B.Sidaravičiaus klinikoje – liūdesys ir gedulas. Personalo mylimas vadovas ir pacientų itin vertinamas gydytojas dėl sunkios ligos nedirbo jau apie metus.
Klinikos veiklą tęs jo brolis ir partneris Tomas Sidaravičius. Atsisveikinimas su a. a. B.Sidaravičiumi vyks Vilniuje. Velionio urna bus pašarvota penktadienį, kovo 16 d., 10–21 val. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“, 6 salėje, Olandų g. 22.
Šv. Mišios bus aukojamos šeštadienį, kovo 17 d., 10 val. Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Išlydėjimas į Kairėnų kapines – šeštadienį, kovo 17 d., 14 val.
B.Sidaravičių prašoma palydėti baltu gėlės žiedu.
Portalas lrytas.lt 2014 metais dalijosi B.Sidaravičiaus interviu. Siūlome prisiminti mediko mintis.
Ar žinote, jog išvydę nepažįstamąjį net 70 procentų žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į jo akis ir, jeigu jis šypsosi, net 90 procentų žmonių koncentruojasi būtent į šypseną? O kokia gi šypsena be tvarkingų, sveikai atrodančių dantų? Psichologai teigia, kad dantys – viena svarbiausių veido dalių.
Taip yra pirmiausia dėl to, kad veidas – tarsi žmogaus vizitinė kortelė, ir dažniausiai norime, kad ji būtų graži bei patraukli. Be to, burna aktyviai dalyvauja tiek verbalinėje, tiek neverbalinėje komunikacijoje: lūpomis išsakome savo mintis ir reiškiame emocijas –geranoriškumą, simpatiją, džiaugsmą parodome šypsodamiesi, juokdamiesi. Jei esame priversti tramdyti jausmus, patiriame didelę įtampą ir, žinoma, mažiau džiaugsmo.
Kitas svarbus aspektas – tvarkingi dantys rodo, kad žmogus yra sveikas, o sveikata siejama su jaunyste ir grožiu. Todėl prižiūrėti dantys šiuolaikinėje kultūroje labai vertinami. Jie taip pat siejami su aukšta gyvenimo kokybe, gerove.
Tam pritaria ir keliolikos metų implantavimo patirtį turintis, daugeliui žmonių naujas šypsenas padovanojęs Vilniaus odontologijos klinikos vadovas, gydytojas B.Sidaravičius.
Paklaustas, ar sutinka su liaudyje populiariu posakiu „paskutinis šypsosi tas, kuris neturi dantų“, gydytojas atsako, kad tiek gyvenime, tiek darbe daugiausia dėmesio jis kreipia į žmogaus vidinę, sielos šypseną. „Jeigu žmogus labai nuoširdžiai kvatoja, gali iš bėdos ir be dantų būti, – juokauja B.Sidaravičius. – Tačiau jeigu kalbėtume apie šiuolaikinio pasaulio standartus, plati šypsena nebeįsivaizduojama be tvarkingų ir gražių dantų. Tai tapo sveikatos, grožio, vidinės kultūros, dvasinės ir fizinės žmogaus harmonijos simboliu. Svarbiausia turbūt ir yra ta harmonija, kuri leidžia žmogui jausti savo vertę ir pasitikėti savimi.“
Paprašėme gydytojo B.Sidaravičiaus pasidalinti savo mintimis apie šypsenos ir sveikų, gražių dantų reikšmę lietuvių gyvenime, papasakoti apie jo klinikoje taikomus gydymo metodus.
– Atidžiai renkamės automobilius, laikrodžius, netgi parkerius, o kaip dėl dantų? Ar rūpinasi žmonės Lietuvoje tuo, kas dedama į jų burnas?
– Pastebiu, kad pastaruoju metu žmonės vis dažniau ieško tikrai patikimų ir kokybiškų produktų bei paslaugų. Manau, jau supratome, kad liaudies išminties „šykštus moka du kartus“ dar niekas neatšaukė. Aukščiausia įmanoma kokybė medicinoje ypač svarbu. Mano 15 metų patirtis dantų implantavimo srityje tik patvirtina, kad rizika taupant nepasiteisina.
Pastebiu tendenciją, kad ir su dantų implantais dirbantys gydytojai vis rečiau renkasi pigesnių ir mažiau žinomų gamintojų produkciją. Ir tai labai džiugina. Juk žmonės paprastai renkasi tai, ką rekomenduoja jų gydytojas. Vis dar esame linkę anksti save nurašyti.
– Kokio amžiaus buvo jūsų vyriausias pacientas? Ar pasitaiko, kad vaikai atveda pas jus gydytis savo brandaus amžiaus tėvus?
– Tikra tiesa. Net neįsivaizduojate, kaip dažnai aš girdžiu iš pacientų frazę: „Daktare, bet ar man dar verta tuos dantis tvarkytis, juk man jau šešiasdešimt...“ Deja, mūsų visuomenėje tai tapo norma, bet, manau, tai labai neteisinga. Žmogus, visą gyvenimą dirbęs, kūręs, užauginęs vaikus ir pasiekęs brandos amžių, neretai pasijunta nebereikalingas. Visų tokio blogo reiškinio priežasčių tikriausiai neįvardysime, bet kviečiu visus pabandyti tai pakeisti. Ir visų pirma reikėtų pradėti nuo savęs.
Kaip pavyzdį galiu paminėti vyriausią mūsų klinikos pacientą, kuriam teko implantuoti dantis. Tai buvo 96 metų vyras. Labai džiaugiuosi matydamas, kad atkurti dantis savo tėvus ir senelius pas mus atveda vaikai ir anūkai. Jauti, kad tokiose šeimose yra meilė ir tarpusavio supratimas. Nuo seno buvome įpratę, kad dantų gydymas, juolab jų atkūrimas, yra ilga ir kankinanti procedūra.
– Ar dažnas baimės jausmas jūsų kabinete? Kaip bandote tokiais atvejais sutarti su pacientais?
– Baimė tikriausiai ir yra pagrindinis mus sustabdantis faktorius. Dauguma žmonių Lietuvoje vis dar labai bijo odontologų. Bet, manyčiau, didesnė baimė turėtų būti susirgti dantų liga ar patirti komplikacijas dėl laiku nepradėto gydymo. Padėti žmonėms nugalėti savo baimes – vienas pagrindinių mūsų uždavinių. Nuoširdžiai pasikalbėjus su žmogumi, suprantamai paaiškinus visą gydymo eigą, pasirinkus pačius saugiausius, minimaliai invazinius gydymo būdus dažniausiai pavyksta sėkmingai susidoroti su mūsų pacientų baimėmis.
– Kaip keičiasi jūsų pacientų emocijos ir gyvenimas atkūrus jiems dantis ir padovanojus naują galimybę plačiai šypsotis?
– Tai labai stiprios emocijos. Svarbiausia, kad jos tikrai nesuvaidintos. Daugelis mano pacientų tvirtina, kad su naujais dantimis negrįžtamai pasikeitė visas jų gyvenimas. Ir aš jais tikiu. Taip smagu matyti žmones, pradėjusius daugiau šypsotis, rūpintis savo sveikata, daugiau bendrauti, puoštis, džiaugtis kasdieniu gyvenimu. Nepakartojamas jausmas būti prisidėjusiam prie šių pokyčių. Esu labai dėkingas visiems mūsų klinikos pacientams už tas geras emocijas, kurias jie atneša į mūsų kliniką. Jos yra mūsų kolektyvo pagrindinis darbo variklis.
