Efektyviausia apsisaugojimo nuo šios ligos, kurios komplikacijos gali sukelti net mirtį, priemonė yra skiepai.
Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių rizikos grupėms priklausančius asmenis – tai pirmiausia 65 metų sulaukę gyventojai ir vaikai – skiepija nemokamai. Naujos vakcinos dozės pristatytos į poliklinikas, o šįmet jų nupirkta 131 tūkst. – 10 tūkst. daugiau nei pernai.
Regis, sveikatos apsaugos sistema šįkart suveikė nepriekaištingai. Kodėl tada valdininkams ant galvos vėl pasipylė kritikos lavina?
Ir pacientų atstovai, ir infekcinių ligų specialistai suabejojo įsigytos trivalentės vakcinos efektyvumu. Ji nėra nekokybiška, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ją laiko tinkama apsaugos priemone nuo trijų gripo viruso padermių. Pernai Lietuva irgi pirko tokią vakciną.
Tačiau būtent praėjusių metų patirtis parodė, kad trivalentė vakcina nepakankamai apsaugo žmones nuo gripo.
Mūsų šalyje dažniausiai vyrauja gripo A virusas – nuo jo trivalentė vakcina apsaugo kaip ir nuo B viruso Victoria padermės. Bet pernai plito ir gripo B viruso Yamagata padermė, kuriai užkirsti kelią galėtų tiktai keturvalentė vakcina, turinti šį virusą užkardančių antigenų. Daugumą pernykščių susirgimų gripu sukėlė būtent šis virusas.
Todėl Lietuvos infektologų draugija (LID) rekomendavo pereiti prie veiksmingesnės keturvalentės vakcinos.
Pirkimo konkurse dalyvavo trys tiekėjai, du iš jų siūlė keturvalentę, o vienas – trivalentę gripo vakciną. Laimėjo pastarasis.
Mat laimėtoją lėmė kaina. Natūralu, kad platesnio poveikio keturvalentė vakcina brangesnė už trivalentę.
Šįmet įsigyti skiepai kainavo 491 tūkst. eurų. Keturvalentė vakcina būtų atsiėjusi maždaug 280 tūkst. eurų brangiau.
Be abejo, skirtumas nemenkas, valstybė turi taupyti. Šiais argumentais ir remiasi sveikatos apsaugos sistemos valdininkai, aiškinantys, kad ir trivalentė vakcina efektyvi, ją irgi rekomenduoja naudoti PSO.
Bet LID atkreipė dėmesį, jog PSO, be keturvalentės, rekomenduoja ir ne tokią efektyvią trivalentę gripo vakciną vadovaudamasi principu, kad jeigu neįperkate geresnės, naudokite bent prastesnę, vis vien geriau nei nieko.
Čia kyla klausimas: ar tikrai taupumas turėtų būti svarbiausias kriterijus vertinant žmonių sveikatai apsaugoti skirtus viešuosius pirkimus?
Sutaupyti iš kainos tarp trivalentės ir keturvalentės gripo vakcinos skirtumo Valstybinės ligonių kasos pinigai gali išgaruoti, jei šį sezoną išplistų būtent skiepais nesutramdytas Yamagata padermės virusas ir susirgtų šimtai, gal net tūkstančiai žmonių.
Kita vertus, ekonominis kriterijus, kai kalbama apie žmonių sveikatą, o gripo komplikacijų atveju – ir apie gyvybę, atrodo ciniškas. Kaina turėtų lemti tik tuo atveju, jei konkuruojantys medikamentai panašiai efektyvūs.
Yra ir kita įsigytų pigesnių skiepų medalio pusė.
Ne paslaptis, kad pasaulyje, pirmiausia turtingų šalių visuomenėse, plinta perdėto natūralumo, pasikliovimo prigimtinėmis galiomis mada. Jos šaukliai ragina iš viso nesiskiepyti.
Tokių žmonių yra ir Lietuvoje. Jiems triukšmas dėl abejotino efektyvumo gripo vakcinos – kone Dievo dovana. Be abejo, socialinių ryšių tinklais bus sėjamos abejonės skiepijimosi nauda, o dėl to gali daugiau prie rizikos grupių priskiriamų šalies gyventojų atsisakyti skiepų.
Netgi girdėti svarstymų, kad visokių svarstymų apie skiepus propaganda – Kremliaus trolių darbas. Bet toks požiūris, matyt, yra tik dar viena sąmokslo teorija, nes nereikia nė rusų agentų, kad egzaltuotos, civilizacijos griaunamąja galia įtikėjusios asmenybės pasiskaitytų vienos kitų paistalų ir imtų šaukti apie skiepų žalą.
Nors skiepai – moksliškai įrodytas geriausias būdas kovoti su epidemijomis, jau išgelbėjęs milijonus gyvybių, daug kur pasaulyje yra kitaminčių, kurie vėl mėgina sugrąžinti žmoniją kone į viduramžius.
Tokios kenksmingos veiklos pasekmes jau pastebėjo ir PSO. Antai ši organizacija prognozavo, kad vakcinavimas leis iki 2020 metų pasaulyje visiškai išnaikinti tymus. Bet pastaraisiais metais dėl padažnėjusio atsisakymo skiepytis vėl imama dažniau sirgti šia tolydžio nykusia liga.
Tai rodo, kad net pamirštos infekcinės ligos gali sugrįžti, jei nebus efektyviai joms užkertamas kelias, nekalbant jau apie bene labiausiai šiuolaikinį pasaulį kasmet siaubiančias gripo epidemijas.
Dabartinė Lietuvos valdžia, skelbdama, kad reikia taupyti valstybės lėšas, neturėtų šio principo visur taikyti mechaniškai. Ypač tai pavojinga sveikatos apsaugos srityje.
Bet štai didžiulį pacientų nerimą sukėlusi kompensuojamųjų vaistų politika pirmiausia ir grindžiama taupumu.
Juk negana paskelbti, kad pigesni tos pačios veikliosios medžiagos vaistai gydo taip pat gerai kaip ir brangesni.
Būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių, kaip antai į skirtingų vaistų suderinamumą, individualias paciento savybes, įpročius, taip pat ir į psichologinį efektą.
Vienaip ar kitaip, taupumas medicinoje neturėtų kišti kojos gydymo efektyvumui.
