Į sostinės gatves vakar žengęs tūkstantis jaunų šalies medikų dirba už kiek didesnį nei minimalus atlyginimą. Todėl ne vienas jų pastaruoju metu rinkosi geriau apmokamą darbą svetur.
Nors mitingo išvakarėse premjeras Saulius Skvernelis protestuojančius medikus įtarinėjo politikavimu, po vakarykščio susitikimo su jų atstovais savo nuomonę pakeitė.
Premjeras džiaugėsi, kad jauni medikai išlaikė tam tikrą egzaminą ir renginys netapo politiniu, nors bandymų jį tokį paversti esą būta.
Mitinge dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga irgi tvirtino palaikantis medikus, tačiau aiškino, kad, norint jiems pakelti algas, reikia kažkam kitam jas nurėžti.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jaunesniojo rezidento alga šiuo metu yra 390 eurų, o vyresniojo rezidento – 497 eurai. Nuo šių metų sausio jos turėtų didėti atitinkamai iki 463 ir 530 eurų.
Su premjeru vakar susitikę jaunieji medikai neišgirdo, kad jų atlyginimai sparčiai didės, bet džiaugėsi bent tuo, kad nuo kitų metų jie bus sujungti su 364 eurus siekiančiomis stipendijomis.
S.Skvernelis taip pat užsiminė ir apie kitus galimus pokyčius: „Planuojame tiksliai įvertinti, kiek rezidentų mums reikia, ir valstybės lėšomis apmokėti jų mokslą. Bet sprendimo kol kas nėra, reikės įvertinti galimybes.“
Vyriausybės vadovas taip pat tvirtino, kad ne mažiau nei algos jauniesiems gydytojams rūpi permainos sveikatos apsaugos sistemoje.
– Kokie buvo į gatves išėjusių jaunųjų medikų tikslai ir ko pasiekta? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento Martyno Gedmino.
– Mūsų siekis buvo iškelti sveikatos apsaugos problemas į politinę darbotvarkę, atkreipti dėmesį į sistemos finansavimą ir kokius turime rezultatus.
Norime, kad mums, jauniesiems gydytojams, būtų daugiau aiškumo.
Dabar išgirdome valdžios įsipareigojimus, kad jau balandį bus nustatyti baziniai sveikatos specialistų atlyginimų dydžiai. Iš to bus matyti, kiek Lietuvoje yra vertinamas gydytojas, slaugytojas ar kineziterapeutas.
Labai svarbu, kad jaunas žmogus galėtų įvertinti, ar jam verta rinktis mediko studijas ir likti Lietuvoje.
Nes jeigu po dvylika metų trunkančių mokslų jis bus vertinamas vienu vidutiniu darbo užmokesčiu, neabejoju, pasakys: ačiū, bet aš geriau renkuosi teisę ar informacines technologijas.
– Bet ar galima tikėtis, kad tas aiškumas kaip nors sustabdys jaunus medikus nuo noro važiuoti dirbti į kitas šalis?
– Šitas klausimas lieka atviras. Bet dabar situacija tokia, kad 30 proc. medicinos studijų abiturientų nebesirenka rezidentūros. Mes nežinome, ar jie išvažiuoja, ar nueina dirbti į farmacijos kampanijas.
Greičiausiai išvyksta, nes maždaug pusė medicinos studentų intensyviai mokosi skandinavų arba vokiečių kalbų.
Iš to, ką šiandien girdime, atrodo, formuojama šviesesnė vizija.
– Ar tokios vizijos pakanka?
– Mūsų manymu, dabar to pakanka. Suprantame, kad negalime išsišokti ir reikalauti nerealių dalykų.
Mes orientuojamės į dabartinę šalies sveikatos sistemos situaciją – aptariami būsimi algų koeficientai yra įvardyti pačių medikų.
Mes jų klausėme, kokių algų jie nori, kad išnyktų neoficialios priemokos, ir jie įvardijo tokias sumas, ne mes jas sugalvojome.
Be to, pokyčių nori ir visuomenė. Tai bendras gyventojų ir medikų siekis.
Labai džiaugiamės, kad pirmą kartą medikų bendruomenė tokia vieninga. To niekada nebuvo – mes buvome susiskaldę, o dabar pajutome, kad galime būti vieningi. Tada mūsų negali neišgirsti.
– Jei mažos algos nėra pagrindinė problema, jaunus medikus išginanti laimės ieškoti kitur, kokios dar ligos kamuoja sistemą?
– Maži medikų atlyginimai yra prasto sveikatos apsaugai skiriamų pinigų valdymo rezultatas.
Mes neturime sutvarkyto sveikatos priežiūros tinklo, mokame už paslaugas, už kurias galbūt net neturėtume mokėti.
Antai Lietuva pagal gydytojų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų yra pirmaujanti šalis Europos Sąjungoje, bet ligoniai vis tiek yra priversti laukti milžiniškose eilėse.
Sveikatai skirtos lėšos švaistomos pastatų šildymui, nereikalingai infrastruktūrai, perkama aparatūra, kuri net nėra naudojama.
Kita problema, kurią įvardija ir per šventes į Lietuvą grįžtantys užsienyje dirbantys mūsų medikai, – pagarbos gydytojui stoka, kolegų santykiai.
Taigi gydytojų išvykimą lemia ne tik atlyginimai, bet ir požiūris į juos. Manoma, kad be kyšio pas mediką negalima eiti, esą kitaip negausi kokybiškų paslaugų.
Aš esu dukart savo pacientei sutrikdęs širdies ritmą, kai atsisakiau iš jos paimti voką su pinigais. Ji manė, kad jeigu neduos pinigų, aš ją blogai gydysiu.
– Kaip tokį giliai įsišaknijusį požiūrį galima pakeisti? Ar užtektų padidinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą?
– Gydytojų bendruomenei reikia lyderystės. Mano tėvai buvo gydytojai ir kai aš augau, niekada negirdėjau, kad medikai kovotų už pacientą.
Mes šį požiūrį bandome keisti sakydami, kad mūsų tikslas – gyventojų sveikata.
Turime kartu ieškoti būdų, kad ir pacientui būtų geriau, ir kad gydytojas už savo darbą galėtų gauti tokį atlyginimą, kuris jam leistų jaustis oriai.
Bet turi keistis sistema – turi būti mokama ne už suteiktas paslaugas, kaip dabar, bet už rezultatą, tai yra kokybiškai suteiktas paslaugas.
– Ar manote, kad deklaruojami pokyčiai yra realūs, bus įgyvendinti?
– Bijau ką nors prognozuoti, bet noriu tikėti, kad pokyčiai įvyks, kitaip manęs čia irgi nebūtų.
Man labai liūdna, kad mano geriausi draugai jau yra išvažiavę, ir nežinau, ar pavyks sustabdyti kitus.
Statistika yra labai liūdna, bet jauniems žmonėms vis tiek reikia vizijos, už kurios būtų galima kabintis.
