„Kartais išgirstas žodis „sutaupymas“ žmonėms kelia keistas asociacijas. Jie įsivaizduoja, kad taupome pacientų sąskaita. Šis taupymas skirtas tam, kad neleistume pinigų ten, kur nereikia: nemokėtume už tablečių spalvą, pakuotę ar popierių, bet mokėtume tik už veikliąją medžiagą“, – per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras.
Pasak jo, pasaulyje yra labai daug vaistų, kurie yra paskutinėse klinikinių tyrimų stadijose, ir jie anksčiau ar vėliau pasieks Lietuvą.
„Kiekvienais metais į šalį ateis kažkokių naujų vaistinių preparatų, kurie tikrai yra brangūs, o pacientai šiandien yra raštingi ir gali bendrauti su kitų šalių pacientais, pasidomėti esančiomis gydymo priemonėmis ir metodais. Tad natūralu, jog jie tikisi, kad tam tikri medikamentai kada nors bus prieinami ir Lietuvoje“, – tikino A.Veryga.
Problema – didžiulė priemoka insulinui
Anot sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, nemenka problema yra su vienos grupės insulinu. Šis vaistas į kompensavimo sistemą jau buvo įtrauktas su didžiule priemoka, anksčiau priemokos kaina siekė 34 eurai. Dabar liko keliolika eurų.
„Blogiausia situacija ta, kad pacientų organizacijos neprieštaravo siūlymui įtraukti šį insuliną su tokia priemoka į sąrašą. Dabar vyksta derybos su gamintoju ir tikimasi, kad priemoka sumažės. Deja, kai gamintojas nesumažina kainos, pacientams tenka susimokėti skirtumą“, – pabrėžė K.Garuolienė.
Patarė neišleisti pinigų nereikalingiems dalykams
A.Veryga nori priminti visiems, kad tai nėra atmestinis gydymas. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis nepermoka už vaistą ir nėra linkusi rizikuoti paciento sveikata. Kiekvienas asmuo turi gauti kokybišką, saugų ir veiksmingą gydymą.
„Mūsų sąmonė ar pasąmonė kartais susikuria tam tikras nuostatas, kad yra kažkas geriau ir saugiau nei siūlo gydytojas ar farmacijos įmonė. Šiuos dalykus reikėtų išgyvendinti, nes, kaip jau ir minėjau, pacientų saugumu nerizikuojama.
Visgi jų pagrindinis priekaištas yra didelės vaistų kainos. Vienas įdomus paradoksas tas, kad tie žmonės, kurie mažiau išsilavinę, mažiau išmano ir sveikatos prasme yra mažiau raštingi, yra labiau linkę patirti katastrofines išlaidas.
Žmogus dėl sveikatos nieko neturėtų gailėti. Be reikalo jis išleidžia pinigus ten, kur galėtų skirti dalykams, kuriantiems pridėtinę vertę. Todėl pacientams ir reikia nuolat priminti, kad šis gydymas yra toks pat kokybiškas, kokį siūlo ir kitos šalys“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
Kita problema – žmogaus įsitikinimai
Tvirtinama, kad pacientai dažnai pripranta pirkti kurio nors firminio pavadinimo vaistą. Pasak A.Verygos, dvi veikliosios medžiagos, supresuotos į vieną tabletę, yra labiau psichologinio patogumo, įsitikinimo klausimas, bet ne veikliosios medžiagos ar gydymo.
Viena moteris skundėsi, kad anksčiau jai buvo išrašyti 4 rūšių vaistai, skirti kraujo spaudimo reguliavimui, su veikliosiomis medžiagomis. Pasikeitus vaistų kainynui, jai dabar išrašė 2 vaistus su tomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis, tik kito gamintojo.
Moters tvirtinimu, ankstesni vaistai padėjo sumažinti kraujospūdį nuo 170 iki 120, o dabartiniai vaistai visai negelbsti ir kraujo spaudimas vėl grįžo į 170.
„Tokie pokyčiai yra tik laiko gaišinimas ir pinigų švaistymas, nes sunku atrasti tinkamus naujus vaistus ir prie jų prisitaikyti“, – patirtimi dalijosi pacientė.
„Panašių nusiskundimų turintys pacientai turėtų atsiųsti vaistų išrašus, kad būtų patikrinama, kas pasikeitė. Pasitaiko atvejų, kai gydytojas iš tiesų pakeičia veikliąją medžiagą arba jų dozę.
Šį atvejį sunku komentuoti, nes nėra iašku, ar tai yra dėl gydytojo neteisingo vaisto paskyrimo, ar tai yra dėl žmogaus psichologinių įsitikinimų, mat kraujospūdis nesunkiai kinta nuo streso ar nuotaikos“, – atsakė sveikatos apsaugos ministras.
