Pagaliau buvo rasta viena Olandijoje įsikūrusi įmonė, iš kurios mirusiosios sutuoktinis nupirko ir ligoninei norėjo padovanoti 18 tūkst. kainuojančią įrangą.
Teigiama, kad ši dovanota įranga būtų padidinusi pacientės šansus pasveikti, jeigu ligoninė būtų ją priėmusi. Bet Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovai pranešė, kad pateikta informacija yra klaidinanti.
Moteris mirė dėl nudegimų
Primename, kad liepos 23 dieną Elektrėnų sodų bendrijoje esančioje sodyboje nutiko nelaimė, kurios metu, sprogus dujų balionui, moteris apdegė 80 proc. kūno. Įvykio metu buvo sužaloti trys žmonės, iš kurių du – nesunkiai.
Labiausiai nukentėjusioji Inga Vozbutienė buvo gydoma Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje. Pacientė rugpjūčio 6 d. mirė.
Kaip teigiama vakar viešųjų ryšių agentūros „Maniac“ išplatintame pranešime spaudai, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas chirurgas Darius Kubilius papasakojo apie Olandijoje įsikūrusią įmonę, kurios gaminami aparatai galbūt būtų padidinę pacientės šansus pasveikti. Tokio aparato Baltijos šalyse nėra, todėl chirurgas pacientės vyrui Virginijui Vozbutui rekomendavo susisiekti tiesiogiai su įmone.
„Maniac“ spaudos pranešime rašoma, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės generalinis direktorius delsė priimti ir panaudoti nupirktą aparatą.
D.Kubiliaus teigimu, jeigu minėtoji transplantacijos įranga būtų laiku pasiekusi ligoninę, kova dėl pacientės gyvybės būtų turėjusi realų pagrindą t.y. būtų pradėta gydyti ligos priežastis.
Ligoninės atstovai atsakė, kad tai klaidinanti informacija
Apie susiklosčiusią situaciją, aprašytą išplatintame pranešime spaudai, pasiteiravome Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau tekste – RVUL) administracijos.
Šiandien ligoninė atsiuntė šitokį atsakymą:
„Gydytojas dr. D.Kubilius buvo vienas iš šešių RVUL gydytojų, gydžiusių straipsnyje nurodytą pacientę I.V. „Gydymo stacionare ligos istorijos“ duomenimis, 2018 m. liepos 30 d. gydytojų konsiliumas, sudarytas iš penkių RVUL gydytojų specialistų bei dalyvaujant RVUL direktoriui dr. A.Pamerneckui ir direktoriaus pavaduotojai klinikiniam darbui T.Golubajevai konstatavo, jog dėl kritiškai sunkios pacientės I.V. būklės chirurginių intervencijų jai daryti negalima (t.y negalima transplantuoti odos) ir nuspręsta toliau taikyti gydymui naudotus gydymo būdus, kol ligonės būklė bus tinkama odos transplantacijai Šią gydytojų konsiliumo išvadą pasirašė ir gydytojas dr. D.Kubilius.
RVUL patvirtina, jog gydytojas dr. D.Kubilius pacientės I.V. „Gydymo stacionare ligos istorijoje“ buvo nurodęs, jog šiai pacientei yra reikalinga odos transplantacija, naudojant odos transplantų išskleidimą (transplantuojamo odos audinio padidinimą) santykiu 1:6. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė turi odos transplantų išskleidimo įrenginį, kuris padidina odos transplanto plotą gydytojo dr. D. Kubiliaus nurodytu santykiu 1:6, t.y. turi įrenginį, kuris atlieka tokio pat efektyvumo funkciją, kokios poreikį pacientės I.V. „Gydymo stacionare ligos istorijoje“ nurodė gydytojas dr. D.Kubilius. RVUL tokią įrangą įsigijo 2008 metais naują.
Taigi, priešingai nei teigiama publikacijoje, efektyviausių publikacijoje minimos pacientės gydymo būdų ir priemonių ieškojo gydytojų konsiliumas, o ne tik gydytojas dr. D.Kubilius, kurio medicininiuose dokumentuose išdėstytas rekomendacijas atidžiai nagrinėjo ne tik RVUL administracija, bet ir dar penki kiti ligoninės gydytojai konsiliume.
Dėl straipsnyje cituojamos gydytojo dr. D.Kubiliaus nuomonės apie vienos iš odos transplantacijos technikų efektyvumą, 1958 metais aprašytą gydytojo Cicero Parker Meek, reikšti nuomonės RVUL administracija negali, nes ši transplantacijos technika yra naudojama kai kurių odos transplantacijos įrenginių gamintojų.
Straipsnyje, kaip matyti iš jo struktūros, taip pat yra išreikšta klaidinga ne gydytojo dr. D.Kubiliaus, o straipsnio autoriaus nuomonė, jog „Odos transplantacija yra būtina sąlyga, kad stipriai nudegęs pacientas galėtų išgyventi“. Viso straipsnio kontekste, tai klaidinanti nuomonė, nes odos transplantacija ant infekuotų audinių pacientui nepadeda išgyventi.
Tą pačią dieną kaip ir straipsnis spaudoje, t.y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, pagal RVUL direktoriaus dr. A.Pamernecko ieškinį yra pradėta civilinė byla, kuria dr. A.Pamerneckas prašo pripažinti negaliojančiu konkurso komisijos sprendimą, kuriuo, medicinine įranga prekiaujančios bendrovės vadovo sutuoktinė Jelena Kutkauskienė yra pripažinta konkurso RVUL vadovo pareigoms užimti laimėtoja. Visų šių aplinkybių kontekste, RVUL administracija apgailestauja tiek dėl RVUL pacientės mirties, tiek ir dėl to, kad netekties skausmą išgyvenantys jos artimieji bei visuomenė galimai tapo manipuliavimo netikromis aplinkybėmis aukomis.
RVUL gerbia ir saugo savo pacientų privatumą, o jos galimybės gintis nuo klaidingos informacijos apie jos pacientus ir jų susirgimus yra apribotos įstatymais. Šiuose paaiškinimuose RVUL remiasi ir gali remtis tik ta informacija, kurią apie jos pacientę atskleidė patys publikacijos autoriai.“
Vykdomas tyrimas
Ministerija kreipėsi į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir gavo informaciją apie pacientės, patyrusios viso kūno nudegimą, gydymą. Siekiant įvertinti teiktų paslaugų kokybę bei jų atitikimą teisės aktams Akreditavimo tarnybai bei Bioetikos komitetui suformuoti pavedimai atlikti neeilinį auditą.
„Apgailestaujame dėl pacientės mirties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Paciento mirtis visuomet yra skaudus įvykis tiek artimiesiems, tiek gydantiems medikams.
Kiekvienas pacientas, patekęs į gydymo įstaigą turi gauti aukščiausios kokybės gydymą, o tais atvejais kai yra kovojama dėl paciento gyvybės, turėtų būti panaudojami visi veiksmingi ir teisėti būdai, galintys išgelbėti žmogų.
Akreditavimo tarnybai ir Bioetikos komitetui pabaigus tyrimą ir pateikus išvadas Ministerija pateiks savo vertinimą dėl pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų“, – pranešė Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
