Lietuvos profilis atskleidė nemalonią situaciją, į kurią sureagavo ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Savo asmeninėje feisbuko paskyroje jis neslėpė nusivylimo.
„Gyvename trumpiausiai, geriame daugiausia, žudomės dažniausiai – toks yra Lietuvos paveikslas naujausiai atliktame ES šalių sveikatos tyrime 2017. Liūdna ir baisu. Žinote, kokia būtų gera „idėja Lietuvai“? REALIAI įgyvendinti principą „sveikata visose politikose“, nes jei to nedarysime, nusivylimas tik didės, žmonės toliau emigruos, gers, savo noru trauksis iš gyvenimo...“, – svarstė politikas.
Gyvename trumpiausiai
Kaip nurodoma šalies profilyje, Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja (2015 m. ji buvo 74,6 metų). Net ir pagerėjęs skaičius yra ne tik šešeriais metais mažesnis už ES vidurkį (80,6), bet ir mažiausias ES.
Išsiskiriame ir tuo, kad skirtis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės itin didelis ir sekia daugiau nei dešimt metų (atitinkamai 69,2 ir 79,7 metai), Tai yra didžiausias atotrūkis ES.
Rūkome nedaug, bet mėgstame išgerti
Atsižvelgiant į šalies profilio pateikiamus duomenis matyti, kad vykdant griežtesnę tabako kontrolės politiką rūkančių suaugusiųjų skaičius Lietuvoje iš tikrųjų labai sumažėjo.
Šiandien jis yra mažesnis už ES vidurkį – smuko nuo 32 proc. rūkančiųjų (2000 m.) iki 20 proc. (2014 m.). Tačiau rūkymas išlieka opi problema tarp vyrų – šį žalingą įprotį renkasi daugiau nei vienas iš trijų vyrų.
Sudėtinga situacija kalbant ir apie alkoholio suvartojimą. Lietuvoje alkoholio vartojimo lygis yra vienas didžiausių ES (50 proc. didesnis už ES vidurkį), o daugiau nei vienas iš trijų vyrų nurodo reguliariai vartojantis daug alkoholinių gėrimų.
Nutukimo lygis palyginti nedidelis, bet didėja, o tai ypač matyti paauglių ir vaikų amžiaus grupėse.
Mirtingumas keturiais kartais didesnis už vidurkį
Lietuvoje kaip dvi dažniausios mirties priežastys yra išskiriamos išeminės širdies ligos ir insultas, o mirtingumas nuo jų atitinkamai keturiais ir dviem kartais viršija ES šalių vidurkį. Trečia pagrindinė mirties priežastis, siejama su tuo, kad anksčiau buvo daug rūkančiųjų, yra plaučių vėžys.
Tarp pagrindinių mirties priežasčių pakilo kolorektalinis ir prostatos vėžys, taip pat kepenų vėžys. Daug pagrindinių mirties priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų ligas, netyčinį apsinuodijimą ir mirties eismo įvykiuose atvejus, siejamos su gausiu alkoholio vartojimu. Neseniai Lietuva ėmėsi naujos alkoholio kontrolės politikos, kuri, tikimasi, sumažins šiuos skaičius.
Lietuvoje savižudybių skaičius taip pat išlieka didžiausias ES. 2000–2014 m. Vyrų savižudybių skaičius daugiau nei dvigubai lenkia ES vidurkį, o moterų lieka antroje vietoje.
Veikia per daug ligoninių
Lietuvoje labai daug ligoninių - net 63 ir jos veikia beveik visose 60 šalies savivaldybių. Esame viena iš šalių, kuri pagal gyventojų skaičių turi kone daugiausia gydomosios priežiūros lovų. Manoma, kad taip yra dėl to, jog nuolat mažėja gyventojų, žmonės iš kaimų keliasi į miestus, o tai lemia per didelius ligoninių pajėgumus kaimų bendruomenėse.
Taigi, šie rodikliai tik įrodo, kad reformos yra būtinos. Kraujotakos sistemos ligų gydymo centralizavimas, alkohlio ir tabako kontrolės įstatymų tobulinimas, dėmesio kreipimas į psichikos sveikatos problemas ir nuodugnų jų sprendimą, vaistų kompensavimas ir tokiu būdu kaštų mažinimas pacientams parodo, kad yra judama teisinga linkme, tačiau realiems rezultatams išvysti prireiks daugiau laiko.
Išsamiai su Lietuvos šalies profiliu galite susipažinti paspaudę čia.
