Sveikatos ministras kritikos žeria medikams ir pacientams – teigia, kad šie išrašo per daug vaistų pacientams, kurie užsiima savigyda ir diagnozę randa internete. Vaistininkai įsitikinę, kad dalį vaistų išsiveža emigrantai. Auga ir įvežamų papildų skaičius, tačiau, kiek jų suvartoja žmonės neskaičiuojama.
Maždaug 15-iolika tablečių per dieną. Tiek vaistų tenka išgerti vilnietei Ugnei Šakūnienei. 50 m. moteriai vaistus tenka gerti dėl persodinto inksto, kraujospūdžio, migrenos.
„Nuo ryto, kai prabundi, taip ir prasideda tabletės: vieni vaistai iš pat ryto, kiti šiek tiek vėliau. Visą dieną reikia gerti. Kur nors išeidama, rankinuką išsikraunu, žiūriu, ar visų rūšių vaistų turiu“, – pasakojo vilnietė.
Išlaidos vaistams sudaro maždaug ketvirtadalį moters pajamų – šį mėnesį jiems skyrė apie 75 eurus. Lietuviai vaistus vartoja vis gausiau. Paskutiniai duomenys rodo, kad per metus vaistams išleista daugiau nei 500 milijonai eurų, 2011 metais jiems žmonės skyrė 7 milijonais mažiau. Gyventojų šalyje mažėja, bet vaistų suvartojama daugiau.
2011 m. – 455 mln.
2015 m. – 502 mln.
„Populiacija sensta, bendras gyventojų skaičius mažėja, tačiau daugiau mažėja jaunimo fragmentas. Jie emigruoja ir gimstamumas mažesnis, – didėjančio vaistų suvartojamumo priežastis aiškino Vaistų kontrolės viršininkas Gintautas Barcys. – Gerėja vaistų prieinamumas, gerėja diagnostika, gyvenimo trukmė auga, dėl to vaistų vartojimas auga.
Manau, kad žmonės vaistų geria tiek, kiek reikia, tiesiog mūsų žmonės nėra labai sveiki. Per mažai sportuoja, nesveikai valgo. Dar gyvenimas daugeliui žmonių sunkus“.
Pasak vaistininkų, atėję vieno preparato, žmonės dažnai nusiperka ir dar kelis. Be to, daug vaistų išsiveža emigrantai.
„Jų bendruomenėse greta tikriausiai gyvena daugiau lietuvių, tai jie ne tik vienai šeimai paima, bet ir visiems. Tai vienas, kuris važiuoja, atvažiuoja su didesniu užsakymu“, – spėliojo vaistininkė Laura Vanagaitė.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad vaistai kartais vartojami ir tada, kai jų nereikia. Žmonės linkę užsiimti savigyda.
„Medikai irgi būna pikti: žmonės patys ateina ir paaiškina, kaip juos gydyti, nes internete būna paskaitę, patys būna diagnozavę ligas. Prašom pasitikėti gydytojais, nes jie tam ir dirba, nes tam, kad būtų specialistais, studijuoja apie dešimt metų, – piktinosi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Neretai tam spaudimui pasiduoda ir medikai. Nenorėdami konfliktuoti, nenorėdami skundų jie pasiduoda paicentams“.
Prie augančio vaistų vartojamo, pasak specialistų prisideda ir netinkama mityba, sporto stoka, per mažai laiko leidžiame gryname ore.
Nors vaistų vartojimas kontroliuojamas, niekas nežino, kiek lietuviai išgeria maisto papildų.
„Tarnyba duomenų apie suvartojamą maisto papildų kiekį neturi. Nes tai maisto produktai, o apie maisto produktus, kaip, pavyzdžiui, duoną ar arbatą, duomenų neturim“, – sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Rita Bieliauskienė.
Pasak jos, yra keletas priežasčių augančio maisto papildų suvartojimo. Viena iš jų – maisto papildų reklama, priskiriant jiems savybių, kurių jie neturi. Taip pat papildai tapatinami su vaistais.
Specialistai įspėja, kad neatsakingai vartojant vaistus pasekmės gali būti liūdnos – baigtis netgi mirtimi.
