Saulėtos dienos, mokslo metų pabaigtuvės, įvairūs renginiai į Kauno gatves sukviečia minias žmonių. O kuo daugiau automobilių, pėsčiųjų ir pramogų, tuo daugiau gali būti ir nelaimių. Ar su įjungtais švyturėliais skubantys greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties automobiliai visada gali suspėti laiku?
Štai kauniečiai piktinosi ypač sudėtingomis medikų sąlygomis teikti pagalbą Hanzos dienų metu, nes senamiestis buvo užkimštas automobiliais ir medikų ekipažams buvo beveik neįmanoma greitai pasiekti įvykio vietos. Vienas toks atvejis esą buvęs Mapu gatvėje.
Tačiau teikti skubią pagalbą trukdo ne tik siauros senamiesčio gatvės. Apie iššūkius, su kuriais susiduria gelbėtojai, „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Kauno GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaite.
– Ar kauniečiai noriai ateina į pagalbą medikams, kai reikia panešti sunkų ligonį ar šiaip padėti įkelti į automobilį neparankiomis aplinkybėmis?
– Stengiasi padėti. Esame dėkingi visiems, kurie neatsisako. Jei pacientas yra sunkiai prieinamoje vietoje ar labai didelio svorio, jam vežti siunčiame dvi brigadas, kviečiame į pagalbą priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Ypač džiaugiamės kauniečių pagalba kritiniais pacientui atvejais. Vis daugiau žmonių, vadovaujami dispečerio, ryžtasi imtis pradinio gaivinimo, vis daugiau noriai mokosi taisyklingai teikti pirminę pagalbą gaivinant klinikinės mirties ištiktą ligonį, naudoti išorinį automatinį defibriliatorių.
Kauno GMP stoties organizuotoje visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo programoje vien tik pernai dalyvavo per 4 tūkst. įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių – nuo darželinukų iki Šaulių sąjungos savanorių.
Nesame vieninteliai, rengiantys tokius mokymus. Vienas pavyzdžių – jaunų gydytojų ir medicinos studentų projektas „Auksinių minučių“ programa. Džiugu, kad vis daugiau Kauno įstaigų įsigyja automatinius išorinius defibriliatorius ir moko savo darbuotojus.
Pernai turėjome sėkmingo gaivinimo atvejį. Lietuvos futbolo federacijos iniciatyva organizuoti mokymai padėjo išgelbėti gyvybę, kai Kauno futbolo manieže vyrą dėl skilvelių virpėjimo ištiko klinikinė mirtis. Darbuotojai panaudojo automatinį išorinį defibriliatorių, pacientas buvo atgaivintas iki atvykstant greitosios pagalbos ekipažui ir mums teliko jį nuvežti gydyti.
– Ar dar vargina melagingi iškvietimai? Ar gydytojus gaišina alkoholio padauginę piliečiai?
– Melagingų kvietimų, kai blaivia galva greitoji kviečiama tyčia, pasitaiko itin retai. Gal daugiau sulaukiame nereikalingų skambučių, kai medikai kviečiami, nors būtinosios pagalbos nereikia, pakaktų apsilankyti poliklinikoje arba konsultuotis telefonu.
Deja, vis dar dažnai alkoholio padauginę piliečiai kviečia greitąją pagalbą, kad būtų nuvežti į nakvynės namus. Pernai į saugios nakvynės namus nuvežėme 1332 piliečius. 1332 kvietimai – tai maždaug penkios Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbo dienos per metus.
Būna ir taip – vyresnio amžiaus moteris kasdien kviečia greitąją pagalbą. Kartais po kelis ar keliolika kartų, nes jai atrodo, kad labai blogai jaučiasi, ir, jei neatvyks greitoji pagalba, atsitiks kas nors blogo.
Kas tai – melagingas iškvietimas? Tikrai ne. Žmogui taip atrodo. Pamainos vyresniajam gydytojui tokiais atvejais tenka ilgai ir ne po kartą per parą įtikinėti ir raminti telefonu. Gaištamas laikas, užimama telefono linija.
– Buvo problema, nes nemažai skubančių vairuotojų nenoriai praleisdavo GMP automobilius su įjungtais švyturėliais. Ar padėtis pasikeitė?
– Greitosios pagalbos automobiliai jungia švyturėlius ir garsinį signalą tik griežtai apibrėžtais atvejais. Net ir važiuodami su švyturėliais ir garsiniu signalu privalome įsitikinti, ar saugu.
Greitosios medicinos pagalbos automobilius vairuotojai praleidžia. Net ir labiausiai skubantys suvokia, kad švyturėliai ir garsinis signalas tėra priemonė greičiau pasiekti pagalbos prašytoją. Tačiau būna, kad ne iš karto pastebi švyturėlius ar neišgirsta garsinio signalo. Arba negali praleisti greitosios automobilio, nes piko valandomis užimtos visos eismo juostos ir paprasčiausiai nėra kur pasitraukti.
– Gal renginių organizatoriai, eismo reguliuotojai turėtų pagalvoti apie tokią transporto schemą senamiestyje, kad GMP automobiliai galėtų laisviau manevruoti?
– Dėl senamiesčio specifikos specialiųjų tarnybų automobiliams vargu ar bus kada sudarytos idealios sąlygos manevruoti. Siauromis senamiesčio gatvėmis važiuoti visada sunku, ypač per šventes. Todėl renginių metu budi greitosios medicinos pagalbos brigados, kurių tikslas kuo greičiau suteikti skubią pagalbą.
Nepamenu nė vieno atvejo, kad pacientas dėl vykstančio renginio būtų nesulaukęs pagalbos.
– Ar greitosios pagalbos medikai susidūrė su emigracijos problemomis?
– Emigracija palietė ir mus. Gaila prarasti puikiai dirbančius, profesionalius jaunus žmones.
Susiduriame ir su kitu emigracijos aspektu – vienišais, sunkiai galinčiais savimi pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėmis. Socialinės pagalbos sistema negali visko aprėpti, todėl socialines problemas priverstos spręsti ir greitoji medicinos pagalba bei ligoninės.
– Kokių matote teigiamų poslinkių greitosios medicinos pagalbos srityje ir kokių problemų?
– Didžiausias pokytis – nuo šių metų liepos mūsų centrinės dispečerinės aptarnaujama teritorija dar išsiplės. Prisidės Druskininkų, Varėnos ir Alytaus teritorijos. Nerimą kelia greitosios medicinos pagalbos brigadų trūkumas regionuose. Jų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Lietuvoje mažėjant gyventojų ir centralizuojant stacionarines medicinos paslaugas visiškai pamiršta, kad tuos pacientus reikia atvežti į centrus ir išvežioti atgal.
Kai kuriuose rajonuose vežimų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus. Tai kelia problemų skirstant GMP pajėgas ir stengiantis išvengti kritinės situacijos – į klinikinę mirtį, įtariamą miokardo infarktą ar insultą siunčiama artimiausia brigada yra per toli, kad tilptų, pavyzdžiui, į auksines 10 minučių klinikinės mirties atveju.
