Anot LRT RADIJO kalbintų specialisčių, jeigu pagalba nėra skubi, pirmiausia reikėtų kreiptis į įstaigą, kuri teikia budinčio šeimos gydytojo paslaugas.
Budinčioje poliklinikoje paslaugas gautumėte greičiau ir nemokamai
Pasitaiko didelių gydymo įstaigų nusiskundimų, kad jų priėjimo skyriai pradeda lūžti, vos tik pasibaigia poliklinikų darbo laikas. Tai patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį – reikėtų nepamiršti, kad šeimos gydytojai pagalbą pacientams teikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
„Tą pagalbą visą parą gali teikti arba ta pati įstaiga, arba, jeigu ji to nedaro, kita įstaiga, su kuria sudaryta sutartis. [...] Jeigu problema yra tokia, kad šiaip eičiau pas savo šeimos gydytoją, bet pagalvojau „ai, jis juk dabar nedirba“, tai reikia kreiptis į tą įstaigą, kuri teikia šeimos gydytojo paslaugas jūsų gydytojo nedarbo metu“, – sako Ž.Baigienė.
Jos aiškinimu, paslaugas savaitgaliais, švenčių dienomis ar kitu poliklinikos nedarbo metu teikia tos pačios poliklinikos budintis gydytojas, kitos poliklinikos, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis, specialistai arba ligoninė.
„Pavyzdžiui, pagalbą vaikams daugeliu atveju teikia Santaros klinikų vaikų ligoninė. Daug mažesnių gydymo centriukų savo vaikučių priežiūrą nedarbo metu yra delegavę Santaros klinikos ligoninės vaikų priėmimo skyriui. Regionuose yra panašiai, nes dažnai yra viena šeimos daktaro tarnyba (dažniausiai poliklinika) ir viena ligoninė“, – nurodo Ž.Baigienė.
Ji atkreipia dėmesį – nors pacientai mano, kad ligoninės turi geresnį inventorių ir gali atlikti išsamesnius tyrimus, ir budinčioje poliklinikoje yra galimybė atlikti visus būtiniausius tyrimus. Be to, priduria Ž.Baigienė, pacientų skaičius savaitgaliais ar švenčių dienomis poliklinikose būna mažesnis nei ligoninėse, todėl tikėtina, kad paslaugos atvykusiam pacientui bus suteiktos greičiau ir už jas neteks susimokėti.
„Reikia suprasti – jeigu atvažiavote į įstaigą, kurioje pagalba iš esmės pirmiausia teikiama sunkiems pacientams, ir jūs pats sutinkate jos laukti, tai teks ir susimokėti, nes šiaip jūs turite galimybę gauti pagalbą nemokamai. Kiek vienas gydytojas pasako: „turite galimybę važiuoti į tą įstaigą, kur jums paslauga bus suteikta nemokamai, bet, jeigu jūs pageidaujate likti čia, teks už tai susimokėti ir palaukti“, – teigia Ž.Baigienė.
Apie galimybę kreiptis į budintį gydytoją dalis pacientų nežino
Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė tvirtina, kad nuo šių metų liepos 1 d. visus atvykusius pacientus specialistai priskiria skirtingoms kategorijoms pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Išskiriamos keturios skubios pagalbos ir viena neskubios pagalbos kategorija. Priskyrimo procedūra atliekama pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą.
Priskyrimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia kategoriją nustato slaugytoja, kuri pirmoji bendrauja su pacientais: „Ji, žinoma, remiasi labai objektyviais duomenimis. Iš tikrųjų suklysti nelabai ir įmanoma, nes remiamasi tam tikrais gyvybiniais rodikliais. Dar kartą pacientus grupuoja išsamiai su jais pabendravęs gydytojas. Klaidų tikrai menkai turėtų būti.“
Jeigu pacientas galiausiai patenka į penktąją – neskubios pagalbos – kategoriją, jis yra informuojamas, kad už paslaugas gali tekti sumokėti. L.Vaitkevičiūtės pastebėjimu, po to neretai dalis pacientų paprasčiausiai atsisako paslaugų ir išeina. Kiti nusprendžia vykti į budinčią šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą arba palaukti apsilankymo pas savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas vis dėlto nusprendžia pasilikti, apžiūros jam gali tekti palaukti.
„Skubios pagalbos pacientai, priklausomai nuo kategorijos, gali laukti gydytojo apžiūros iki valandos. Slaugytojai juos apžiūri tik atvykus, suskirsto į kategorijas, o vėliau laukimas atitinkamai kategorijai gali kažkiek užtrukti. Neskubūs pacientai gydytojo apžiūros gali laukti iki trijų valandų“, – akcentuoja L.Vaitkevičiūtė.
Ji prideda – tai maksimalus laukimo laikas. Jeigu specialistas atsilaisvina ir neturi skubių pacientų, neskubius pacientus jis gali priimti ir anksčiau. Tačiau, kaip jau minėjo Ž.Baigienė, tikėtina, kad budinčiose šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose reikiama pagalba būtų suteikta dar greičiau. L.Vaitkevičiūtės pastebėjimu, dažnas tokia galimybe nesinaudoja, nes paprasčiausiai apie ją nežino.
„Kiek bendravome su pacientais, tai nemaža dalis iš tiesų apie tai [galimybę kreiptis į budinčią polikliniką] nežino. Įsivaizduoju, kol žmogaus neprispiria bėda, jis nelabai ir domisi, kur jam reikės kreiptis, jei kažkas atsitiks. Dalis tų pacientų iš tikrųjų ateina ir sako – aš nežinau, kur dirba mano budintis šeimos gydytojas“, – atkreipia dėmesį L.Vaitkevičiūtė.
Pasakodami apie sveikatos būklę pacientai linkę perdėti
Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos gydytojos L.Vaitkevičiūtės teigimu, vien jų įstaigoje per parą apsilanko apie 150 pacientų, atvykusių skubos tvarka. Apie trečdalis jų atkeliauja greitosios pagalbos automobiliais.
„Liūdna, kad net ir greitosios pagalbos automobiliais pacientai atvyksta toli gražu ne dėl skubios pagalbos. Tada būna paaiškinama: „sergu jau apie pusę metų, bet šiandien pasidarė neramu, tai ir atvykau“ arba „peršalau, šeimos daktaras atostogauja, todėl išsikviečiau greitąją“. Su greitąja mes daug bendradarbiaujame ir kalbamės, kodėl taip atsitinka“, – sako L.Vaitkevičiūtė.
Jos nuomone, tokios problemos susidaro dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, pacientai kartais linkę sutirštinti spalvas – pasakodami apie savo simptomus, patiriamą skausmą jie perdeda. „Su tuo susiduriame ir skubios pagalbos priėmimo skyriuose – yra ne visai taip, kaip pacientai mums pristato savo sveikatos problemą. Kita vertus, pacientai turi teisę rinktis gydymo įstaigą ir turi teisę pamatyti gydytoją. [...] Skaičiuojame, kad kartais dėl neskubios pagalbos atvyksta net iki 50 proc. visų apsilankiusių pacientų.“
Specialistę pabrėžia – greitosios pagalbos medikai dažnai dėmesį kreipia ne tik į žmonių nurodomus simptomus, bet ir į kitus objektyvius ženklus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus šypsodamasis pasakoja, kad jaučiasi itin blogai, o savo skausmą vertina aukščiausiu balu, jis vis tiek nebus priskirtas prie skubiausios apžiūros reikalaujančių pacientų.
Nurodė, kada derėtų kreiptis dėl skubios pagalbos
L.Vaitkevičiūtės aiškinimu, yra keli atvejai, kai žmonėms būtina skubi pagalba. Pirmiausia tai yra žmonės, kurių gyvybei kyla grėsmė, pavyzdžiui sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, žmogus netenka sąmonės. Taip pat skubi pagalba reikalinga, kai pasireiškia ūmi alerginė reakcija.
„Jeigu žmogus tiesiog turi polinkį į kažkokius alerginius susirgimus, atopiją, ir jį kas kažkiek laiko vis nuo kažko išberia, tai nėra ūmi alerginė reakcija. Tokiam asmeniui nereikėtų nustebti, kad jis atsiduria neskubių pacientų kategorijoje“, – nurodo L. Vaitkevičiūtė.
Taip pat skubi pagalba teikiama, jei žmogus jaučia didelį skausmą, kurį sunku ištverti, jeigu pacientas patyrė cheminį akių nudegimą ar kokios nors medžiagos pateko jam į akis, jeigu patyrė traumą.
„Tai yra skubūs atvejai. Žinoma, pagalba teikiama, jeigu trauma įvyko ne daugiau nei prieš dvi paras. Deja, per dvi paras galėjome pasiekti skubios pagalbos skyrių ar šeimos gydytoją, todėl senesnės nei dviejų parų traumos yra priskiriamos neskubių susirgimų kategorijai“, – tvirtina L.Vaitkevičiūtė.
Anot Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Ž. Baigienės, informaciją apie tai, į kokią gydymo įstaigą kreiptis savo poliklinikos nedarbo metu, pacientai gali rasti savo gydymo įstaigoje, registratūroje, poliklinikos internetinėje svetainėje, pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar Teritorinės ligonių kasos tinklalapyje.
Jeigu žmogus yra išvykęs iš miesto, kuriame gyvena, ir jam prireikė medikų pagalbos, jis turėtų kreiptis į artimiausią polikliniką ar ligoninę. Tačiau būtina nepamiršti – jeigu prireikės neskubios pagalbos, už ją teks susimokėti ir esant kitame mieste.
Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
