Psichikos sutrikimai – ir ekonominė našta
Prasta psichikos sveikata yra ne tik bloga visuomenės savijauta. Dėl blogos psichikos sveikatos kenčia ir šalies ekonomika. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, dėl prarasto darbingumo netenkama 3–4 proc. bendrojo vidaus produkto, be to, psichikos sutrikimai yra dažniausia ankstyvo išėjimo į pensiją ir neįgalumo pensijų priežastis, o dėl vaikystėje būdingų elgesio sutrikimų įvairių išlaidų patiria socialinės, švietimo, teisėsaugos sistemos. Neapčiuopiamos, bet labai svarbios išlaidos – ir psichikos negalią turinčių žmonių socialinė atskirtis, diskriminacija.
Pastaruoju metu pasaulyje vis daugėja nerimo sutrikimų ir depresijos atvejų. PSO duomenimis, depresiniai sutrikimai užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, keliančių didžiausią naštą visuomenei. „Jei išliks dabartinės tendencijos, iki 2020 m. depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji – po išėminių širdies ligų. Dėl jos prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas“, – kalba ministerijos atstovai.
Naudojantis šiuolaikiniais sveikatos mokslinių tyrimų metodais, apskaičiuotos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos sveikatai. Psichikos sutrikimų išlaidų struktūroje netiesioginės išlaidos (prarastos asmens ir valstybės pajamos dėl žmogaus laikino ar pastovaus nedarbingumo, ankstyvo išėjimo į pensiją ar ankstyvos mirties) yra 2–6 kartus didesnės už tiesiogines (asmens ir valstybės išlaidos vaistams, gydomosioms priemonėms įsigyti, išlaidos ambulatoriniam, stacionariam ir reabilitaciniam gydymui, neįgalumo pensijoms ar ligos pašalpoms išmokėti). Daugelio somatinių ligų atveju didžiąją dalį išlaidų sudaro gydymas.
Nauja psichikos sveikatos politika
SAM teigimu, Lietuva pastaruoju metu plėtoja naują psichikos sveikatos politiką, atsižvelgdama į gerąją pasaulio praktiką. Anksčiau vien tik psichiatrijos ligoninėse teiktos paslaugos integruojamos į bendrojo profilio ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, psichikos sveikatos centrus. Taip gerėja psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kur teikiamos nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos ir pagalba. Be to, gydymo įstaigų skubiosios pagalbos skyriuose nuo praėjusių metų teikiama nemokama emocinė pagalba.
„Bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, plėtojama emocinė parama telefonu ir internetu. Norime pasidžiaugti, kad į psichikos sveikatos gerinimą aktyviai įsitraukė jaunieji SAM darbuotojai, dalyvaujantys programoje „Kurk Lietuvai“. Akivaizdu, kad su psichologinėmis problemomis susiduria daug jaunų žmonių, kuriems kartais labai trūksta informacijos, kur gauti pagalbą. Mobiliajame telefone įsidiegęs programėlę „Pagalba sau“, kiekvienas gali gauti pirminę pagalbą naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis“, – primena SAM atstovai.
Psichikos sveikatos prioritetai įtvirtinti ir pastaruoju metu priimtuose ar parengtuose dokumentuose. Įgyvendindama psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos strategijas, PSO pavirtino 2013–2020 m. psichikos sveikatos veiksmų planą. Seimas 2007 m. patvirtino Nacionalinę psichikos sveikatos strategiją. Psichikos sveikatos tikslai ir uždaviniai taip pat įtvirtinti Seimo nutarimu patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijoje, kuri šiuo metu atnaujinama.
Vyriausybės nutarimu patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas 2016–2020 m. „Pagrindiniai anksčiau išvardytų strateginių dokumentų tikslai ir uždaviniai – įtvirtinti psichikos sveikatos svarbą valstybės politikoje, stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir psichikos sutrikimų prevenciją. Be to, labai svarbu plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje, kurti pasirinkimo galimybę, užtikrinančią pacientų ir jų šeimų poreikiams tenkinti pritaikytą paslaugų sistemą. Ne mažiau svarbūs uždaviniai – užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir dalyvavimą, vykdyti psichikos sveikatos priežiūros sistemos rodiklių ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių mokslinį vertinimą bei stebėseną, taip pat savižudybių prevenciją. Būtina stiprinti nevyriausybinių organizacijų, kaip lygiaverčių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų vertintojų, vaidmenį“, – teigia ministerijos atstovai.
Pastaruoju metu Seimui svarstyti pateiktas atnaujintas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Paskutinį kartą šis įstatymas keistas 2005-aisiais.
Ar galima atsisakyti priverstinio gydymo?
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekte apibrėžiamos ir priverstinio psichikos sutrikimų gydymo nuostatos. Tiesiogiai su psichikos negalią turinčiais žmonėmis dirbančių ir žmogaus teisių gynėjų pozicija dėl priverstinio gydymo dažnai nesutampa. Pastarieji mano, kad prievartos šioje srityje neturėtų būti.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekte numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam pacientui, atsisakančiam gultis į kliniką, Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti taikomas priverstinis hospitalizavimas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas ir tik tokiu atveju, jeigu iš paciento elgesio matyti, kad kyla reali grėsmė savo veiksmais ar neveikimu pakenkti savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
SAM atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje taikomas priverstinio hospitalizavimo teisinis reglamentavimas atitinka daugelyje Europos valstybių taikomus principus. Europos šalyse šis procesas vyksta įvertinus paciento būklę, turimą informaciją apie jį. Žmogus patenka į ligoninę tam tikram laikotarpiui. Sprendimą guldyti į ligoninę paprastai priima vienas arba du gydytojai psichiatrai, kai kuriose šalyse nuspręsti gali ir kitų specialybių gydytojai, kai kur priimant sprendimą dalyvauja ir socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos administracija.
Svarstomame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvoje motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens priverstinio hospitalizavimo ilgiau kaip trims darbo dienoms būtinumo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sudaryta komisija iš dviejų psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų psichiatrų ir vieno psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto įstaigos administracijos darbuotojo.
Pasak SAM atstovų, nuostata dėl priverstinio hospitalizavimo turi išlikti: „Pasitaiko, kad psichikos liga sergantys asmenys paūmėjus ligai negali adekvačiai vertinti savo sveikatos būklės ir savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui, tačiau gydytis nesutinka. Tuomet lieka vienintelis būdas padėti – taikyti priverstinio hospitalizavimo procedūras. Neretai tokie asmenys pagerėjus sveikatai būna dėkingi medicinos personalui už suteiktą pagalbą.“
Daugiau paslaugų bendruomenėse
Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad žmonės, turintys psichikos sutrikimų, kuo daugiau paslaugų gautų bendruomenėse, išvengtų gydymo ir globos įstaigų.
SAM atstovų teigimu, bendruomeninių paslaugų plėtrai skiriamos Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos. Vyriausybė, vadovaudamasi Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais ir 5 dalimi, numato 2018 m. Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, kurio lėšomis finansuojami prevenciniai projektai ir socialinės kampanijos, skirti 0,5 procento 2016–2017 m. faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų, mokesčio. Tai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų.
Pernai 25 proc. šio fondo lėšų buvo skirta socialinei informacinei kampanijai, skirtai alkoholio vartojimo, savižudybių, smurto prieš vaikus, smurto artimoje aplinkoje prevencijai. 33 proc. lėšų buvo skirta bendruomenių gebėjimams savižudybių prevencijos srityje stiprinti savivaldybėse, kuriose savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 50 atvejų ir daugiau (Ignalinos, Joniškio, Kaišiadorių, Kalvarijų, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų rajonų sav.).
Savižudybių skaičiai vis dar grėsmingi
Nors, SAM teigimu, savižudybių Lietuvoje pastaruoju metu sumažėjo nuo daugiau nei 45 iki beveik 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau savižudybių rodiklis šalyje beveik 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. 2017-aisiais, remiantis preliminariais duomenimis, mūsų šalyje nusižudė 728 asmenys.
Neseniai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymus, kuriuose nustatoma pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims ir psichosocialinio vertinimo savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims organizavimo ir teikimo tvarka. Įstatymai įsigalios šių metų lapkričio 1 d.
„Ministro pasirašyta tvarka siekiama apibrėžti specializuotos pagalbos teikimo skubumą ir vietą. Nuo šiol visiems, išgyvenantiems savižudybės krizę, bus atliekamas psichosocialinis vertinimas, su jais bus užmezgamas bendradarbiavimo santykis, nustatoma tinkama pagalba ir bendradarbiaujama ją teikiant. Vėliau reikalinga pagalba tęsiama taikant iniciatyvios atvejo vadybos principus“, – teigia SAM atstovai.
Taip pat apraše numatyta, kad bandę žudytis žmonės nebūtų vežami į stacionarias psichiatrinio profilio paslaugas teikiančias įstaigas. Jiems žadama užtikrinti vieningą tęstinės pagalbos teikimą visoje Lietuvoje. Kiekvienam, išgyvenusiam savižudybės krizę, gydymo įstaigoje bus sudarytas asmens savisaugos planas, o jo laikytis pagelbės psichikos sveikatos centro paskirtas atvejo vadybininkas. Jis padės žmogui gauti ir reikalingą tęstinę pagalbą.
Specialistai pagal standartizuotas programas bus mokomi atpažinti savižudybės riziką, taip pat atsiras daugiau socialinės reklamos, diegiamos kitos priemonės. Peržiūrėta ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veikla, įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų su savižudybės rizika susijusiems asmenims prieinamumas ir kokybė. „Reikia pripažinti, kad šiuo metu egzistuojanti infrastruktūra, nepaisant įstaigų gausybės, neužtikrina reikiamų paslaugų. Specialistų stoka, paslaugų ribojimas, netinkamas darbo laikas – tai problemos, kurios dabar sprendžiamos“, – teigia SAM atstovai.
Pasak jų, savižudybės yra labai skaudus mūsų visuomenės klausimas, kurį reikia spręsti kompleksiškai. Šiuo metu Lietuvoje su savižudybių prevencija susijusių paslaugų teikiama nepakankamai, jų prieinamumas – prastas: „SAM, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, deda visas pastangas, kad šios paslaugos taptų pasiekiamesnės, kuriama ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos sistema. Pokyčiai šioje srityje jau vyksta, tačiau reikia suprasti, kad sukurti tokią sistemą reikia laiko ir situacija negali pasikeisti per vieną naktį.“
Įdiegus šias priemones planuojama, kad 2020 m. savižudybių rodiklis sumažės iki 20 savižudybių 100 tūkst. gyventojų per metus. SAM vien psichikos sveikatai gerinti numato skirti daugiau kaip 12 mln. eurų iš ES struktūrinės paramos. Visuomenės psichikos sveikatai gerinti, sveikai gyvensenai formuoti 2018 m. skirta 2,6 mln. eurų iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
