„Atiduok širdį“
Filmo „Širdis“ (Corazón) kūrėjai, bendradarbiaudami su Niujorko „Montefiore“ ligonine, papasakojo jaudinančią širdies persodinimo laukiančios jaunos moters istoriją. Kampaniją papildė interaktyvi mobilioji programa – užtenka telefoną priglausti prie širdies, ir automatiškai esi užregistruojamas donorų programoje. Be to, Niujorke išklijuota tūkstančiai plakatų, kuriuose skatinama padėti spręsti šią problemą ir, pasinaudojus mobiliąja programa, užsiregistruoti. Ši mobilioji programa itin sparčiai paplito internete, o vos įsibėgėjusi kampanija sulaukė didžiulės sėkmės. Organizatoriai teigia, kad per kelias pirmas savaites į donorystės programas jau užsiregistravo keli milijonai amerikiečių.
Festivalio Sveikatos ir geros savijautos kategorijos komisijos pirmininkas R. Johnas Fidelino, komentuodamas nugalėtojų darbą, sakė, kad tai itin vykusiai integruota kampanija, kuri atskleidė svarbią sveikatos problemą ir kūrybingai paskatino ją bent iš dalies spręsti. Ši kampanija – tai raginimas imtis veiksmų, nes vien JAV kasdien, nesulaukę persodinimo operacijos, miršta dvidešimt žmonių. Kampanijos autorių pristatyto tyrimo duomenimis, 98 proc. amerikiečių pritaria organų donorystei, bet tik 1 iš 5 niujorkiečių užsiregistravęs kaip donoras, todėl svarbiausias kampanijos tikslas – paskatinti registruotis į donorystės programas.
Tikra istorija
Agentūros „John X Hannes“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Hannesas Ciatti sako, kad nepaisant to, jog filmas „Širdis“ žiūrovams yra tik pramoga, jame pasakojama tikros moters istorija, kuri sujaudina kiekvieną. Filmas ragina žiūrovus ne tik domėtis donoryste, bet ir priimti sprendimą tapti organų donorais. Filmas sukurtas kartu su kompanija „Serial Pictures“, filmo režisierius – Johnas Hillcoatas, scenaristas – Kelley Sane’as.
48 minučių trukmės filmas – tai tikra istorija apie Dominikos Respublikoje gyvenančią jauną moterį Eleną Ramirez, kuriai dėl nesveikuojančios širdies liko gyventi vos keletas mėnesių. Ji sutinka amerikietį kardiologą Mario Garcią, kuris savanoriškai dirba savo gimtajame mieste. Gydytojas Elenai siūlosi atlikti širdies operaciją – persodinti mechaninę širdį, bet operuoti jis su kolegomis gali tik Niujorke, „Montefiore“ ligoninėje. Neturėdama ko prarasti ir be galo trokšdama gyventi, moteris palieka Santo Domingą ir keliauja į Niujorką. Tai – istorija apie galimybes, tikėjimą, drąsą, meilę ir dosnumą.
Sveikatos tema „Kanų liūtuose“
„Sidabrinis liūtas“ Sveikatos ir sveikos gyvensenos kategorijoje atiteko agentūrai iš Brazilijos „WMCCANN Sao Paulo“, kūrusiai naują įvaizdį Brazilijos onkologinei ligoninei. Ji pasiūlė pasinaudoti fraze „Meilė gydo“ ir pasivadinti „Meilės ligonine“ (isp. Hospital de Amor).
Kampaniją pristatančiame animaciniame filme pasakojama jautri vėžiu sergančios mergaitės istorija. Trumpametražis filmukas iliustruoja meilės galią ir parodo, kokia ji stipri kovojant su vėžiu. Filme vaizduojami negailestingi vėžio padariniai vaikystei – nuo itin sunkaus ir skausmingo gydymo iki emocinio šokio ir pačiam mažajam pacientui, ir jo tėvams. Filmas vaizduoja mergaitės kelionę išgirdus diagnozę. Filmo mintis žiūrovui perteikiama ne dialogais, o pasitelkus emocingą dainą ir mielą animaciją. Filmas pavadintas „Kritimu“ (The Fall), perteikiant momentą, kai žemė slysta iš po kojų patekus į nežinią.
Dar vienu „Grand Prix“ už filmų kūrybos meistrystę (angl. Film Craft Lions) įvertintas filmas „Viltis“ (Hope), skirtas Tarptautiniam raudonojo kryžiaus komitetui. Jos autoriai – agentūra „Blur Films Madrid“. Ši istorija pasakoja apie tėvą, į ligoninę vežantį savo sunkiai sužeistą dukrą. Vos dviejų minučių trukmės filmo veiksmas vyksta karo nusiaubtoje šalyje: maža mergaitė, sėdinti ant užpakalinės tėčio automobilio sėdynės, kraujuoja sužeista į pilvą.
Tėvas stengiasi kuo greičiau nuvykti į ligoninę, raminta savo verkiančią dukrą, tačiau atvykęs pamato, kad ligoninė subombarduota. Filmas perspėja, kad sveikatos priežiūros darbuotojai kasdien užpuolami karo zonose, ir skatina suvokti, jog šiose įstaigose dirbantys žmonės negali būti taikiniai.
