Nuo gegužės yra keliami medikų atlyginimai, šiam tikslui numatyta daugiau kaip 100 mln. eurų (dalis bus iš nepanaudotų lėšų, o dalis – iš iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – PSDF).
Tačiau ministras prisipažino, kad kai kurių dalykų nesupranta. Pavyzdžiui, yra medikų, kurie dalyvauja sveikatos ministerijos sudarytose darbo grupėse, sėdi prie vieno stalo, girdi apie skaičius, dėl kurių tariamasi. Jie žino, kad šiuos skaičius tvirtina Finansų ministerija.
Tačiau išėję į gatvę, šie specialistai tikina: „Mes nežinome, kiek bus pinigų skiriama algoms, ar tikrai jų bus.“
Ministras A.Veryga neslėpė nusivylimo, esą medikų atstovai tikrai žino, kaip perskaičiuojami paslaugų įkainiai ir kaip numatyta didinti algas. Tačiau demokratinėje visuomenė niekam neuždrausta rengti mitingus, protesto akcijas ar kitokiu būdu prabilti apie tai, kas jiems rūpi.
Viešų akcijų tikslas ne visada pasiekiamas
Esminės permainos siejamos ir su psichikos sveikata bei savižudybių prevencija.
„Neužtenka viešųjų kampanijų, reikia apmokyti specialistus, kaip elgtis, kaip užmegzti ryšį su žmogumi, praradusiu norą gyventi“, – teigė ministras A.Veryga.
Todėl būtina sukurti ankstyvą savižudybės ketinimų atpažinimo ir kompleksinės pagalbos sistemą. Jos tikslas – laiku pastebėti asmenį, kuris turi suicidinių minčių.
Yra ketinama apmokyta daugiau kaip 160 specialistų, taip pat ne mažiau kaip 20 proc. savivaldybėse dirbančių mokytojų, socialinių darbuotojų, gaisrininkų, policininkų. Visi šie specialistai savo darbe susiduria su asmenimis, kuriems gresia didelė savižudybės rizika.
Taip pat svarbu, kad mąstantys apie savižudybę žmonės laiku gautų tinkamą pagalbą.
Siekiama, kad bent 10 proc. įvairių savivaldybių gyventojų kasmet galėtų gauti po tris nemokamas psichologines-psichoterapines konsultacijas, jos bus finansuojamos iš PSDF.
Beveik pusę laiko sugaištama rašyti pažymoms
Atlikta analizė parodė, kad psichikos sveikatos priežiūros centruose apie 40 proc. laiko yra sugaištama įvairioms pažymoms.
Kadangi visuomenė stengiasi apsisaugoti nuo žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, todėl reikalauja įvairiausių pažymų. Dėl šios priežasties būtina mažinti „perdėtus“ administracinius reikalavimus.
Nuo 2020 -ųjų planuojama, kad medicinos studentai tiek Vilniaus universitete, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete gaus žinių, kaip atpažinti savižudybės riziką.
Tai bus jų išsilavinimo dalis, todėl ilgainiui medicinos specialistams pakaks atnaujinti savo žinias.
Nemaža dalis Lietuvoje atliktų tyrimų įspėja, kad yra ryšys tarp žalingų įpročių, ypač alkoholio vartojimo, ir savižudybių. Dėl šios priežasties yra organizuoja vadinamoji „žemo slenksčio“ pagalba asmenims, kuriems nustatyta priklausomybės liga.
Yra sukurtas priklausomybės ligų konsultantų modelis įvairiose savivaldybėse. Kai kuriose savivaldybėse jau vyksta tokios konsultacijos, ateityje jų bus dar daugiau.
Dažniau galės kviesti slaugytoją į namus
Yra didinamas slaugos ir palaikomojo gydymo prieinamumas. Lietuvoje veikia 102 tokio pobūdžio įstaigos, vidutiniškai vienam tūkstančiui gyventojų tenka 3 lovos. Atlikus detalesnę analizę paaiškėjo, kad tam tikrose savivaldybėse šis rodiklis dar nėra pasiektas, todėl būtina mažinti kliūtis.
Pastaruoju metu apie 30 tūkstančių gyventojų yra naudojęsi šiomis paslaugomis. Kad žmonės galėtų naudotis šiomis paslaugomis kuo arčiau savo gyvenamosios vietos, planuoja dar įrengti 1000 slaugos lovų.
Yra ir tam tikrų skirtumų, kuriuos būtina pašalinti, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse tūkstančiui gyventojų tenka dvi lovos, o tokiose savivaldybėse, kaip Zarasai, Molėtai, Anykščiai, šis rodiklis yra geresnis – daugiau kaip 3 lovos tūkstančiui gyventojų.
„Norėtume, kad šias paslaugas galėtų gauti visi gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena didmiestyje ar kaime“, – sakė sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja, laikinai einanti kanclerės pareigas Odeta Vitkūnienė.
Numatyta taip pat didinti ambulatorinių paslaugų plėtrą, pastaruoju metu tokias paslaugas gauna apie 40 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad slaugytoja atvyksta į namus atlikti tam tikrų medicininių procedūrų, kurias paskiria šeimos gydytoja.
Būtina atsisakyti netikslingų siuntimų
Lietuvos gyventojai kasmet kreipiasi į šeimos gydytoją vidutiniškai 5 kartus. Pagal šį rodiklį Lietuva labai skiriasi nuo kitų ES šalių.
„Kadangi mūsų šalyje pacientų srautas yra didelis, skaičiavimai rodo, kad dešimtadalis jų negauna tos medicininės paslaugos, kurios iš tikrųjų reikėtų“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Lina Januševičienė.
Ji neabejojo, kad būtina mažinti biurokratinius barjerus, dėl kurių žmonės priversti be reikalo eiti į sveikatos priežiūros įstaigą. Yra netgi siūloma išduoti nedarbingumo pažymėjimą kur kas ilgesniais terminais.
Taip pat vyksta diskusijos su darbdaviais apie tai, kad susirgus pirmas dvi dienas žmogus galėtų susitarti ir neiti į gydymo įstaigą, nes už šias dienas moka darbdavys, o ne „Sodra“.
Rašant pažymas dėl neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo taip pat sugaištama daug laiko. Viceministrė L.Januševičienė tikino, kad suvedus visus duomenis apie pacientą, ekspertai gali juos matyti ir priimti sprendimą.
Tai padėtų sutaupyti laiko ne tik šeimos gydytojui, bet ir pačiam žmogui, kurio būklė jau buvo kartą įvertinta ir duomenys yra įvesti į sistemą.
