Gyvybės eliksyras
Kraujas – gyvybiškai svarbus organizmo elementas, kuris įvairius audinius aprūpina reikalingomis medžiagomis ir deguonimi, dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose, medžiagų apykaitoje, neurohumoralinėje organizmo funkcijų reguliacijoje ir kitose gyvybiškai svarbiose organizmo veiklos srityse.
Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas ir tarybos pirmininkas Darius Tumšys sako, kad medicininėms reikmėms vartojamų kraujo komponentų šiuo metu niekuo negalima pakeisti, tad pacientai yra priklausomi nuo donorų dovanojamo kraujo.
„Viena kraujo donacija gali išgelbėti net tris žmones. Pasitaiko atvejų, kai medikai, kad išgelbėtų pacientą, naudoja dešimčių donorų kraujo komponentus. Lietuvoje yra per 70 ligoninių, kuriose naudojami donorų kraujo komponentai. Kraujo reikia nuolat, donoro pagalbos prireikia ir gimdyvei, ir tik į pasaulį atėjusiam kūdikiui, ir garbaus amžiaus senoliui. Kraujas būtinas planinėse operacijose, persodinant organus, onkologiniams ligoniams ir traumas patyrusiems pacientams gydyti. Tad drąsiai teigiame, kad donoro kraujas dažnai yra nepakeičiamas ginklas medikų rankose“, – teigia D. Tumšys.
Donorystę skatina noras padėti
Kodėl žmonės turėtų norėti duodi kraujo? Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas sako, jog dažniausiai duoti kraujo žmones skatina empatija, noras padėti kitiems, būti atsakingiems. „Vieni planuotai duoda kraujo, kiti operatyviai atvyksta į kraujo centrus vos pakvietus. Donorai – žmonės, kuriems rūpi kitų, jiems nepažįstamų žmonių likimai, jie kartu su medikais kovoja dėl ligonių sveikatos ir gyvybės, kai kurie į šią veiklą įsitraukia atsitikus nelaimei šeimoje ar artimoje aplinkoje, – vardija D. Tumšys. – Donorystė yra mus sutelkiantis veiksnys.“
Laikinai einanti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas Ignė Klangauskienė pritardama sako, kad neatlygintinai kraujo dažniausiai duoda geros valios žmonės, sunkiai sergančių ligonių artimieji, kareiviai, studentai. Pasak pašnekovės, prieš kurį laiką atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalį respondentų tapti donoru paskatino artimą žmogų ištikusi nelaimė.
„Metams bėgant matome gerų tendencijų – žmonių, ypač jaunimo, sąmoningumas, pilietiškumas auga, tampame socialiai atsakingi, brandesni. Nemažai jaunimo ne tik nuolat dovanoja kraujo, bet įsitraukia į savanorišką veiklą, skatina kitus tapti donorais, kai kurie netgi kartu su bičiuliais ateina duoti kraujo, taip pažymėdami savo gimtadienius, jubiliejus, pilnametystę. Taip pat jaunimą motyvuoja garsūs, populiarūs muzikos, sporto, meno, politikos pasaulio atstovai, kurie savo geru pavyzdžiu užkrečia“, – komentuoja I. Klangauskienė.
Lašelis gali išgelbėti gyvybę
Vienas aktyviausių kraujo donorų Žilvinas Neliubšys neatlygintinai kraujo dovanojo turbūt jau 100 kartų – kiek tiksliai, pats nebesuskaičiuoja. Jis sako, kad dovanoti kraujo ir padėti tiems, kuriems to reikia – būtina. „Niekada negali žinoti, kas gyvenime gali nutikti, todėl neatsakingai elgiasi tie, kurie sako, kad neverta duoti kraujo, jei artimiesiems jo nereikia. Jei ateis laikas, kai kraujo prireiks, jo gali neužtekti, nes donorų, kiek žinau, šiuo metu labai trūksta. Tad jeigu gali duoti kraujo, tai duok!“ – skatina donoras.
Ž. Neliubšys tvirtina, kad duoti kraujo privalėtų tokie žmonės kaip policininkai, karininkai, gaisrininkai ir visų kitų rizikos specialybių atstovai. „Jeigu žmogus netenka 1,5 litro kraujo, yra didelė galimybė, kad jis patirs trauminį šoką, o jei tai donoras, kurio organizmas yra pripratęs netekti kraujo, daug šansų, jog potrauminis šokas įvyks vėliau. Tad, mano nuomone, donorystė karininkams ar policininkams turėtų būti tarsi draudimo polisas“, – įsitikinęs Ž. Neliubšys.
Aktyvaus donoro mintims pritaria ir nevyriausybinės asociacijos, vienijančios organo persodinimo operacijos laukiančius ir su persodintu organu gyvenančius žmones, „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė, kuri džiaugiasi galėdama ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos tikrai reikia, todėl duoda kraujo pasitaikius progai. „Džiaugiuosi, kad būdama sveika galiu padėti kitiems. Užtrunki vos 15 minučių, o kažkam dovanoji sveikatą ar net gyvybę. Neatlygintina kraujo donorystė, kaip ir pritarimas organų donorystei, yra kiekvieno asmeninis sprendimas. Jei kiekvienas suprasime, kad galime padėti kitiems, laimėsime visi. Liga, nelaimė, trauma – tokie dalykai atsitinka netikėtai, niekas nuo to neapsaugotas, tad padėti kitiems turėtų būti kiekvieno pareiga“, – įsitikinusi asociacijos prezidentė.
Kodėl duoti kraujo svarbu?
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasmet perpilama per 100 tūkst. įvairių kraujo komponentų – toks yra mūsų šalies ligoninių poreikis. Nacionalinis kraujo centras per metus surenka apie 70 tūkst. kraujo komponentų, per savaitę – apie 1500, per dieną – apie 200.
I. Klangauskienė pabrėžia, kad Lietuvoje kasdien kraujo prireikia 100–120 žmonių, todėl būtina, jog kasdien kraujo duotų 300–350 žmonių. Pasak jos, kraujo donorystė naudinga tiek pacientui, tiek pačiam donorui. „Donorui atliekami svarbūs kraujo tyrimai, tad visi, kurie reguliariai duoda kraujo, reguliariai tikrinasi sveikatą. Daugelis taip pat teigia, kad davus kraujo pagerėja savijauta, atsiranda daugiau energijos, vidinės motyvacijos – nieko keista, juk donorai žino, kad vieną kartą davę kraujo gali išgelbėti net 3 žmonių gyvybes“, – mintimis dalijasi I. Klangauskienė. Ji priduria, kad jei reguliariai kraujo duodantis žmogus patiria eismo įvykį, tikimybė jam išgyventi yra gerokai didesnė nei neduodančio – donoro organizmas tam tikra prasme „užsigrūdina“.
Kraujo galima duoti ne dažniau nei kas 60 dienų. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, organizmas, netekęs 450 ml kraujo, atsinaujina, taigi ir šiek tiek atjaunėja. Plazmos kiekis į normą grįžta apytiksliai po 24 valandų, eritrocitų kiekiui reikia 3–5 savaičių, o prarasta geležis normalizuojasi per daugiau kaip 6–8 savaites. Šį procesą gali pagreitinti geležies, angliavandenių ir mineralinių medžiagų gausus maistas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 179 tūkst. registruotų donorų.
Lietuvos situacija džiugina
Nacionalinio kraujo centro direktorė džiaugiasi, jog lygiai prieš metus Lietuvoje kraujo donorystė tapo neatlygintina. „Per pastaruosius keletą metų žmonės tapo gerokai sąmoningesni, Kraujo centras tapo dar atviresnis visuomenei. Esame įstaiga, kuri ne vien surenka kraują ir gamina kraujo komponentus, bet ir aktyviai vykdo edukacinę veiklą. Turime programėlę, kuria naudojantis viską galima atlikti daug greičiau, o donoras gali matyti, kurioje gydymo įstaigoje jo kraujas buvo panaudotas. Taip procesai tapo skaidresni, o žmonės linkę labiau įsitraukti ir domėtis“, – pasakoja I. Klangauskienė.
D. Tumšys akcentuoja, kad pasiekta neatlygintina kraujo donorystė ir užtikrinta tvari kraujo tarnybos veikla yra bendras valstybinių institucijų, kraujo donorystės įstaigų, visuomeninių organizacijų, socialiai atsakingų bendruomenių ir, žinoma, kraujo nuolat aukojančių žmonių – donorų – nuopelnas.
„Džiugu, kad per pastaruosius metus į kraujo donorų gretas įsiliejo daugybė jaunų žmonių, kurie ne tik patys duoda kraujo, bet ir skatina tai daryti kitus. Daugėja bendruomenių, kurios inicijuoja reguliarius kraujo donorystės renginius, labai svarbų vaidmenį telkiant donorus vaidina akademinė bendruomenė, Lietuvos kariuomenė. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų kraujo donoryste“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas.
