Piktybiškai sukurtose, paprastai net ne Lietuvoje registruotose, interneto svetainėse minima produkcija dažniausiai pristatoma kaip inovatyvus vaistas ar priemonė, išgelbstinti nuo ligų.
Šiuos produktus raginama įsigyti „čia ir dabar“, su didžiule nuolaida. Nuo tokių reklamų kenčia ne tik patiklūs žmonės, susivilioję galimybe gana pigiai išspręsti savo sveikatos problemas.
Sykiu menkinama medicina bei medikų darbas, kenkiama medicinos, paremtos mokslu, vardui. Be to, pirkdami Lietuvoje nenotifikuotus papildus žmonės gali pakenkti savo sveikatai – nėra aišku, kokia iš tiesų yra reklamuojamų gaminių sudėtis, koks realus poveikis organizmui.
Neteko 50 eurų
Šilutiškė Danutė „Vakarų ekspresui“ pasakojo patekusi į sukčių pinkles, kai susigundė pėdos „kauliuko“ problemą neva turinčiu išspręsti produktu „HalluBlocker“.
Moteris pasakojo, kad pamačiusi reklamą paskambino nurodytu telefono numeriu ir užsisakė reklamuojamą produktą. Sukčiais patikėjusi moteris sakė po dviejų dienų sulaukusi kurjerio, kuris atgabeno prekę.
„Tik tada sužinojau, kad prekė man netinka, nes nebuvo parašyta, kad diabetikams netinka. Paskambinus telefonu man moteris padiktavo adresą ir užsirašė mano banko sąskaitos numerį, pažadėjo, kad grąžins pinigus.
Sumokėjau 50 eurų, man tai dideli pinigai, bet galvojau, kad ta prekė man padės. Grąžinau tą prekę, pasirodo, viskas vyksta Lenkijoje, tad siunčiau į Lenkiją. Bet po to – kiek skambinau tuo pačiu numeriu, nei pinigų atgavau, nieko. O telefonu niekas nebeatsiliepia“, – pasakojo Danutė.
Moteris sakė norinti perspėti kitus žmones, kad jie neužkibtų ant tokio kabliuko. Ypač tuos, kurie nemoka naudotis internetu ir negali pasižiūrėti, ar toks gydytojas, kuris reklamuoja prekes, iš tiesų egzistuoja, kokie yra realių žmonių atsiliepimai. „Pirmą kartą kažką užsisakinėjau telefonu. Tikriausiai ir paskutinį“, – apmaudą liejo nukentėjusi moteris.
Daug pavadinimų
Internete bei leidiniuose reklamuojami įvairūs produktai, kurių bendras bruožas – kone stebuklingas efektas, labai greitai išsprendžiama rimta sveikatos problema. Pavadinimai beveik visada yra anglų kalba, vaizduojamos pakuotės yra vizualiai panašios.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar balandį pranešė, kad internete atsirado daugybė siūlymų įsigyti maisto papildą „Dr Farin“, skirtą kūno svoriui mažinti. Šis maisto papildas Lietuvoje nėra notifikuotas, nevertinta jo sudėtis, sauga ir kokybė, todėl prekiauti juo draudžiama.
Vartotojai, įsigiję šį maisto papildą, turi teisę kreiptis į pardavėją ir susigrąžinti už produktą sumokėtus pinigus. O dėl galimo neigiamo preparato poveikio sveikatai rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Be to, nustatyta, kad maisto papildo „Dr Farin“ reklamoje vartojami draudžiami sveikatingumo teiginiai. Teisės aktai draudžia nurodyti ar užsiminti apie maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Internete yra ir labai daug realių žmonių, susigundžiusių išbandyti „stebuklingas“ prekes, atsiliepimų. Viena moteris ragino lietuves nepirkti jau minėto „Dr Farin“.
„Nepirkite! Pavojinga sveikatai! Mano draugė vartojo ir po mėnesio atsidūrė ligoninėje. Irgi norėjo numesti kelis kilogramus, užsisakė... Jai paskambino, primelavo, kad tai registruotas, su visais sertifikatais, tiesiog daro stebuklus.
Įsiūlė pirkti 3 buteliukus. Po 1 mėnesio pradėjo blogai jaustis, atsirado nemiga, pykinimas. Galiausiai vieną dieną nualpo darbe ir iškvietėm greitąją. Atliko tyrimus ir rado toksinų organizme bei nusilpusį kraują. Kai draugė papasakojo, kad gėrė šias kapsules, daktaras pradėjo pamokslauti, kad ji jau nebe pirma dėl jų guli ligoninėje“, – perspėjimu dalijosi moteris.
Kitose interneto svetainėse, kuriose buvo diskutuojama apie neva stebuklingas prekes, žmonės rašė ir apie daugiau įtartinų produktų, pavyzdžiui, gelį nuo nagų grybelio, sąnarius gydančius tepalus, taip pat ir buičiai skirtus prietaisus, pavyzdžiui, elektrą taupantį įrenginį, kuris gali perpus sumažinti elektros sąskaitą. Visas prekes reklamuoja neva savo sričių „specialistai“, „profesoriai“, „mokslų daktarai“ ir pan.
„Nerasite nurodytų pavardžių jokiuose žinynuose. Atskirti, kad sukčiai, galima pagal tai, kad visos reklamos sudarytos pagal vieną schemą ir net pradinės kainos ir nuolaidos bei atsiliepimai vienodi“, – rašė sukčius perkandęs vyras.
Menkina mediciną
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiochirurgas Gediminas Kundrotas sakė, kad medikams tokios reklamos yra įžeidimas, jų darbo nuvertinimas, o apskritai tai – nusikaltimas prieš žmones, kurie turi bėdų, kuriems skauda, kurie nori jaustis geriau.
„Sąnarių ligomis serga babytės ir diedukai, kuriems labai skauda nugarą, sąnarius, ir kai jie pamato parašyta, kad jeigu naudosi tą ar aną, tada nereikės operuotis, susigundo. Toks sakinys tose reklamose yra.
Aš nesu tos srities gydytojas, bet pagalvojau, kad taip yra šmeižiami ortopedai, traumatologai. Sakoma, kad jis be reikalo daro operacijas, nes užtenka kažkokių magnetėlių ir pasveiksi. Tose reklamose viskas yra absoliutus melas – nuo pirmos iki paskutinės raidės. Tai yra labai didelė bėda, tai nusikaltimas prieš žmogų“, – emocingai kalbėjo G. Kundrotas.
Pasak gydytojo, nesuvokiama, kaip minėtas reklamas platinantys žmonės gali skelbti, kad turi kažkokių tablečių ar miltelių, kuriuos vartojant gali ataugti tarpslanksteliniai diskai.
„Tai yra senelių apiplėšimas. Suprantu, kad jaunas žmogus tiesiog pasijuokia, ir viskas. Tačiau senesniems žmonėms reikia paaiškinti, kad tai, kas rašoma, yra nepatvirtinta informacija, kad gydytojai tokių gydymo metodų nežino, kad Lietuvoje tai neįteisinta. Su kolegomis mes per 5 minutes internete radome, kad tokių profesorių net nėra.
Ieškodami pagal to netikro profesoriaus nuotrauką atradome, kad tai išvis yra kažkokios užsienio odontologijos klinikos reklaminis veidas. Medikų bendruomenė dėl tokių dalykų yra pasipiktinusi – negalima daryti tokio „biznio“, – nuomonę išsakė G. Kundrotas.
Sykiu medikas sakė nusivylęs leidiniais, kurie spausdina tokias reklamas – esą suprantama, kad už reklamų spausdinimą mokami pinigai, tačiau žiniasklaidos priemonėms turėtų būti svarbu gerbti savo skaitytojus ir neplatinti melagingų reklamų.
Jei kelia abejonių – nepirkite
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, jog vienintelis būdas įsigyti kokybiškus ir saugius vaistus – pirkti tik vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Lietuvoje internetu leidžiama įsigyti tik nereceptinių vaistų.
Svarbu patikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.
Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
Piktybiškai sukurtos interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis.
Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į „Google“ paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje – labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų.
Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata. Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią neaiškių produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.
Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
