Onkologinių vaistų gamybos principai pirmąkart panaudoti ir kuriant maisto papildus Lietuvoje

Iki šiol tik modernių onkologinių vaistų gamybos procesuose taikyti efektyvaus pasisavinimo technologijos (EPT) principai pirmą kartą Lietuvoje panaudoti ir kuriant maisto papildus. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu būdu pateiktas naudingąsias medžiagas organizmas geba įsisavinti net iki 6 kartų efektyviau nei įprasta, todėl naujasis sprendimas turėtų iš esmės pakeisti žmonių supratimą apie papildus ir jų vartojimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu būdu pateiktas naudingąsias medžiagas organizmas geba įsisavinti net iki 6 kartų efektyviau nei įprasta.<br>J.Butkutės nuotr.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu būdu pateiktas naudingąsias medžiagas organizmas geba įsisavinti net iki 6 kartų efektyviau nei įprasta.<br>J.Butkutės nuotr.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu būdu pateiktas naudingąsias medžiagas organizmas geba įsisavinti net iki 6 kartų efektyviau nei įprasta.<br>D.Umbraso nuotr.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiu būdu pateiktas naudingąsias medžiagas organizmas geba įsisavinti net iki 6 kartų efektyviau nei įprasta.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 4, 2018, 3:09 PM

Naujos kartos papildai gaminami taikant EPT, kurios dėka vitaminai, mineralai ar augaliniai ekstraktai suskaidomi į mažytes mikrodaleles ir apgaubiami apsauginiu sluoksniu, dar kitaip vadinamu mikrokapsule, medžiagas apsaugant nuo ankstyvo suirimo skrandyje.

Panašus technologinis principas anksčiau dažniausiai taikytas gaminant modernius onkologinių ligų gydymui skirtus vaistus. Kaip sako Nacionalinio vėžio instituto profesorius Ričardas Rotomskis, EPT onkologijoje naudota dėl kelių svarbių priežasčių.

„Liposominių mikrokapsulių sprendimas suteikia galimybę į žmogaus kraują įvesti vandenyje netirpstančius komponentus, o tai ženkliai pagerina vaistinio preparato pasiskirstymo organizme, o ypač atskirose ląstelėse, savybes.

Mikrokapsulė bei jos apvalkalas yra ląstelės membranos analogas ir yra atpažįstama kaip membranos dalis. Todėl mikrokapsulė įsikomponuoja į membraną ir ląstelė pasiima tai, kas buvo mikrokapsulės viduje“, – teigia jis.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį ir į mikrokapsulių paviršiaus sąveikos plotą. Į kuo mažesnius gabaliukus suskaidoma veiklioji medžiaga, tuo didesnis yra paviršiaus plotas, eksponuojamas įvairioms organizmo molekulėms. Mikrokapsulių atveju sąveikos paviršiaus plotas yra itin didelis, todėl jos pasisavinamos daug greičiau.

Nors tokia technologija labai ilgai naudota tik onkologinius susirgimus gydančių preparatų gamyboje, profesorius sako, kad buvo tik laiko klausimas, kada ji bus pritaikyta ir kitose farmacijos srityse.

„Onkologijoje jau kuris laikas specialiai buvo vystomos technologijos, kad vandenyje netirpius leidžiamus vaistus galėtų įvesti į kraują, pasitelkiant mikrokapsulių sistemas.

Pasinaudojant tokių vaistų gamybos analogu, galima įrangą pritaikyti ir kitur, kaip šiuo atveju – maisto papildų gamyboje. Žinoma, šiuo atveju būtų reikalingos didelės investicijos. Norint padaryti mikrokapsules reikiamo dydžio, reikalinga papildoma įranga, papildomi kaštai“, – dėsto prof. R. Rotomskis.

Tyrimai rodo, kad toks maistinių medžiagų pateikimo būdas mažiau dirgina skrandžio gleivinę ir gali užtikrinti iki 6 kartų efektyvesnį įkapsuliuotų medžiagų pasisavinimą.

Mikrokapsulė yra net 100 kartų mažesnė už žmogaus ląstelę ir yra sudaryta iš pastarosios sienelei giminingos medžiagos, todėl lengvai patenka į jos vidų ir šią aprūpina reikiamomis maistinėmis medžiagomis.

„Šiuolaikiniams vartotojams svarbiausia efektyvumas. Naudojant įprastus maisto papildus, organizmas įsisavina tik apie trečdalį juose esančių naudingųjų medžiagų.

Būtent todėl prieš keletą metų buvo nuspręsta investuoti į naujos technologijos sukūrimą ir pritaikymą maistų papildų gamyboje, kurios dėka organizmas tai gali daryti net kelis kartus geriau.

Dėl to nauji produktai vartotojams poveikį pajusti leidžia žymiai greičiau ir ryškiau“, – teigia naudojant EPT sukurtą papildų liniją pristatančios bendrovės „Valentis“ atstovas Vaidotas Deveikis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.