Antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo žemėlapyje Lietuva nudažyta raudonai, o tai reiškia, kad situacija prasta, nes auga bakterijų atsparumas antibiotikams.
Kokios esminės priežastys galėjo tai lemti?
Pirma priežastis, Lietuva pasižymi tuo, kad yra mažai naudojami siauro spektro antibiotikai. O tai reiškia, kad daugelis medikų skiria antibiotikus „dėl viso pikto“, nuogąstaudami, kad gali nepavykti pašalinti ligos priežasties siauro spektro penicilinu. Medikai ypač rizikuoja gydydami vaikus, nes jaučia ir jų tėvų psichologinį spaudimą.
Profesorius S.Čaplinskas tokią praktiką pavadino kaip staliaus norą įkalti vinį atominiu reaktoriumi. Jis priminė, kad antibiotikai turi būti skiriami pagal griežtus kriterijus – tik tada, kai jų reikia. Priešingu atveju vis dažniau žmoniją pasieks liūdnos žinios.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms miršta per 700 tūkst. žmonių. Manoma, kad iki 2050 metų mirčių skaičius pasieks 10 mln. – tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžiniai susirgimai.
Antra priežastis, bakterijoms kisti ir įgauti naujų savybių padėjo patys žmonės.
Šiuo metu nustatyta apie 5 tūkstančiai virusų rūšių ir daugiau nei 300 tūkstančių bakterijų rūšių. Dauguma jų – naujų formų ankstesnieji virusai ir antibiotikai.
Trečia priežastis, nepasiteisino medikų viltys, kad išnyks infekcijos, bakterijos išmoko gudrauti.
Bakterijų atsparumas antibiotikams atsirado kaip natūrali prisitaikymo reakcija, padedanti joms išgyventi. Jos gali „praryti“ kitų, kad ir negyvų bakterijų atspariąsias dalias. Bakterijos sugeba savo įgyta atsparumą perduoti kitų rūšių bakterijoms. Tokiu būdu gimsta superbakterijos.
Bakterijos turėjo genetinį mechanizmą atsparumui vaistams dar iki, kol britas Alexanderis Flemingas atrado peniciliną ir už tai gavo Nobelio premiją.
„Šis atradimas sukėlė didelę revoliuciją medicinoje, buvo manyta, kad užkrečiamųjų ligų vadovėlį galima bus užversti, nes nebeliks tokių ligų“, - pasakojo S.Čaplinskas.
Tačiau atradęs peniciliną A.Flemingas pastebėjo, kad bakterijos greitai įgyja atsparumą, jei yra naudojamas nepakankamos dozės vaistų.
Ketvirta priežastis, antimikrobinis atsparumas neatsiranda staiga per vieną dieną, būtinos tam tikros sąlygos, o šis mechanizmas yra sudėtingas.
Antibiotikai veikia į bakterijas, bet nealina savo šeimininko ( žmogaus ar gyvūno) ląstelių. Bet atsitiko taip, kad dalis bakterijų įveikia šį barjerą. Tai natūrali bakterijų reakcija, padedanti joms išlikti.
Pastaruoju metu atsparumas naujiems vaistams formuojasi kur kas greičiau.
„Tai reiškia, kad mes, žmonės, kuriame superbakterijas. Mes pamiršome, koks likimas laukdavo žmonių, kai nebuvo antibiotikų, pamiršome apie vakcinų naudą, nes jos padeda suvaldyti infekcijas“, - tikino S.Čaplinskas.
Netgi ligoninėse bakterijos turi puikias sąlygas įgyti atsparumą vaistams. Todėl medikams vis sudėtingiau valdyti įvairias infekcijas.
Japonų mokslininkai neseniai nustatė gonokoką, kuris atsparus antimikrobiniams vaistams. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėjo, kad jei taip tęsis ir toliau, po 5 ar 6 metų gali net lytiškai plintanti gonorėja gali tapti neišgydoma.
Penkta priežastis, Lietuvoje mirštamumas nuo tuberkuliozės yra 10 kartų didesnis nei Europos Sąjungoje.
Medikai vis dažniau muša pavojaus varpais, kad sunku suvaldyti tuberkuliozę. Todėl auga gydymo kaina, o visuomenę užgula vis sunkesnė našta.
Šešta priežastis, veterinarams taip pat tenka dalis kaltės. Ne vien neteisingas gydymas kaltas dėl to, kad tiek daug bakterijų įgijo atsparumą antibiotikams. Šie vaistai kaip profilaktinė priemonė yra plačiai naudojami žemės ūkyje, auginant vištas, kiaules.
Profilaktikos tikslais gyvūnai yra šeriami antibiotikais, nes prastos sanitarinės sąlygos sudaro galimybę plisti užkrečiamoms ligoms. Taip iš gyvūnų atsparūs mikroorganizmai nukeliauja iki žmonių. Todėl vis dažniau pasiekia visuomenę gąsdinantis pranešimai.
Vienas jų atkeliavo prieš dvejus metus iš Kinijos apie tai, kad išsivystė bakterijų atsparumas naujausios kartos antibiotikui kolicistinui.
Kadangi preparatas veikia toksiškai kepenis, jis buvo mažai naudojamas medicinoje, todėl nebuvo ir bakterijų atsparumo.
Kolicistinas buvo geras ginklas, kovojant su kitiems antibiotikams atspariomis infekcijomis, o ypač su bakterijomis, įgijusiomis atsparumą sveikatos priežiūros įstaigose.
Bakterijos sugebėjo pasipriešinti ir šiam antibiotikui. Paaiškėjo, kad Kinijos fermose kiaulės gaudavo šių vaistų, kad nesirgtų. Iš pradžių bakterijų atsparumas naujam antibiotikui plito tarp kiaulių, o vėliau - tarp žmonių.
„Atsparumas kolicistinui griauna paskutinį apsaugos barjerą, o tai gali nulemti daug nelaimių. Tai labai bloga žinia, nes nebeturime šiuolaikinio ginklo“, - apgailestavo profesorius S.Čaplinskas.
Septinta priežastis, bakterijų atsparumas antibiotikams plinta kaip pandemija, todėl būtinos apsisaugojimo priemonės.
Antibiotikų neturi būti žemės ūkyje, aplinkoje, nuotekose, maiste, šių vaistų skyrimas turi būti pagrįstas ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje.
Profesorius S.Čaplinskas tikino, kad ši naujoji pandemija greitai įveikia sienas ne tik dėl globalizacijos, bet ir įvairių kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl tam tikrų mitybos ir asmeninės higienos įpročių.
Todėl būtina mokytis dažnai plautis rankas. Termiškai apdorojant mėsą nebelieka pavojingų mikroorganizmų, bet jei užteršti įrankiai bus toliau naudojami, nieko gero nebus.
„Kad bakterijos netaptų superbakterijomis, kurių neįveiks jokie antibiotikai, pirmiausia, reikia sveiko proto“, - aiškino profesorius S.Čaplinskas.
