Ko gero, ne mažiau svarbus faktas ir tas, kad didžioji dalis sergančiųjų yra darbingo amžiaus, aktyvūs žmonės. Ir nors pagal valstybės nustatytą tvarką visi šalies piliečiai turi teisę į gydymą, deja, tokia teise laiku pasinaudoti pavyksta ne visiems. Nusidriekusios eilės verčia ligonius pagalbos laukti kartais net pusmetį.
Užsiregistruoti kitai dienai – laimingas atsitiktinumas
Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta pasiekti, kad iki 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų sveikata ir sumažėtų Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai. Tačiau tam būtina užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. O širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų statistika rodo, kad tikslas dar labai toli, mat Lietuvoje net 56,1 proc. mirčių būna nulemtos vienos iš šių ligų.
Pasiteiravus keturių didžiųjų šalies miestų tretinio ir antrinio lygio įstaigų apie eiles apsilankyti pas širdies ir kraujagyslių ligų specialistus, situacija paaiškėjo esanti kiek skirtinga, tačiau ne tokia gera, kokios tikėtumeisi, jei sirgtum.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje artimiausiu metu patekti pas minėtus medikus galima tik birželio pabaigoje, o pas kai kuriuos gydytojus kardiologus vietų nėra net iki liepos pabaigos.
Santaros klinikose nusidriekusios eilės prie širdies ligų specialistų kabinetų – porai mėnesių, tačiau pas tokį specialistą kaip aritmologą prisibelsti įmanoma tik po keturių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Zita Katkienė teigė, kad ligoninės registratūroje talonas apsilankyti pas gydytoją kardiologą yra ir šiandienai, bet tai greičiau sėkmingas atsitiktinumas. „Tai pavieniai talonai, kurių nuolat atsiranda registratūroje, kai pacientai atsisako vizito. Visam birželio mėnesiui pacientai pas širdies ir kraujagyslių specialistus registruoti gegužės 29 d.“, – informavo ji.
Tuo metu Kauno klinikų situacija yra šiek tiek geresnė. Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė patikino, kad išanalizavus Kauno klinikų Kardiologijos klinikos ambulatorijoje vykstančius procesus ir taikant pažangios vadybos metodus pavyko gerokai pagerinti paslaugų prieinamumą pacientams. „Šią dieną registruotis pas gydytoją kardiologą ar širdies chirurgą galima tą pačią arba kitą dieną ypač sudėtingomis ligomis sergantiems pacientams. Kadangi Kauno klinikose dirba aukščiausio lygio specialistai, turintys ilgametę patirtį, ilgesnė konsultacijų laukimo trukmė galima pas konkretų gydytoją, žinomą docentą ar profesorių“, – teigė ji.
Antrinio lygio paslaugas teikiančių poliklinikų situacija eilių klausimu taip pat ne itin gera. Daugelyje didžiųjų miestų poliklinikų, teikiančių antrinio lygio paslaugas, gydytojų kardiologų konsultacijos laukti, pagal teritorinių ligonių kasų duomenis, tenka mėnesį ir daugiau. Tik po šia formuluote neretai slypi gerokai ilgesnė eilė. Tai įrodo Vilniaus Antakalnio poliklinikos pavyzdys.
Paslaugų įkainis apverktinas
Planiniam apsilankymui pas gydytoją kardiologą eilė, pasak Antakalnio poliklinikos pavaduotojos medicinai Ingridos Savickienės, yra apie 8 mėnesius.
„Planiniams apsilankymams eilė mūsų įstaigoje labai ilga, šiuo metu pacientus registruojame gruodžio mėnesiui. Žinoma, yra būtinoji pagalba, šiems atvejams kasdien paliekame rezervuotų laisvų talonų. Greičiau specialisto konsultacijos sulaukia ir prevencinės programos dalyviai bei turintieji širdies nepakankamumo indikacijų“, – pasakojo I.Savickienė.
Poliklinikos administracija įvairiais būdais bando kovoti su nelogiškai ilgomis eilėmis, pavyzdžiui, rengė raštus ir pasiūlymus dėl perteklinių konsultacijų, kai kalbama vien apie vaistų išrašymą. Tačiau dar didesnė problema, I.Savickienės teigimu, nelogiškai mažas kardiologijos paslaugų įkainis, o tai iš dalies turi įtakos ir specialistų trūkumui.
„Susiduriame su specialistų trūkumo problema. Šiandien mūsų didelėje poliklinikoje dirba trys kardiologai, tačiau jie dirba ne visu krūviu. Šiuo metu užimta 1,25 etato. Planuojame priimti šiemet baigiančius specialistus, tačiau pasirinkimas nėra didelis, o dirbti jie ateina taip pat ne visu etatu. Todėl savo lėšomis apmokame dviejų rezidentų ruošimą su jų įsipareigojimu dirbti pas mus.
Kardiologo konsultacijos apmokėjimas yra nelogiškas ir nepakankamas, tad mes negalime pasiūlyti konkurencingo atlygio už darbą, o specialistai mieliau renkasi užsienio arba privačias gydymo įstaigas“, – apgailestavo Antakalnio poliklinikos pavaduotoja medicinai.
Kardiologo konsultacija apima pačią konsultaciją, širdies echoskopiją, veloergometrijos tyrimą, kartais skiriamas ir paros širdies ritmo ar kraujospūdžio stebėjimas, o už tai valstybė skiria 26 eurus.
„Tiek yra skiriama už pirmą, antrą ir trečią apsilankymą. Vadinasi, jei pacientą šiandien pakonsultuoja specialistas, atliekame jam echoskopiją, o ryt skirta veloergometrija ar paros kraujospūdžio stebėjimas, už kitus du apsilankymus nėra mokama, kitaip tariant, 26 eurai sumokami už visą ištyrimą – du tris vizitus pas gydytoją. Apie tai mes taip pat rašome ir kalbame, juk kardiologo konsultacija yra viena išsamiausių, o apmokėjimas labai mažas, todėl negalime būti konkurencingi“, – kalbėjo I.Savickienė.
Skirsto pacientus pagal ligos sunkumą
Kauno klinikos savo eilių situaciją pateikė kone patraukliausiai, tad natūraliai kilo klausimas, kaipgi pavyko tretinio lygio įstaigai susidoroti su didelių eilių problema prie širdies ligų specialistų kabinetų.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė teigė, kad klinikos jau metus ruošiasi įgyvendinti eilių mažinimo įstatymą.
„Pirmiausia, ką padarėme, sergu.lt puslapyje pertvarkėme registracijos pas kardiologą formą. Atsirado tam tikras pacientų skirstymas pagal ligos sunkumą. Skirstymo principas labai paprastas – yra atsižvelgiama, kaip skubiai pacientui reikia patekti pas gydytoją kardiologą, kuo pacientui labiau reikalinga tretinio lygio paslauga, tuo paprasčiau ir greičiau jis sulaukia konsultacijos. Sunkesnių sveikatos problemų turintieji iš tiesų neturėtų laukti bendroje eilėje, kurioje laukia ir tie, kuriems galbūt pakanka ir antrinio lygio paslaugų.
Atsivertę registracijos formą pamatytumėte, kad mūsų klinikų atveju yra atsiradę daugiau pasirinkimų, pavyzdžiui, kardiologo konsultacija su šeimos gydytojo siuntimu, konsultacija su antrinio lygio kardiologo siuntimu, konsultacija po širdies operacijų ir t.t.
Tarkime, jau apsilankiusieji antrinio lygmens kardiologo konsultacijoje pas mus patekti gali per tris savaites. O anksčiau tekdavo laukti net pusmetį“, – pasakojo J.Plisienė.
Tad su šeimos gydytojo siuntimu Kauno klinikose gali tekti palaukti ir ilgiau, mat praleidžiama antrinio lygio konsultacija. Per savaitę Kauno klinikose į specialisto kabinetą dėl širdies ir kraujagyslių ligų patenka ir neatidėliotiną pagalbą gauna onkologinėmis ligomis sergantys, dializuojami pacientai, o tą pačią dieną konsultuojami tie, kuriuos šeimos gydytojai siunčia skubos tvarka.
Svarbu paminėti ir tai, kad pacientams apie konsultaciją primename telefoniniu skambučiu dieną prieš konsultaciją, nes pastebėjome, kad net apie 20–30 proc. pacientų, kurie užsiregistravę pas kardiologą, neatvyksta. Tokiu būdu žinodami apie neatvykstančius pacientus galime laisvas vietas atiduoti kitiems laukiantiems, todėl kartais pas gydytoją kardiologą galima patekti net ir kitą dieną.
Kauno klinikų administracija skatina gydytojus pacientams atlikti vadinamąsias išplėstines konsultacijas, t.y. konsultuoti ir atlikti tyrimą tą pačią dieną, kad pacientams nereikėtų laukti eilės tyrimams. Tokiu būdu ligoninė efektyviai naudoja infrastruktūrą, taip pat taupomas ir gydytojų kardiologų laikas mažėjant pakartotinių konsultacijų skaičiui. Žinoma, kai pacientui tenka atlikti kelis tyrimus, eilės vis dar išlieka.
Be to, specialistė išskyrė, kad tenka išgirsti skundų, jog negalima greitai patekti į tam tikro specialisto konsultaciją. Tačiau, J.Plisienės nuomone, pacientai taip pat turėtų suvokti, kad eilės prie docentų, profesorių kabinetų visuomet yra ilgesnės, o įstaigų reikalas yra užtikrinti pagalbą, bet ne patekimą pas konkretų specialistą.
„Kiekvienas pacientas būtinai nori patekti į universitetinę ligoninę, pas profesorių ar docentą, ir dar kuo greičiau. Vis dėlto pacientai turi teisę rinktis, todėl eilių pasiskirstymas kartais būna labai netolygus“, – apie eilių problemos priežastis svarstė docentė.
Šeimos gydytojams valstybė vis dar surišusi rankas
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas tikina, kad ne visais atvejais sergančiajam širdies ir kraujagyslių ligomis gali padėti jo šeimos gydytojas, yra ir kitų problemos priežasčių.
„Šeimos gydytojai negali išrašyti visų kardiologinių vaistų ir turi siųsti pacientą konsultuotis su kardiologu. Tačiau daugeliu atvejų iš tiesų šeimos gydytojai būtų kompetentingi tuos vaistus paskirti. Deja, tokia problema vis dar gyvuoja.
Tačiau svarbiausia, ko gero, tai, kad labai juntamas kardiologijos specialistų trūkumas, šios specializacijos medikus užsienio šalys priima išskėstomis rankomis. Apmaudu, bet nemaža dalis jų išvažiuoja arba rengiasi tai padaryti, o Lietuvoje kardiologų rengiama per mažai.
Puikiai žinau, kad net didžiausios sostinės poliklinikos siūlo tarsi ir gerą algą, ieško šių specialistų, tačiau neranda norinčių dirbti. Juk užsienyje toks medikas gaus dešimteriopai daugiau“, – pasakojo ir Antakalnio poliklinikos atvejui antrino J.Kalibatas.
Tiesa, profesorius išskyrė ir dar vieną „paslėptą“ problemą. Pasirodo, kai kada eilės suformuojamos dirbtiniu būdu.
„Antrinio lygio specialistai užsidirba iš konsultacijų, todėl kai kuriose įstaigose primygtinai prašoma šeimos gydytojų skirti antrinio lygio konsultacijų, kad poliklinika susirinktų pinigus. Tokiu dirbtiniu būdu taip pat susidaro per ilgos eilės“, – atskleidė profesorius, kartu paantrindamas kitiems kolegoms, kad specialisto populiarumas ir žinomumas taip pat nulemia eilės prie kabineto ilgumą.
Paklaustas, ar mato susidariusios situacijos sprendimo būdų, profesorius tikino, kad ekonominis veiksnys išlieka labai svarbus. „Gydytoją kardiologą Lietuvoje išlaikyti gali tinkamas atlygis už darbą. Jaunimui reikia nuomotis butus, kurti gyvenimą, o gaunamas atlygis yra per menkas, lyginant su atliktu darbu, todėl jie nori nenori emigruoja. Tad pirmiausia būtina didinti atlyginimus.
Antra, būtina padidinti ruošiamų specialistų skaičių. Panaši klaida buvo padaryta Skandinavijoje, todėl dabar specialistų stokojančios Šiaurės šalys labai laukia mūsų specialistų. O mums ir patiems jų trūksta“, – vardijo prof. habil. dr. J.Kalibatas.
Pamiršta atšaukti vizitus ir ignoruoja prevenciją
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė apibendrino, kad pas 68 proc. vaikų kardiologų konsultacijos laukiama iki 14 d., tačiau yra ir tokių gydytojų, pas kuriuos tenka laukti nuo 15 iki 30 dienų (22 proc.) ar net nuo 31 ir daugiau kalendorinių dienų (10 proc.).
Tuo metu pas 35 proc. suaugusiųjų kardiologų konsultacijos laukiama iki 14 d., o pas kai kuriuos gydytojus tenka laukti nuo 15 iki 30 dienų (34 proc.), nuo 31 ir daugiau kalendorinių dienų (31 proc.).
Pasak Ž.Baigienės, konsultacijos laukimo trukmė gali būti įvairi ir dažnai priklauso nuo to, kurį gydytoją specialistą pasirenka pats pacientas.
„Duomenys rodo, kad yra galimybė rasti specialistą, pas kurį tektų laukti trumpiau, jei pacientai rinktųsi pagal laukimo trukmę. Tad siuntimą turintis pacientas turėtų pasidomėti, kokioje gydymo įstaigoje pas reikiamą specialistą galima patekti per trumpesnį laiką. Tačiau pacientams neretai svarbūs ir kiti, neretai subjektyvūs, kriterijai, todėl pasirinkus specialistą, pas kurį susidaro didesnė eilė, tenka laukti.
Be to, pacientams, užsirašiusiems pas gydytojus, nuolat primename, kad jie būtų drausmingi ir, jei yra kokių nors priežasčių neatvykti, informuotų juos apie tai, t. y. atšauktų vizitą. Tai svarbu, nes kiekvienas neatvykęs pacientas pailgina eilę kitiems pacientams, kuriems tos pagalbos reikia galbūt skubiau.
Taip pat primename, kad labai svarbu kreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, nes šios ligos jau daugelį metų yra pagrindinė sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje. Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustos moterys nuo 50 iki 65 m. bei vyrai nuo 40 iki 55 m. kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. PSD apdraustiems žmonėms už sveikatos patikrinimą pagal šią prevencinę programą mokėti nereikia, nes už šias paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – teigė specialistė.
Portalas lrytas.lt primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pagal programą poliklinikose, kur žmonės prisirašę, nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma, padaromi kiti tyrimai, leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Prireikus pacientui duodamas siuntimas į specializuotus centrus išsitirti išsamiau, jam skiriamas gydymas.
Jei žmogus nėra programoje nustatyto amžiaus, bet pagrįstai nerimauja dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, skirs tyrimus ar prireikus išrašys siuntimą konsultuotis su gydytoju specialistu.
