Kaip pastebėjo Viliaus ir Kauno medikai, ypač daug žmonių į gydymo įstaigas plūstelėjo šį savaitgalį.
Ypač daug darbo pastaruoju metu turi Palangos medikai. Kasdien skubią pagalbą jie teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių ar vabzdžių sugeltų pacientų.
Paūmėjo lėtinės ligos
„Ligonių savaitgalį buvo daugiau. Nebuvo tų, kurie kreipėsi dėl šilumos smūgio, tačiau nemažai kreipėsi dėl lėtinių ligų, kurios paūmėjo dėl kaitros“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas docentas Andrius Klimašauskas.
Anot gydytojo, daugiausia į medikus karštomis dienomis kreipiasi sergantys lėtinėmis širdies, plaučių ir pan. ligomis.
Tokiems žmonėms, kurie serga kokia nors lėtine liga, doc. A.Klimašauskas patarė mėgautis karščiu labai saikingai.
„Pajutus temperatūros didėjimą, atsiradus viso kūno odos paraudimui, raumenų spazmams reikėtų slėptis nuo saulės šaltoje patalpoje, gerti dar daugiau skysčių, vartoti daugiau druskos“, – kalbėjo gydytojas.
Nuo 12 iki 16 val. patarė likti namuose
Kad ligonių pastaruoju metu padaugėjo, pastebėjo ir Kauno medikai.
„Šiuo karštuoju laikotarpiu Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje išties padaugėjo pacientų. Per parą skyriuje paprastai apsilanko apie 180 pacientų, tačiau besitęsiančiu karščių metu jų sulaukiame ir virš 200.
Dažniausiai tai senyvo amžiaus žmonės, sergantys kardiologinėmis ligomis ir besiskundžiantys bendru silpnumu, nuovargiu, galvos svaigimu, padidėjusiu kraujo spaudimu“, – interneto svetainei lrytas.lt sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.
Kauno medikai patarė, jeigu nėra būtinybės, neiti į lauką karščiausiu dienos metu – nuo 12 val. iki 16 val., o stengtis likti namuose ar kitose vėsiose, gerai vėdinamose patalpose.
„Žinoma, būtina vartoti daug skysčių, o tokiomis karštomis dienomis geriausia būtų nuolatos gurkšnoti vandenį, vengti itin aštraus maisto, alkoholio, kofeino turinčių gėrimų. Laisvi, orui pralaidūs rūbai, galvos apdangalai, akiniai nuo saulės – taip pat svarbios priemonės, leidžiančios sumažinti sveikatos sutrikimus.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad esant aukštai oro temperatūrai vaikai neturėtų būti palikti automobiliuose ar kitose nevėdinamose patalpose, o atsiradus tokiems perkaitimo simptomams kaip vėmimas, silpnumas, sutrikusi sąmonė ar traukuliai, patariame nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytojus“, – įspėjo E.Audickaitė.
Karšta ir Palangoje
Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo ritmo jau kelintą savaitę tvyrantys karščiai nesujaukė – pacientų čia gydoma maždaug tiek pat, kiek įprastai šiuo metų laiku.
Tačiau Palangos departamento medikams darbo gerokai daugiau nei įprasta – kasdien skubią pagalbą jie teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių, vabzdžių sugeltų pacientų.
„Karščiai įtakos mūsų darbui neturi. Pacientų antplūdžio nėra, aparatūra veikia be trikdžių, vyksta operacijos. Operacinėse, laboratorijose, intensyvios terapijos skyriuose, angiografijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso tyrimų patalpose oras kondicionuojamas“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikams. Kasdien čia sulaukiama kelių dešimčių traumuotų ar ūmai susirgusių pacientų iš visos Lietuvos, mat atostogos didžiausiame šalies kurorte ne visiems baigiasi maloniai.
„Pas mus karšta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje per parą sulaukiame iki maždaug iki 60 žmonių, tarp kurių – ir vaikai.
Pagrindinės problemos, atvejančios poilsiautojus į mūsų įstaigą – traumos ir alerginės reakcijos įkandus vabzdžiams.
Turime ir nemažai šilumos smūgį patyrusių ar saulėje nudegusių žmonių. Nemažai pacientų kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai“, – pasakojo Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė.
Pasak jos, nemaža dalis pacientų – vaikai.
„Kasdien jų sulaukiame mažiausiai dešimties, o vieną parą buvo 22. Dažniausiai mažuosius kamuoja virusinės žarnyno infekcijos, tonzilitai, šlapimo takų uždegimai, alergijos. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai, neretai patiria traumų, ypač važiuodami dviračiu“, – pasakojo gydytoja L.Ežerinskienė.
Karštis kenkia sveikatai
Įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių.
„Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams.
Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį“, – informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Ką reikia žinoti:
Esant karštam orui gerti daugiau skysčių.
Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Per karščius riboti fizinį aktyvumą.
Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
Interneto svetainė lrytas.lt primeta, kad šiomis dienomis kaitra apims daugelį rajonų. Pirmadienį oras kai kur įkaito net iki 33 laipsnių Celsijaus. Žadama, kad karščiai išsilaikys iki penktadienio.
