Tai ne tik pasėjo nerimą tarp bendravusiųjų su sergančia paaugle, kad ir jie galėjo užsikrėsti, – pavojingiausia, jog kai jaunas žmogus atsiduria ant mirties slenksčio, artimiesiems būna sunku suprasti, kad kaltininkas – meningokokas, ir jie neskuba kreiptis į medikus.
Gydytojai neslepia – daug žalos gali pridaryti ir neteisingas požiūris į meningokokinės infekcijos prevenciją.
Iki šiol didžioji dalis patarimų, kaip saugotis meningokokinės infekcijos, buvo raginimas skiepyti mažus vaikus.
Dėl šios priežasties daugelis tėvų įsitikinę, kad meningokokinė infekcija – tik mažų vaikų siaubas.
Kilus įtarimams tėvai juos iškart veža į ligoninės priėmimo skyrių, net nelaukdami greitosios pagalbos medikų.
Tuo metu susirgus paaugliams tėvai neretai laukia, kol jų sveikatos būklė pagerės savaime.
Tačiau tiesa yra ta, kad būtent jaunimas yra meningokokinės infekcijos nešiotojai visuomenėje, – jie užkrečia vieni kitus, susargdina už save jaunesnius brolius, seseris, taip pat perduoda užkratą suaugusiesiems.
Užsikrėtę meningokokine infekcija paaugliai ir jauni žmonės neretai miršta. Tik tada paaiškėja, kad jie pernelyg vėlai pateko į gydymo įstaigą.
Dėl žaibinės šios ligos formos Vaikų ligoninės Vilniuje reanimacijos skyriuje atsidūrusios varėniškės gyvybei pavojus nebegresia, tačiau aplinkinių nerimas neišsklaidytas.
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė patarė moksleiviams ir pedagogams stebėti savo būklę ir kreiptis į šeimos gydytoją. Taip pat iškart buvo vėdinamos ir valomos gimnazijos patalpos. Nuogąstaudami, kad gali užsikrėsti, kitą dieną po šios žinios į pamokas neatvyko daug moksleivių.
„Visi buvome išsigandę. Žaibinės meningokokinės infekcijos diagnozė reiškia, kad paauglė galėjo mirti vos per parą. Laimė, ji pasveiko, mums pavyko padaryti viską, kad kiti nesusirgtų“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Varėnos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ona Verseckienė.
Sergančios paauglės šeimos nariams buvo skirtas profilaktinis gydymas – abiem jos tėvams, seseriai, atvykusiai kartu su sutuoktiniu iš Klaipėdos, buvo išrašyta antibiotikų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė priminė, kad meningokokai turi ypač geras sąlygas plisti tarp jaunų žmonių.
„Užkratui ypač svarbus seilių kontaktas, o jauni žmonės bučiuojasi, dalijasi gėrimais ir kosmetika, geria ir valgo iš tų pačių indų.
Tai reiškia, kad į vieną vietą susirenka daugiau meningokoko nešiotojų, galinčių tarpusavyje dalytis užkratu“, – sakė profesorė A.Mickienė.
– Gal ši infekcija jauniems žmonėms ne tokia pavojinga kaip mažamečiams?
– Mūsų klinikos pacientai, kurie gydomi dėl meningokokinės infekcijos, dažnai būna studentai, taip pat jauni žmonės, pradėję karinę tarnybą.
Pasitaikė atvejų, kai skubios pagalbos prireikė ir vyresniems žmonėms, nes meningokokai gali susargdinti bet kokiame amžiuje.
Vieniems meningokokinė infekcija vystosi žaibiškai, kai būklė blogėja ne dienomis, o valandomis. Pasitaiko ir taip, kad nuo tos akimirkos, kai žmogus užsikrėtė, iki jo mirties praeina mažiau nei para.
Jei infekcija vystosi ūmiai, žmogus gali sunerimti tik po vienos dviejų parų. Yra žinomos dvi ligos formos: viena jų, kai meningokokinė infekcija išsivysto į sepsį, kita – į meningitą.
Meningitas nėra tokia didelė katastrofa kaip sepsis – pastarasis kur kas labiau sekina žmogų. Kyla klausimas, kaip susidaro kraujo užkrėtimas, jei žmogus nepatyrė traumos, neatsivėrė jokių žaizdų.
– Kuo ypatingi meningokokai? Kodėl žmonės apie tai nieko neįtaria?
– Meningokokui patekus į nosiaryklę nebūna jokių požymių arba nedidelė dalis žmonių pradeda sloguoti. Tokios slogos kilmės neįmanoma nustatyti – ar ji atsirado dėl viruso, ar dėl meningokoko, nes dėl slogos niekas nedaro pasėlio.
Tik mažai daliai žmonių meningokokas iš nosiaryklės nukeliauja į kraują ir sukelia sepsį, o tada krauju išplinta į smegenis ir sukelia meningitą. Kad išsivystytų sepsis, šiuo atveju nereikia jokios žaizdos, nes užkratas patenka į kraują iš nosiaryklės.
– Sunku susitaikyti su mintimi, kad jaunas žmogus gali būti meningokoko nešiotojas. Kas yra pirminis šaltinis?
– Esmė ta, kad nešiotojai yra sveiki žmonės. Meningokokai cirkuliuoja aplinkoje ir patenka į mūsų nosiaryklę. Nuo 15 iki 30 procentų jaunų žmonių gali savo nosiaryklėje turėti meningokokų. O tarp mažų vaikų tokių nešiotojų yra 2–5 procentai.
Tai esminis skirtumas, kuo meningokokinė infekcija skiriasi nuo pneumokokinės. Pastarosios infekcijos nešiotojai dažniausiai būna maži vaikai.
Be socialinių rizikos veiksnių, kai užsikrečiama bučiuojantis, geriant ir valgant iš tų pačių indų, gyvenant tame pačiame kambaryje, bendrabutyje ar mokantis toje pačioje patalpoje, labai svarbūs imuninės sistemos defektai. Tačiau dalis žmonių suserga ir neturėdami tokių rizikos veiksnių ar imuninės sistemos sutrikimų.
– Ši infekcija labiau būdinga žiemą ar pavasarį?
– Šaltuoju sezonu cirkuliuoja įvairūs virusai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Todėl žiemą kur kas didesnė grėsmė susirgti ir meningokokine infekcija.
Virusai pažeidžia nosiaryklės epitelį, o tai atidaro vartus pavojingoms bakterijoms. Jei žmogus užsikrėtė, jis gali susirgti per 7–10 dienų.
Kita vertus, esame turėję daug atvejų vidurvasarį ar rudens pradžioje. Medicinos literatūroje taip pat nurodoma, kad prasidėjus naujiems mokslo metams, kai į uždaras bendruomenes susirenka daug naujų jaunų žmonių, kyla meningokokinės infekcijos pavojus, pavyzdžiui, įsikūrus bendrabutyje ar studentų miestelyje, karinės tarnybos pradžioje.
Buvo ir toks atvejis, kai dėl meningokokinės infekcijos vidurvasarį nepavyko išgelbėti kareivio. Tai buvo žaibinė meningokokinė infekcija, neįprastas meningokoko serotipas.
Liga buvo nustatyta, nors ji prasidėjo nuo viduriavimo. Buvo skirtas gydymas, tačiau infekcija buvo galingesnė.
Nepriklausomoje skiepų patarėjų-ekspertų taryboje svarstydami, kokioms žmonių grupėms reikėtų skirti skiepus, atskiru punktu pažymėjome, kad nuo meningokokinės infekcijos būtina skiepyti kareivius.
– O kaip dėl studentų?
– Pasaulyje nuskambėjo ne viena istorija. Mano sūnus mokosi JAV, Prinstono universitete.
2013 metais šio universiteto istorija buvo plačiai aprašyta ne tik JAV žiniasklaidoje, bet ir medicinos literatūroje. Per metus pasitaikė 9 tarpusavyje susiję atvejai, kai studentai susirgo meningokokine infekcija.
Tuo metu JAV dar nebuvo registruotos vakcinos nuo šios infekcijos sukėlėjo. Todėl universiteto vadovybė kreipėsi į JAV maisto ir vaistų agentūrą (FDA), kad būtų skiepijami visi studentų miestelio gyventojai. Tai – išskirtinis atvejis, bet tik tokiu būdu pavyko pažaboti meningokokus.
– Naujagimiai ir kūdikiai turi Nacionalinį skiepų kalendorių, kuriame jau numatyta, kada vaikas turi būti paskiepytas nuo meningokoko infekcijos. O kaip dėl paauglių, jaunuolių ir vyresnio amžiaus žmonių?
– Šių amžiaus grupių asmenų skiepijimas valstybės lėšomis Lietuvoje, mano žiniomis, kol kas nėra svarstomas.
– Gal darbdaviai, kelionių agentūros ar draudimo bendrovės gali paskatinti žmones skiepytis nuo meningokokinės infekcijos?
– Kiek žinau, kareiviai Lietuvoje jau skiepijami nuo šios ligos. Gydytojai turėtų patarti pasiskiepyti studentams, nes bendrabučiai ir studentų miesteliai yra tos vietos, kur didesnė rizika užsikrėsti meningokokais.
Keliautojams taip pat būtina žinoti, kad kai kuriose Afrikos valstybėse yra rekomenduojamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, o kai kur toks skiepas privalomas, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, kad galėtų keliauti į Meką, piligrimai privalo pasiskiepyti nuo šios infekcijos.
– Ar Lietuvoje yra efektyvių apsaugos būdų?
– Pagal meningokokų paplitimą Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų valstybių – visoje Europoje apie 70–80 proc. visų meningokokų serogrupių sudaro B serogrupė. Tai pagrindinis meningokokas, kuriuo užsikrečiama.
Bet yra ir kitokių, pavyzdžiui, A, C, Y, W, serogrupių. Lietuvoje yra kelios skirtingos vakcinos. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, koks jo amžius, jau gali pasiskiepyti nuo visų meningokoko serotipų.
Tačiau bėda ta, kad daug atvejų Lietuvoje lieka nenustatyti, – tai pilkoji zona, nes mes nežinome dalies serogrupių. Trečdalio jų mes nenustatome. Serogrupės keičiasi, nes meningokokai yra bakterijos, mokančios puikiai prisitaikyti. “Nuo 15 iki 30 procentų jaunų žmonių gali savo nosiaryklėje turėti meningokokų.
Dažniau sergama šaltuoju metų laiku
- 2011–2015 metais amžiaus grupėje nuo 10 iki 29 metų iš visų šalyje registruotų meningokokinės infekcijos atvejų nustatyta 26 procentai. Tad galime teigti, kad kas ketvirtas meningokokine infekcija susirgęs pacientas būna jaunas žmogus.
- Meningokokinė infekcija – tai ūminė bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ligai būdingas sezoniškumas, dažniau sergama rudenį, žiemą ir pavasarį.
- Kadangi šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, didesnė tikimybė ir užsikrėsti. Svarbi dar viena aplinkybė – šaltuoju metų laiku siaučia virusinės infekcijos, ypač gripas, dėl to mažėja kvėpavimo takų gleivinės atsparumas bakterijoms.
- Pradiniai meningokoninės infekcijos požymiai būna panašūs į peršalimo, net gydytojui gali būti sunku diagnozuoti šią ligą.
- Tokie simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas, šaltos rankos ir pėdos, jautrumas šviesai ir hemoraginis bėrimas (raudonomis arba violetinėmis dėmėmis) atsiranda vėliau, kai liga jau pažengusi, todėl išgelbėti gyvybę jau gali būti vėlu.
- Net pasveikę žmonės nėra apsaugoti nuo liekamųjų reiškinių – galūnių amputavimo, smegenų pažeidimų, klausos praradimo.
