Pasiklydusią sergančią mamą padės rasti išmanioji apyrankė

Mama, teta, tėvas, sutuoktinis ar kaimynas, ką tik kilstelėjęs antakius, nes vėl pamiršo, kur padėjo akinius ar supainiojo savaitės dienas, staiga pradeda uždavinėti keistus klausimus, pamiršta artimųjų vardus, o išėjęs iš namų dažnai nebežino, kaip grįžti. Artimieji suvokia – brangus žmogus serga, o medikai diagnozuoja prasidedančią ar jau įsisenėjusią Alzheimerio ligą. Vieni išėję iš namų sergantys žmonės pasiklysta – bent kartą yra pasiklydę daugiau nei pusė jų. Mokslininkai ieško būdų, kaip pristabdyti šią ligą, tačiau sergantiems ir jų artimiesiems pagalbos reikia šiandien.

 Arvydas Plėta sako, kad išmanioji apyrankė padės rasti pasiklydusį artimą žmogų.<br> N. Zenkevičiūtės nuotr.
 Arvydas Plėta sako, kad išmanioji apyrankė padės rasti pasiklydusį artimą žmogų.<br> N. Zenkevičiūtės nuotr.
 Išmaniosios apyrankės kūrimo proceso fragmentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Išmaniosios apyrankės kūrimo proceso fragmentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Eglė Kulvietienė

Oct 3, 2018, 10:52 AM, atnaujinta Oct 3, 2018, 10:58 AM

Neseniai pristatyta išmanioji apyrankė, kuri padės nustatyti Alzheimerio liga sergančio žmogaus buvimo vietą. Į apyrankę įmontuoti jutikliai artimiesiems praneš apie pakitusį ligonio elgesį ir galimą pavojų.

Skaičiai verčia nerimauti

Skelbiama statistika negailestinga – Alzheimerio liga pasaulyje serga 50 mln. žmonių, o 2050-aisiais gali sirgti jau net 150 milijonų. Šią ligą mokslininkai vadina viena iš XXI amžiaus rykščių.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija kasmet Alzheimeriu sergančiųjų artimiesiems ir globėjams organizuoja seminarus ir konferencijas, kuriuose jie supažindinami su šios ligos prevencija, naujausiais farmacijos pasiekimais bandant išrasti reikalingus vaistus, pasauline patirtimi slaugant ligonius. Konferencijose ir seminaruose jų dalyviai dalijasi ir asmeninėmis istorijomis, sukaupta patirtimi.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė rugsėjo mėnesį vykusiose konferencijose paskelbė, kad šiuo metu šalyje gali būti apie 35 tūkst. Alzheimerio liga sergančių ligonių. Pasak jos, antra tiek gali būti be nenustatytos diagnozės arba su medicinos kortelėse įrašytu bendru pavadinimu „demencija“. Kai įrašomas toks pavadinimas, tada ligonis negauna ligai gydyti tinkančių vaistų.

„Pagalbos Alzheimerio liga sergantiems ligoniams praktiškai nėra. Specializuoti slaugos namai, apmokyti slaugytojai, tokios pagalbos priemonės kaip vietos nustatymo apyrankė – štai ko reikia artimiesiems“, – kalbėjo D. R. Vadauskaitė. Ji susirinkusiems pristatė vieną tokios apyrankės kūrėjų Arvydą Plėtą. Pats Arvydas konferencijos dalyviams sakė: „Kuriame sprendimą, kuris palengvins Alzheimerio liga sergančių ligonių slaugą, o sergantiesiems leis ilgiau gyventi oriai be nuolatinės priežiūros.“

Kurti prietaisą paskatino asmeninė patirtis

Pats ligonis dažniausiai nebesuvokia, kad liga pasalūniškai iš jo atima gyvenimą, o jo artimieji pakliūva į įvairiausių rūpesčių ir nesusipratimų verpetą. Arvydas papasakojo savo istoriją – Alzheimerio liga sirgo jo sesers anyta. Liga prasidėjo maždaug prieš 10 metų. Moteris, išskyrus jo seserį, nepažindavo jokių kitų žmonių, pamiršdavo elementarius dalykus, stengėsi nuslėpti ligą, apsimesdavo, kad iš tiesų jai viskas gerai. Vieną dieną Arvydui paskambino sesuo, prašė pagalbos. Teko kartu važiuoti į ligoninę – reikėjo jos anytą sugipsuota ranka parvežti namo.

Sesuo Arvydui papasakojo, kad po darbo grįžę namo neberado Alzheimeriu sergančios moters. Visur jos ieškojo, apklausė kaimynus, kreipėsi net į policiją, bet rezultatų nebuvo – atrodė, kad ji tiesiog išgaravo. Anyta netikėtai atsirado praėjus kelioms įtampos pilnoms valandoms. Ją laukuose už miestelio rado ir namo parvedė viena iš kaimynių. Senolė grįžo ištinusia ranka. Ji neprisiminė nei kur buvo, nei kur užsigavo ranką. Skausmo kankinamą anytą nuvežus į ligoninę apžiūrėti, paaiškėjo, kad ranka lūžo.

Po šio įvykio serganti moteris dar kelis kartus buvo išėjusi ir pamiršusi, kur yra – laimė, visada vakare pavykdavo ją rasti. Jokios priemonės – nei raštelis kišenėje, nei bandymai ją užrakinti namie – nepadėdavo, ji tiesiog išeidavo ir viską pamiršdavo.

Nustatyti senolės buvimo vietą ilgą laiką kėlė didelį galvos skausmą visai Arvydo sesers šeimai. Tinkamo šios problemos sprendimo taip ir nepavyko rasti. „Šiandien šios moters jau nebėra, taigi mano sesei pagalbos jau nebereikia, – sako Arvydas. – Tačiau milijonai kitų Alzheimerio liga sergančių artimųjų visame pasaulyje kasdien išgyvena didelę baimę.“

Arvydas pasakoja, kad jo draugo tėvas serga ta pačia liga. Dabar jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Vyriškis ne vieną kartą irgi buvo pasiklydęs, kartą jo teko ieškoti kelias dienas. „Jei būtume anksčiau turėję į išmaniąją apyrankę panašų sprendimą, tokios grėsmės gyvybei ligonis nebūtų patyręs, o šeimos nariams nebūtų reikėję „šukuoti“ viso miesto ir ieškoti paklydusio brangaus žmogaus.“

Konferencijoje dalyvavusi vilnietė Vida pasakojo, kad jos 88-erių mama Alzheimerio liga susirgo prieš 10 metų. Tuo metu visa šeima patyrė didžiulį smūgį – žuvo Vidos brolis. „Mama po sūnaus mirties negalėjo atsigauti, ji kasdien verkė, puolė į depresiją“, – pasakojo Vida. Gydytojai mamai skyrė antidepresantų. Vida mąsto: gal šie vaistai kalti, kad mamai greitai išsivystė senatvinė demencija. Mama nebeatmena, ką valgė pietų, ar valgė, kartais labai keistai, juokingai rengiasi, visus namų kampus prikaišo šiukšlių. Ji labi nori visur eiti, tačiau jau ne kartą pasiklydo. Vieną kartą ją namo parvedė policininkas, kuris šiaip ne taip išprašė, kad moteris parodytų dokumentus. Kitą kartą ir vėl pasisekė – žmonės, pamatę klaidžiojančią senutę, iškvietė greitąją pagalbą, o atvykę medikai padėjo jai rasti artimuosius. „Visą laiką gyvename bijodami. Kas bus, kai nebesugebėsime surasti mamos, o uždaryti namuose jos negalime, nes ji dėl to labai pyksta“, – guodėsi Vida.

Renginyje dalyvavusi Rima sakė, kad jai neramu dėl savo vienišos kaimynės. Ji painioja savaitės dienas, pamiršta, ar valgė, kasdien vis skuba į polikliniką. „Bijau, kad vieną dieną negrįš, nes kartais pati klausia, kur mes gyvename. Bijau, kad jos be manęs niekas neieškos“, – susirūpinusi kalbėjo Rima.

Nematoma apsauga padės nepapulti į bėdą

Pasidaliję savo istorijomis konferencijos dalyviai klausinėjo Arvydo, kaip veiks išmanioji apyrankė. Jos kūrėjas aiškino, kad apyrankė bus sujungta su mobiliąja programa, kuri nustato vietą pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir informuoja apie pakitusį žmogaus elgesį. Tokia „nematoma apsauga“ padės rasti pasiklydusį artimąjį.

Išmanioji apyrankė fiksuos žmogaus buvimo vietą realiu metu, leis parinkti vieną iš trijų saugos zonų. Neįkrauta veiks ne mažiau nei 7 dienas, todėl net žmogui pasiklydus užteks laiko jį rasti – taip sumažės pavojus sveikatai ar net gyvybei. „Planuojame sukurti apyrankę iš ypač lengvos, vandeniui atsparios medžiagos, tad ligonio šis aksesuaras neturėtų erzinti“, – sako Arvydas ir paaiškina, kad, norint pasiklydusį žmogų surasti greitai, kol šis nepapuolė į bėdą, būtinas mobilusis telefonas. Slaugytojas į savo mobilųjį telefoną gaus žinutę, kai žmogus išeis iš saugios zonos.

Norinčius ir galinčius išbandyti šią apyrankę Arvydas kviečia kreiptis elektroniniu paštu hello@aichom.com.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.