Artimieji sutiko, kad būtų paaukota jo širdis ir taip išgelbėta kažkieno gyvybė.
Širdį veriantis atsisveikinimas
Šią žinią interneto svetainei lrytas.lt patvirtino ir V.Igantavičiaus našlė Audra Bastytė-Ignatavičė, leidusi publikuoti širdį veriantį atsisveikinimą su brangiausiuoju žmogumi, kuriuo pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“:
„...Išskridai, širdele, visomis prasmėmis... Dabar suvokiau, kokia laimė ir garbė buvo būti tavo pasirinkimu ir dalimi... Visada tave laikiau ir laikysiu nepaprastu žmogumi. Besąlygiškai mylintis sūnus, brolis, draugas, treneris ir mano vyras... buvai... Ir frazė „nepakeičiamų nėra“ šiuo atveju visai netinka. Tokių pavyzdžių ir gyvenimo mokytojų mažuma. Savo gyvenimu ir meile išmokei suprasti, kokie nesavanaudiški galime būti, kokie atsidavę, kokie tikri ir mylintys viską aplinkui, mylintys gyvenimą... Tavo stiprybė ir užsispyrimas iš vienos pusės ir nuolankumas iš kitos pusės lyg geriausi draugai mus lydėjo šiame gyvenimo etape. Jaučiau, jaučiu ir jausiu... mylėjau myliu ir mylėsiu... tikėjau, tikiu ir tikėsiu tavimi amžinai... Taip, kaip prieš Dievą esu tau prisiekusi...
Visada mokėjai dalintis ir mane to mokei. Tikriausiai todėl ir buvo priimti sprendimai tokie, kokie buvo... Ir dabar tavo neišmatuojamo gerumo dėka per savo meile ir protu nesuvokiamą auką tu gyvas ir daliniesi savo gyvybe su kitais...
Nenustosiu tavęs aukštinusi, kaip ir tikriausiai kiekvienas tave mylėjęs ir pažinojęs žmogus, draugas... Ne veltui sakoma: nepaprastų žmonių – nepaprasti likimai. Tu buvai mano, mūsų čempionas šioje žemėje, o išėjęs tapai didvyriu.
Šiuo laišku savo ir savo vyro vardu noriu padėkoti visiems tikėjusiems ir tikintiems, visiems palaikiusiems ir vis dar palaikantiems, visiems mylėjusiems ir mylintiems draugams, pažįstamiems ir mokiniams – AČIŪ.
Jūsų tiek daug ir jūs visi TOKIE nepaprasti. Ir tikiuosi iš šios istorijos kiekvienas rasite ko išmokti nes tai nepaprasto žmogaus nepaprasta pamoka... Mylėkit ir būkit mylimi! Branginkit ir vertinkit kiekvieną gyvenimo minutę, įvykį, sutiktą nepažįstamąjį, draugą, išgyventą akimirką, patirtą jausmą... Laikykit vienas kitą už rankos ir niekada nepaleiskit ir neapleiskit...
Mūsų meile, – amžinai tave mylėsiu...“, – rašė A.Bastytė-Ignatavičė.
Moteris sakė daugiau nieko komentuoti negalinti. Kol kas ji nežino, kiek tiksliai žmonių mirdamas išgelbėjo žinomas šokėjas. Ši informacija, saugant žmonių, kuriems atiteks paaukoti organai, yra įslaptinti.
Ištiko staigus insultas
Primename, kad žinomas šokėjas praėjusį trečiadienį netikėtai susmuko Klaipėdos futbolo aikštelėje per rungtynes.
Skelbiama, kad šokėją ištiko staigus insultas.
Žinią apie jauno vyro mirtį naujienų svetainei lrytas.lt patvirtino taip pat buvęs žuvėdrietis, artimas Viliaus bičiulis.
Pasak bičiulio, V.Ignatavičiaus sveikata sustreikavo trečiadienį, o penktadienį jis, deja, iškeliavo Anapilin.
Prieš pusantrų metų patyrus insultą užgeso ir garsaus dizainerio mados namų „Cantas“ vadovo Egidijaus Sidaro gyvybė.
Tokios staigios jaunų vyrų mirtys nuo insulto daug ką šokiruoja.
Tačiau mokslininkai jau kurį laiką pastebi, kad žmonių, patiriančių insultą, amžius sparčiai mažėja: anksčiau insultas būdavo tik vyresnių nei 65 metų asmenų liga, o dabar ypač dažnai jis ištinka vidutinio amžiaus vyrus.
Be to, ši liga Lietuvoje itin dažnai lemia mirtį. Ketvirtadalis visų insulto atvejų susiję su žmonėmis nuo 20 iki 64 metų.
Dauguma pritariančių donorystei – jaunimas
V.Ignatavičiaus artimųjų sprendimas paaukoti donorystei šokėjo organus, yra vertas pagarbos. Tokiam sprendimui ryžtasi vis daugiau žmonių visoje Lietuvoje.
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šių metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje sutikimą po savo mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais buvo išreiškę jau daugiau kaip 27 tūkst. 433 žmonės.
Beveik 8 tūkst. gyventojų šią savo valią išsakė, sutikimą užpildę elektroniniu būdu. Iš 27 tūkst. 433 žmonių, pasiryžusių po mirties paaukoti savo organus ir (ar) audinius donorystei, net 65 proc. (18 007) – moterų ir 35 proc. (9 tūkst. 426) – vyrų.
Labiausiai organų donorystės idėjai pritaria 18-30 metų jaunimas – šios amžiaus grupės gyventojai pasirašė 15 tūkst. 399 sutikimus. Svetimam skausmui neabejingi ir 31-40 metų žmonės – jie pasirašė 6 tūkst. 752 sutikimus. 41-50 metų gyventojai – 3 tūkst. 420 sutikimų, 51-60 metų – 1 tūkst. 286 sutikimus. 61–81 metų amžiaus gyventojai organų donorystei pritaria mažiausiai – jie iš viso pasirašė 567 sutikimus.
Daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 10 tūkst. 409 – gyvena Vilniaus apskrityje. Kauno apskrityje pritariančiųjų – daugiau kaip 5 tūkst. 253, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2 tūkst. 569, Panevėžio apskrityje – daugiau kaip 2 tūkst. 224, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 2 tūkst. 202. Marijampolės ir Alytaus apskričių gyventojai organų donorystei pritaria daugmaž vienodai – čia pasirašiusiųjų sutikimą yra daugiau kaip po 1 tūkst. 300. Utenos apskrityje sutikimus yra pasirašę 903 žmonės, Telšių apskrityje – 695 žmonės, Tauragės apskrityje – 480 žmonių.
Bijo aukoti ragenas ir širdį
Iš visų sutikimą pasirašiusių gyventojų net 26 tūkst. 033 žmonės donorystei sutinka aukoti visus savo audinius ir (ar) organus, 1 tūkst. 400 žmonių – ne visus.
Dažniausiai atsisakoma dovanoti ragenas ir širdį. Kodėl? Iš pokalbių su žmonėmis per donorystės akcijas matyti: dažniausia atsisakymo priežastis – baimė, kad bus sudarkytas velionio kūnas.
Baiminamasi, kad, pavyzdžiui, transplantacijai bus išimta visa akis. Tačiau tokios baimės – visiškai nepagrįstos, nes transplantacijai imama ne visa akis, o tik ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, savo forma panašus į laikrodžio stikliuką. Į išimtos ragenos vietą įstatomas dirbtinis lęšiukas. Todėl mirusiojo išvaizda nesudarkoma.
Kita priežastis, dėl kurios baiminamasi aukoti ragenas – religiniai įsitikinimai: bijoma, kad pomirtiniame gyvenime velionis nieko nematys ir pan. Tokiais atvejais galėtų talkinti kunigai, paaiškindami religines tiesas, kurios donorystei neprieštarauja.
Nesutikimą donorystei pasirašė 118 žmonių
Beje, pagal galiojančius įstatymus žmogus gali pasirašyti ir nesutikimą donorystei. Jo duomenys, taip pat kaip ir sutinkančiųjų tapti donorais, įvedami į duomenų bazę ir saugomi Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre. Nesutikimą donorystei yra pasirašę 118 žmonių.
Pasirašiusiems sutikimą ir pageidaujantiems išsiunčiama donoro kortelė – simbolinis patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai išreiškė valią po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.
Iki šiol mūsų šalyje registruoti trys potencialūs organų donorai, kurie, gyvi būdami, buvo išreiškę valią po mirties tapti organų donoru. Kitaip tariant, buvo pasirašę sutikimą donorystei ir turėjo donoro kortelę.
Paradoksalu, tačiau didžioji dauguma organų donorų sutikimo donorystei nebūna išreiškę, todėl po žmogaus mirties sprendimą priima jo artimieji. O jiems apsispręsti dažniausiai būna labai sudėtinga, pagrindinis varginantis klausimas – jie nežino, ko būtų norėjęs mirusysis.Todėl apie organų donorystę būtina pasikalbėti su artimaisiais – kad nutikus nelaimei, šis klausimas nekeltų papildomų rūpesčių.
Organų ir audinių transplantacijos laukia 398 recipientai, iš jų – 16 vaikų.
72 laukia kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijos. Iš jų – 9 vaikai.
Donoro kortelę galima užpildyti ir internetu: www.transplantacija.lt, „Pasirašyk internetu“.
