Dėl šios priežasties praėjusį savaitgalį internete pasklido medikų inicijuota peticija, kurioje reikalaujama nedelsiant didinti atlyginimus. Taip pat buvo pagrasinta, kad jų neįvykdžius, bus skelbiamas streikas.
Perspektyvų Lietuvoje nedaug
Ne paslaptis ir tai, kad daugybė jaunų žmonių baigę mokslus emigruoja. Ir iš tiesų daug kur juos noriai priima: Lietuvoje medikai paruošiami puikiai. Su tuo sutinka ne tik studentai, bet ir daugelį metų dirbantys gydytojai.
Deja, maži atlyginimai, didelis darbo krūvis ir mintis, jog teks kone plėšytis tam, kad galėtum gyventi finansiškai užtikrintą gyvenimą atbaido net ir pačius geriausius.
Su tuo sutiko ir LSMU šešto kurso studentė Rūta (vardas pakeistas, redakcijai tapatybė žinoma). Pasak merginos perspektyvos Lietuvoje pakankamai niūrios, todėl ateitį ji sieja su užsieniu.
„Jeigu šiandien galėčiau grįžti atgal, studijas vis tiek pasirinkčiau Lietuvoje. Užsienyje mediciną studijuoja nedaug lietuvių, ten daug sunkiau įstoti, griežtesni atrankos kriterijai. Be to, lietuviai iš tiesų yra paruošiami gerai, tačiau tai, kas jų laukia pabaigus mokslus, nežavi.
Pati rezidentūrą renkuosi tik užsienyje, nes Lietuvoje tai labiau primena dokumentų pildymą, neadekvačias budėjimo ir darbo valandas, už kurias net nėra padoriai atlyginama. Užsienio ligoninėse daugiau dėmesio yra skiriama tiesioginiam bendravimui su pacientu, o ne įvairių formų pildymui, todėl ir galimybės tobulėti visai kitos.
Žinoma, asmenys, kurių specialybė yra paklausi privačiame sektoriuje gali rasti gerai apmokamą darbą ir Lietuvoje, bet kiti turi draskytis per kelias darbo vietas ar pasirinkti neadekvačias darbo valandas. Smerkti negalima, į mokslą tiek laiko ir finansų investavęs žmogus nenori, kad įgytos žinios nueitų perniek, bet laiko sau ar normaliam socialiniam gyvenimui tikrai nelieka.“
Reikalingos reformos
Buvo ne kartą kalbėta, kad Lietuvos medikai daugiau laiko praleidžia pildydami pažymas ir dokumentus, o ne bendraudami su pacientu. Dėl to kenčia ne tik darbo kokybė, bet genda ir pacientų nuotaika, didėja nepasitikėjimas medikais.
Rūta įsitikinusi, kad pagerinus medikų darbo sąlygas situacija turėtų pasikeisti į gerą.
„Dirbant kelis darbus be asmeninio gyvenimo kenčia ir paties darbo kokybė. Visi prislėgti įtempto grafiko, neproporcingai mažų algų, nepatenkintų ir reiklių pacientų. Žinoma, negalima teisti ligonių – žmonės kreipėsi į medikus tikėdamiesi pagalbos, o gydytojas per vizitui skirtas vos kelias minutes turi ne tik įvertinti jo būklę, bet ir pasirašyti šusnį dokumentų, išrašyti siuntimų, paaiškinti tolimesnį gydymą.
Tam, kad tai būtų padaryta teisingai, laiko visiškai nepakanka. Būna ateina pacientas, tai nė nespėjama akių pakelti ir į žmogų pažvelgti. Jautrios naujienos ar sunkios diagnozės yra pranešamos prabėgomis, kai kitose šalyse tam tikroms žinioms pranešti yra skiriama valanda laiko.
Taigi natūralu, kad pacientai agresyvūs, nepasitikintys. Jiems atrodo, kad niekam nerūpi jų padėtis, todėl išsilieja ant gydytojų. Norėtųsi, kad pas medikus besilankantys žmonės suprastų, jog net ir nemalonus ar tą dieną be šypsenos juos pasitikęs gydytojas vis tiek daro viską, kad tik padėtų.
Mūsų empatija ir supratingumas iš tiesų yra be galo reikalingi gijimui, bet kartais tam paprasčiausiai nebelieka nė laiko, nė jėgų“, – aiškino mergina.
Varginančios sąlygos
Rūta pasakojo, kad kol kas budėjimai jos pernelyg negąsdina, mat studijuoja. Tačiau tenka girdėti nemažai istorijų iš kiek vyresnių rezidentų bei pažįstamų gydytojų.
„Šiuo metu dar studijuoju, todėl daug budėti netenka. Keli pasirenkami budėjimai po 6 valandas prabėga gana greitai. Tačiau rezidentų ir medikų duona kartesnė. Jau nebekalbant apie mažas ir visiškai nemotyvuojančias algas, Kauno klinikose tenka budėti po 24 val.
Man tai sveiku protu nesuvokiama – kaip 24 val. ant kojų praleidęs žmogus gali normaliai funkcionuoti, o ką jau kalbėti apie mediką, kurio sprendimai daro tiesioginę įtaką kito asmens sveikatai!
Be viso to, medicinos studijos taip pat reikalauja daug investicijų, o apie asmenines išlaidas nėra ką ir kalbėti. Tačiau papildomas darbas paprasčiausiai atrodo neįmanomas, nes krūvis tikrai nemažas, grafikas yra nepastovus, daug papildomų darbų ir užduočių ligoninėje.“
Medikai paprasčiausiai „perdega“
Rūta pripažino, kad išplitusią peticiją pasirašė ne tik ji, bet ir jos kolegos, bendrakursiai. Be to, mergina palaiko ir naujai įsteigtą Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Ji tikisi, kad LMS iš tikrųjų įsiklausys į medikų reikalavimus, o ne paklus kiekvienai valdžios siūlomai reformai, kuri neretai gali būti visai nenaudinga medicinos darbuotojams.
„Tokie nauji vėjai iš tiesų yra malonūs. Išplitusi peticija atkreipė dėmesį į tai, kad nesvarbu, kiek apie tai buvo kalbėta, be realių veiksmų nieko nebus. Šiandien situacija Lietuvoje vis dar nepavydėtina.
Taip pat gera matyti, kad medikai įkūrė naują LMS. Nesinori mėtyti akmenų į daržą, bet gerb. Liutauro Labanausko jau šešias kadencijas vadovaujama Lietuvos gydytojų sąjunga lig šiol daugiau sutiko su valdžios siūlymais nei atstovavo medikų interesus“, – kalbėjo ji.
