiavimo, nes visos patikros labai tendencingos. Ne tai, kad ateina nusistatę, bet jie žino, ką tikrinti, iš anksto žino kabliukus. Tas pats kompensuojamų vaistų žinynas ir sąlygos – keičiasi bent du kartus per metus. Gyvenime nesu sulaukęs nei rašto, nei skambučio iš Ligonių kasų, kur pasakytų, gerbiamas daktare, žinokite, yra įsivėlusi kebli situacija, atkreipkite dėmesį. Jeigu po kablelio dėsite nuliuką, vaisto negalima rašyti. O jeigu po kablelio „9“ parašysite, tai galite rašyti. Gyvenime nebuvo draugiško atvejo iš Ligonių kasų. Visą laiką ateina, suskaičiuoja, kiek nuliukų, devintukų, išrašo sąskaitą ir viso gero“, – pasakojo V.Morozovas.
Jeigu medikas netinkamai diagnozuos ligą, nieko tokio, o štai jeigu suklys pildydamas dokumentus, Ligonių kasos konstatuos, kad padaryta žala ir pareikalaus atlyginti.
„Man labiausiai įsimintina buvo situacija, kai gydytojas po operacijos pacientui skyrė tvarstį, o pagal teisės aktus buvo nustatyta, kad jis turėjo skirti didesnį tvarstį. O gydytojas objektyviai įvertino, išrašė mažesnį tvarstį, kuris net yra pigesnis. Ligonių kasos, kadangi buvo pažeista tvarka, tai traktavo kaip žalą, nors realiai tai yra net taupymas“, – prisiminė advokatė Ieva Darandė.
Ligonių kasos teatkerta, kad tokia tvarka.
„Praėjusiais metais buvo brangių tvarsčių tikrinimas, kur buvo nustatoma didžiausia žala. Pažeidimu laikomi atvejai, kai nesilaikoma sveikatos apsaugos ministro nustatytų metodų ir teisės aktų. Tų teisės aktų turi laikytis tiek gydytojai, tiek gydymo įstaiga, o gydymo įstaigai su tuo tesės aktu privalu susipažinti. Tokie teisės nesilaikymo atvejai negali būti toleruojami“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos atstovė Vaida Momkuvienė.
„Jie yra privilegijuoti“
Nemažai daliai medikų tokios darbo sąlygos Lietuvoje tapo nebepakeliamos ir jie emigravo. Psichiatras Ramūnas Aranauskas išvažiavo dirbti į Norvegiją, kur sako virš savo galvos neturintis jokių viršininkų ir medicinos net nebaigusių kontrolierių.
„Prieš man išvažiuojant daug metų viskas blogėjo, atsirado nevaržomas biurokratinių institucijų siautėjimas, kurios taip įprasmino savo egzistavimą: kurdamos taisykles, bausdamos. Mano darbe negali skirti vaistų, kurių reikia tyrimams – tampa pavojinga gydyti žmogų.
Atsigula žmogus, tu galvoji, kraujo tyrimų nedarysiu, nes aiškių simptomų nėra. Vadinasi, aš kada nors pažiūrėsiu. Ir kada nors žmogus susirgs arba mirs. Man pasidarė pavojinga dirbti gydytoju Lietuvoje“, – pasakojo į Norvegiją emigravęs gydytojas R.Aranauskas.
Ir kyla logiškas klausimas – juk ir šią sistemą sukūrę žmonės serga.
„Man sako, jūs privalote padaryti tą ir tą. Sakau, aš neprivalau. Jie sako, aš skųsiuosi. Sakau, skųskitės. Ir skambina man iš administracijos, sako, klausyk, tu paguldyk, kam mums reikalingi tie skandalai. Aš sakau, aš turiu eilę, kuriems tikrai reikia, o šitam nieko nereikia. Man sako, žinai, kieno čia teta? Sakau, žinau, vieno populiaraus ministro.
Sakau, jis gi deklaruoja sąžiningumą. Man sako, neaiškink, tavo darbas paguldyti ją. Geriau jau paguldyti, nors ir nepriklauso, nes vis tiek būsi kaltas. Jis skųsis vienai iš penkių institucijų, jos uoliai atlėks ir vis tiek gydytoją pripažins kaltu. Tai tegu geriau atsigula, paguli kiek nori ir išsirašo“, – pasakojo R.Aranauskas.
Tačiau ne tik ministrai ir jų artimieji reikalauja privilegijų.
„Man sako, laba diena daktare, čia jums iš ministerijos skambina, aš norėčiau dėl savo tėvelio pasitarti. Norisi sakyti, eikite į polikliniką pagal tą tvarką, kurią patys ir nustatote. Jie prašydavo, kad priimčiau gerbiamą tėvelį gerbiamos specialistės.
Ministerijos darbuotojai tos tvarkos nesilaikė niekada, Ligonių kasos - taip pat. Jie paskambina, jeigu jiems reikia arba per administraciją, arba tiesiai. Jie yra privilegijuoti“, – teigė emigravęs gydytojas R.Aranauskas.
Svetur pasijuto žmogumi
Skirstant vaistus reikiamų ligoninėje irgi gali neatsirasti, kol jų neprireiks kokiams nors privilegijuotam pacientui. O kovoti už savo teises gydytojams paprasčiausiai nebelieka laiko.
„Dirbdamas gydytojas neturi laiko nei į profsąjungas jungtis, nei piketuoti, nei badauti. Turi dirbti, turi didžiulį atsakomybės jausmą ir negali žmogaus gydyti blogiau arba jam skirti ne tuos vaistus. Ir kai tu esi priverstas skirti ne tą vaistą, nes to, kurio reikia, tu negauni, kaip turi būti skaudu – tu negali gydyti taip gerai, kaip galėtum gydyti, nes ligoninė neužperka.
Kartais skambini firmai ir sakai, brangučiai, būkit geri, atvežkit nors dėžutę. Jie sako, gerai, pažiūrėsim, gal bagažinėj yra. Tada atveža, užregistruoji labdaros vaistinėj, 2 dėžutes gauni ir pasakai: vienas pacientas gaus“, – pasakojo R.Aranauskas.
Norvegijoje gydytojas sako pagaliau pasijutęs žmogumi. Medicinos mokslų daktaras dar dėsto Lietuvos studentams ir tiesiai šviesiai šiems primena, kad Hipokrato priesaika moko gydyti, bet ne pataikauti.
Vietoj gydymo - rašymas
Tuo tarpu neemigravę gydytojai kyla į kovą. Šeimos gydytojai reikalauja, kad būtų sumažinta popierizmo našta ir daugiau laiko jie galėtų skirti pacientams. Be to, jie reikalauja, kad jiems būtų leista gydyti, o ne tik raštininkais dirbti.
Vidutinė gydytojų apžiūra trunka 15 minučių. Tačiau gydytojai skundžiasi, kad ilgiau užtrunka ne konsultuodami pacientus, o barškindami klaviatūra.
„Jei, pavyzdžiui, žmogui skirta 15 ar 20 minučių, kai jis įeina, aš jau pradedu rašyti. Ir 10 minučių iš to laiko aš tikrai rašau“, – sakė šeimos gydytoja Alina Tikniūtė.
„Šeimos gydytojų veikla yra ne visai protingai apribota. Daugelio vaistų šeimos gydytojas negali išrašyti. Jis turi duoti nukreipimą pas specialistą. Pacientas eina pas specialistą, o pas specialistą eilės savaitėmis, kai kada mėnesiais. Ir reikia eiti pas gydytojus tik tam, kad išrašytų tam tikrą vaistą“, – kalbėjo Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Šeimos gydytojai kartais nusprendžia padėti pacientams ir vaistus, kuriuos turėtų išrašyti specialistas, skiria patys. Tačiau netrukus prisistato jau minėti Ligonių kasų kontrolieriai ir suskaičiuoja biudžetui padarytą žalą.
„Ateina žmonės pas gydytoją, verkia, o aš atsakau, kad nieko negaliu padėti, nes už jūsų vaistą aš turėsiu sumokėti. Taip gaunasi, kad jei aš išrašysiu vaistą, būsiu nusikaltėlė, nes labai jau nuskurdinsiu valstybę“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Saulė Bingelienė.
Jeigu šeimos gydytojai galėtų skirti gydymą nuo daugiau ligų, sumažėtų eilės, pacientams nereikėtų laukti eilėje tik dėl formalaus siuntimo. O laukti tenka ilgai. Pavyzdžiui, norint patekti pas kardiologą, reikia laukti mėnesį, kartais du ar net tris.
Sveikatos ministerija žada gerinti sąlygas medikams rezidentams ir taip sustabdyti jaunų medikų emigraciją. Medikų Lietuvoje smarkiai mažėja, jų netrūksta tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Skaičiuojama, kad 2025 metais medikų trūkumas dar labiau pasijus, kai didelė dalis vyresnio amžiaus medikų išeis užtarnauto poilsio, o jų nebus kam pakeisti.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
