Santaros klinikose Vilniuje dirbanti anesteziologė-reanimatologė V.Kybartienė nori būti pavyzdys savo vaikams, kolegoms ir draugams.
Būtent dėl to du sūnus – Nojų (15 m.) ir Vincentą (10 m.) su vyru Mariumi auginanti medikė intensyviai sportuoja.
„Svarbu neužsisėdėti, neužsibūti viename taške ir kartkartėmis save įmesti į nepatogias situacijas“, – paragino V.Kybartienė.
Prieš 12 metų ji pradėjo nuo bėgimo.
Valdonės nuomone, šiam sportui nereikia daug investicijų, didelio pasirengimo, ypatingo laiko planavimo.
Mašinoje moteris jau seniai vežiojasi bėgimo aprangą. Radusi laisvą valandą ji apsiauna sportinius batelius ir bėga. Valdonė seniai važinėja ir dviračiu, dalyvauja MTB dviračių varžybose su visa medikų komanda.
Tiesa, dabar gydytojos automobilyje – jau du sportiniai krepšiai. Viename – bėgimo, kitame – plaukimo reikmenys.
Du kartus per savaitę Valdonė plaukioja baseine, kartais per treniruotę įveikia ir iki dviejų kilometrų.
Tačiau vandenį moteris pamėgo visai neseniai. Plaukimas buvo didžiausias Valdonės iššūkis.
„Geriausi įkvėpėjai yra mano sūnūs. Taip išėjo, kad šeimoje aš vienintelė nemokėjau plaukti, tad užsibrėžiau tikslą išmokti ir dalyvauti triatlone.
Tai turėjo būti mano dovana sau keturiasdešimtmečio proga“, – prisipažino anesteziologė-reanimatologė.
Pradžia buvo sunki. Valdonė taip bijojo vandens, kad manė paskęsianti baseine, kuriame siekia dugną. Be papildomų plaukimo priemonių ji pati ėmė plaukti tik šių metų pavasarį.
Moteris niekada nepamirš pirmosios treniruotės atvirame vandens telkinyje – ežere.
Tąkart su patyrusiais plaukikais vyrais ji dalyvavo grupinėje treniruotėje.
Valdonė norėjo pasirodyti gerai, tačiau įlipus į vandenį ją sukaustė baimė.
„Mes kartu ieškojome sprendimo, ką aš galėčiau daryti. Vienas būdų suvaldyti baimę, kurį galiu rekomenduoti ir kitiems, – skaičiavimas nuo 10 tūkstančių atgal.
Man padėjo! Taip įveikiau pirmuosius metrus vandenyje, po to – kilometrą. Per vieną dieną esu nuplaukusi 9 kilometrus ir 400 metrų“, – džiaugėsi savo pasiekimais gydytoja.
Dar labiau motyvuojančios dovanos gydytoja sulaukė iš sutuoktinio.
Jis Kalėdų proga Valdonei padovanojo galimybę dalyvauti plaukimo ir bėgimo rungčių varžybose, vykusiose šių metų rugpjūčio pradžioje Geteborgo mieste Švedijoje.
Valdonė į jas vyko su vyru. Jų komanda taip ir vadinosi „Dviese“. Porai reikėjo 3 kilometrus plaukti atviroje jūroje pro salas ir bėgti 19 kilometrų bekele. Kybartai užėmė 25-ąją vietą.
Valdonė šiuo pasiekimu labai džiaugiasi, nes varžybos iš tiesų buvo nelengvos. Plaukti reikėjo su batais, o po to bėgti su hidrokostiumais.
„Jausmas, kai plauki banguojančia jūra ir vietomis per bangas net nematai tikslios vietos, kur link turi irtis, nepaprastas.
Tai didžiulis iššūkis, ypač man, ką tik išmokusiai plaukti“, – kalbėjo Valdonė.
Ruošdamasi didžiausiam sportiniam iššūkiui Valdonė daug treniravosi. Be to, ištvermę tikrino Lietuvoje vykusiuose sporto renginiuose.
Šių metų liepos mėnesį Trakuose vykusiose plaukimo ir bėgimo rungčių varžybose Valdonei neprilygo niekas – ji užėmė pirmąją vietą. Triatlonuose dalyvauja ir abu medikės sūnūs.
Valdonė su šeima dažnai ir kelionių maršrutus renkasi taip, kad galėtų pasportuoti. Praėjusį pavasarį medikė su vyru atostogavo Tenerifėje.
Šią salą lietuviai pasirinko ne atsitiktinai, o dėl joje esančių kalnų. Jie kasdien dviračiais kildavo link Teidės ugnikalnio viršūnės į 2,5 kilometro aukštį. Kartais pora įveikdavo net iki 100 kilometrų per dieną.
Kai orai leidžia ir nereikia vaikų vežti į mokyklą ar iš jos, anesteziologė-reanimatologė dviračiu važiuoja į darbą, iki kurio nuo namų – apie 15 kilometrų.
„Ypač po budėjimo norisi gaivaus oro gurkšnio, fizinės veiklos, nes būtent ji labai atpalaiduoja mūsų protą. Tai savotiška meditacija“, – apie savo įpročius pasakojo medikė.
Valdonė nuo vaikystės žinojo, kad norėtų studijuoti mediciną ir tapti gydytoja.
Ji neabejoja, kad dabar ir yra toje vietoje, kurioje visą gyvenimą svajojo būti. O kodėl pasirinko anesteziologiją?
„Tai – sritis, kur reikia be galo daug atsakomybės. Ir galima labai greitai matyti rezultatą. Ji atrodo šiek tiek mistiška, pavojinga. Taip pat reikia daug ištvermės. Mes praleidžiame daug valandų sekdami paciento būklę ruošiantis operacijai, vėliau sekdami chirurgų veiksmus ir operacijai pasibaigus“, – savo pasirinkimą paaiškino medikė.
Valdonė neatsitiktinai pasirinko triatloną. Ši sporto šaka moteriai labai panaši į anesteziologiją.
Triatlone reikia labai daug skaičiuoti, apgalvoti, apmąstyti, numatyti, kas gali nutikti.
Prieš varžybas svarbu įvertinti savo galimybes, o jų metu apskaičiuoti jėgas, žinoti, kada reikia organizmą papildyti angliavandeniais, kada atsigerti.
Reikia mokėti valdyti savo koordinaciją, nes tenka keisti kūno pozicijas – iš gulimosios į sėdimąją ir į stovimąją.
„Triatlone dirba viskas – ne tik raumenys, bet ir galva. Taip pat ir anesteziologo darbe – dirba ir galva, ir rankos.
Tai leidžia įgyvendinti visus sumanymus ruošiant pacientus operacijoms, jų metu ir joms pasibaigus“, – tikino anesteziologė-reanimatologė.
V.Kybartienės specializacija – neuroanesteziologija.
Jai tenka dirbti su neurochirurgais, kurių operacijos trunka ir po pusę paros.
Valdonei įdomios galvos operacijos, nes darbas itin atsakingas, reikia daug žinių, ištvermės ir pasirengimo. Vėlgi – kaip ir triatlone.
