Tradiciškai Nobelio premija mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Premiją paskelbęs Karolinskos institutas iš viso šiemet sulaukė net 361 kandidatūros, kurios galėjo būti siūlomos iki šių metų sausio 31 dienos.
Pavasarį ir vasarą komisija intensyviai dirbo ir per šį laikotarpį kandidatų skaičių sumažino iki trijų.
Genetinis laikrodis
Daug metų buvo žinoma, kad gyvi organizmai, įskaitant žmonės, pasižymi vidiniais biologiniais laikrodžiais, leidžiantiems numatyti reguliarius paros ritmus ir prie jų prisitaikyti, tačiau buvo neaišku, kaip veikia šis mechanizmas.
1984 metais J.C.Hallas ir M.Rosbashas, dirbę Bostone, Masačusetso valstijoje, įsikūrusiame Brandeiso (Brendeiso) universitete, ir M.W.Youngas, dirbęs Rockefellerio (Rokfelerio) universitete Niujorke, sugebėjo nustatyti cirkadinius ritmus lemiantį geną vaisinių muselių (drozofilų) organizme.
J.C.Hallas ir M.Rosbashas nustatė, kad šis genas koduoja baltymą PER, kuris organizme kaupiasi naktį, o dieną suyra. Šio baltymo koncentracija svyruoja pagal 24 valandų ciklą ir yra sinchronizuota su cirkadiniu ritmu.
Dabar yra žinoma, kad visų daugialąsčių organizmų, tarp jų žmonių, fiziologiniai paros ritmai reguliuojami panašaus mechanizmo.
Biologinis laikrodis reguliuoja daugelį mūsų genų ir fiziologinių procesų, priklausomai nuo paros meto.
Po šių trijų laureatų atradimų cirkadinių ritmų biologijos tyrimai virto didele ir itin dinamiška tyrimų sritimi, kurios rezultatai lemia žmonių sveikatą ir gerovę.
Pernai laureatu tapo mokslininkas iš Japonijos
Pernai metais premijos laureatu tapo 71 m. mokslininkas iš Japonijos Yoshinori Ohsumi. Premiją jis gavo už atrastą ląstelių autofagijos mechanizmą.
Nors autofagijos sąvoka žinoma jau daugiau kaip 50 metų, jos fundamentali svarba fiziologijoje ir medicinoje buvo pripažinta tik po Y.Ohsumi paradigmas keičiančių tyrimų, atliktų dešimtajame dešimtmetyje.
Autofagija – normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas. Šalinamos ląstelės dalys apgaubiamos endoplazminio tinklo sluoksniu, taip susidaro autofaginė pūslelė. Jai susiliejus su lizosoma į lizosomos vidų patekusios struktūros visiškai suardomos.
Įdomūs faktai:
- 107 Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos buvo suteiktos nuo 1901 iki 2016 metų;
- 39 premijos buvo skirtos tik vienam laureatui;
- Iš viso ši Nobelio premija buvo suteikta tik 12 moterų, tačiau didėjus moterų skaičiui mokslo srityje yra tikimasi, kad šis skaičius stipriai išaugs;
- Jauniausias premijos laureatas buvo Frederickas G. Bantingas, 32 m., kuris 1923 m. buvo apdovanotas už insulino atradimą;
- Vyriausias Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas buvo Peytonas Rousas, 87 m., kuriam 1966 m. premija buvo suteikta už auglius sukeliančių virusų atradimą;
- Vidutinis Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureato amžius yra 58 m.;
- Tam, kad atradimas būtų apdovanotas premija, atradėjas visai nebūtinai turi turėti aukštąjį išsilavinimą;
- Daugiausia Nobelio medicinos premijų sulaukusi medicinos sritis – genetika. Premijos sulaukė net 38 šios srities mokslininkai;
- Populiariausia ir žinomiausia Nobelio fiziliogijos ir medicinos premija 1945 m. atiteko A.Flemingui, E.B.Chain ir H.W.Florey už penicilino bei jo gydomųjų savybių gydant įvairias infekcines ligas.
Tam, kad tyrėjas (ar keli) būtų nominuoti premijai, jų atradimas turi daryti itin dielę įtaką medicinos pasauliui. Jeigu per metus toks atradimas neatsiranda, premija yra iš viso neteikiama. Taip nutiko kol kas tik 9 kartus: 1915, 1916, 1917, 1918, 1921, 1925, 1940, 1941 ir 1942. Pasaulinių karų metais premijos nebuvo įteiktos.
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija yra teikiama jau daugiau nei šimtmetį – nuo 1901 m. ir buvo skirta jau 211 laureatų. Ji skiriama už pasiekimus medicinos bei fiziologijos srityje, o laureatus atrenka Švedijos Karolinskos institutas, esantis Stokholme.
