Praėjusių metų pabaigoje visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad valstybinių gydymo įstaigų darbu nepatenkinti net 23 proc. šalies gyventojų. Palyginimui, nepasitenkinimas privačių gydymo įstaigų darbu yra gerokai žemesnis ir siekia tik 8 proc.
Kaip sako Lietuvos pacientų forumo valdybos narys Šarūnas Narbutas, gydymo įstaigų lankytojams daugiausiai nepasitenkinimo kelia ilgos eilės, nežinojimas, ar iš viso gausi reikalingą paslaugą, biurokratija bei pakankamai prasti gydytojų ir pagalbinio personalo komunikacijos įgūdžiai.
„Visa tai kuria tikrai nekokį viešos įstaigos įvaizdį. Žmonės juk daug geriau atsimena tuos atvejus, kai paslaugų teikimas strigo, kai buvo kreiptasi į gydytoją, bet nebuvo vietų, kai norėta kažko klausti, bet gydytojas atsisakė paaiškinti. Neigiami dalykai įsimenami ir pamirštama tai, kad dažniausiai viskas vyksta sklandžiai. Dabar netgi tampa tiesiog madinga skųstis sveikatos apsaugos sistema“, – sako jis.
Situacijos nedramatizuoja ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas dr. Kęstutis Štaras. Anot jo, nepasitenkinimo viešosiomis gydymo įstaigomis statistika panaši visoje Europos Sąjungoje.
„Manau, kad viena aktualiausių problemų yra prastas paslaugų prieinamumas. Norint patekti pas specialistą, tenka ilgai laukti, o pacientas nori gauti paslaugas čia ir dabar. Be to, dėl sveikatos priežiūros netolygumų, medicinos personalo pasiskirstymo ir specialistų trūkumo, kuris ypatingai aktualus periferijoje, gydytojų ir slaugytojų darbo krūviai yra dideli, o darbuotojai dažnai būna pervargę. Visgi, jei būtų vertinamas tik pats pacientų gydymo efektyvumas, nepasitenkinimo rodikliai, mano nuomone, būtų mažesni“, – svarsto jis.
Gydytojas pastebi, kad daugelį problemų sukelia ir nepakankamas finansavimas. Būtent todėl didelė dalis specialistų išvyksta, o pasilikusiems tenka tvarkytis su ypatingai dideliais darbo krūviais.
„Ši problema aktualiausia pirminėje priežiūros grandyje: šeimos gydytojų, odontologų, psichiatrų. Jei medikams būtų mokamas adekvatus atlyginimas, būtų sureguliuoti darbo krūviai, nebūtų reikalo važiuoti dirbti į kitas šalis. Be to, dažnai ir patys pacientai nesirūpina savo sveikatos prevencija, o susirgę visą atsakomybę permeta gydytojams“, – teigia dr. K. Štaras.
Tuo tarpu Š. Narbutas pabrėžia, kad pacientų ir medicinos specialistų santykis pastebimai pagerėtų sutvarkius gydymo įstaigų komunikaciją. Anot jo, 9 iš 10 nesutarimų tarp gydytojų ir pacientų kyla dėl nesusikalbėjimo arba komunikacijos trūkumo.
„Sakyčiau, tai ne tiek vadybos, kiek gydytojų kultūros ir mentaliteto klausimas. Man regis, kvalifikacijos kėlimą gydytojai suvokia tik kaip geresnį naujos intervencinės procedūros ar vaistų skyrimo išmanymą. Tačiau sykiu pamirštami labai paprasti dalykai. Visų pirma, vadinamosios minkštosios kompetencijos, pvz., bendravimas su pacientu. Šis aspektas pas mus labai dažnai pamirštamas, nors visame pasaulyje, ypač Vakarų valstybėse, apie jo reikšmę kalbama labai daug“, – sako Pacientų forumo valdybos narys.
Visuomenės nuomonės apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. 2017 m. gruodžio 1-10 d. buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis 18 metų ir vyresnių respondentų iš visos Lietuvos.
