„Ačiū“ – talpus žodis
Apie organų donorystę kalbėti nelengva, kol sveiki mes patys ir mūsų artimieji, bet tie, kurie gyvena viltimi ir laukimu sulaukti savojo donoro, kalbėti apie donorystę pasiruošę visada. Kalbėdami apie ją kalbame apie kontrastingus dalykus – mirtį, skausmą, netektį, sunkius sprendimus, taip pat ir apie lūkesčius, laukimą, tikėjimą ir gyvenimą.
Spalio 12-ąją į Vyriausybės salėje organizuotą Padėkos renginį susirinko tie, kurie dalyvauja organų donorystės ir transplantacijos procese. Vieni prisideda didžiuliu žmogiškumu ir dosnumu, kiti – profesionalumu ir atsidavimu, treti – tikėjimu ir organų donorystės idėjos palaikymu.
„Į vos keturias raides turintį žodelį „ačiū“ telpa labai daug: padėka už dovanotą gyvenimą, suteiktą sveikatą, šalia esantys artimieji, net ir kūdikio gimimas, naujos svajonės ir gyvenimo tikslai“, – renginio pradžioje dėkojo asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.
Už ypatingą indėlį – Vyriausybės padėkos
Vyriausybės padėkos už ilgametį vadovavimą Lietuvos asociacijai „Gyvastis“ ir atstovavimą pacientams skirtos Auksei Jurevičiūtei, vienai iš „Gyvasties“ įkūrimo iniciatorių. Ji subūrė sergančius inkstų ligomis, jų artimuosius, kad visi bendromis jėgomis kovotų už šių ligonių būtį ir buitį. Auksė organizacijai vadovavo 5 metus. Ji pati jau 30 metų gyvena atlikdama hemodializes.
Padėka skirta ir Ugnei Šakūnienei, kuri organizacijai vadovavo 13 metų. Per šį laikotarpį „Gyvastis“ daug dėmesio skyrė asociacijos narių problemoms spręsti, dializių kokybei gerinti, rūpinosi transplantacijomis, vaistų ar paslaugų prieinamumu. Ugnė paauglystėje susirgo sunkia inkstų liga, jai buvo atliktos dvi inksto persodinimo operacijos.
Sėkmingas donorystės procesas įmanomas tada, kai jame dalyvaujantys gydytojai reanimatologai patys tiki kilnia organų donorystės idėja ir dalyvauja iš pašaukimo, o ne formaliai. Frazė „atiduoti širdį“ donorystės kontekste įgyja ne vieną prasmę. Gyvenimą dovanoja ne tik netekties akimirką nelengvą sprendimą priimantys artimieji, bet ir savo pašaukimui, profesijai širdį atidavę medikai. Vyriausybės padėkos už pasiaukojamą darbą skirtos trims jauniems reanimatologams.
8 ligoninėms, kurios per pastaruosius 2 metus paruošė donorus, įteiktas „Gyvasties“ laimingų istorijų dėkingumo koliažas su pacientų padėkos žodžiais. Geriausiai donorystės esmę nusako spindinčios recipientų akys ir sveikstančio užsispyrimas nuo šiol gyventi už du.
Idai Mažutaitienei, naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistei, padėkota už donorystės idėjos sklaidą. Jauną žurnalistę atkreipti visuomenės dėmesį į donorystės problemą paskatino draugų, kuriems teko susidurti su transplantacija, patirtis.
Skaudi jaunos menininkės Austėjos Šeputės šeimos patirtis ją taip pat paskatino pasitelkus meną skleisti žinią apie donorystę. Austėjos tėtis taip ir nesulaukė širdies transplantacijos.
Skaudžios istorijos ir prasmės paieškos
Sakoma, kad gyvenimas matuojamas ne pagal tai, kiek turi, o kiek pavyko duoti kitiems. Kartais nutinka taip, kad išėję itin anksti palieka ryškesnius pėdsakus nei kiti per visą ilgą gyvenimą. Tokios Viliaus Ignatavičiaus ir Zenono Jakimavičiaus istorijos. Jų šeimos priėmė nelengvus sprendimus.
„Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Donorystė – prasmingiausia žmogaus veikla. Tai dovana, kurios kaina – gyvenimas“, – rašoma Vyriausybės padėkose, skirtose donorų artimiesiems. Dėl jų kilnaus sprendimo gyvenimas dovanotas net 11-ai transplantacijos laukiančių žmonių.
Audronė Bastytė-Ignatavičė vos prieš kelis mėnesius neteko mylimo vyro šokėjo Viliaus. Irena Jakimavičienė prieš 5 metus neteko savo vyro Zenono ir pasakoja, kad apsisprendė ilgai negalvojusi. Norėdami parodyti tokio sprendimo prasmę, salėje atsistojo keliasdešimt žmonių, kurie gyvena su persodintu organu.
Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių dalykų – artimųjų sutikimas. Be sąmoningo artimųjų sprendimo donorystė būtų neįmanoma. Filosofai ir išminčiai supranta, kad vakar diena yra istorija, rytojus yra paslaptis, o šiandiena – dovana. Jeigu vienų žmonių šiandiena baigiasi, ji gali būti pratęsta kito žmogaus kūne.
Slaugytojos – mūsų mažosios sesutės
Kone kiekvienas dializuojamas ar organų transplantaciją išgyvenęs pacientas prisimena nelengvas valandas ir dienas, praleistas dializės įstaigoje. Atrodo, gyvenimas sustoja, nebesinori nieko, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą prireikia laiko. Ypač svarbi tuo metu tampa ištiesta pagalbos ranka ar padrąsinanti dializės įstaigose dirbančio žmogaus šypsena.
Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos už pasiaukojamą darbą įteiktos šešioms dializių įstaigų slaugytojoms. Šioje įstaigoje asmenys, kurių savi inkstai neveikia, kas antrą dieną praleidžia po 4 valandas. Šiems pacientams labai svarbu ne tik kokybiška dializės procedūra, bet ir padrąsinantis, viltį suteikiantis žodis, nuraminimas.
„Jūs esate tarsi tikros mūsų mažosios sesutės, visada esančios šalia, paguodžiančios ir padrąsinančios mus“, – dėkodama sakė Irma Juodienė, 18 metų gyvenanti su persodintu inkstu.
Dalytis vienu gyvenimu
Įprasta šeimos nariams dovanoti meilę ir šilumą, tai kiekvieno mūsų gyvenimo variklis. Vis dėlto yra šeimų, kurias jungia kur kas brangesnės, tiksliau – neįkainojamos dovanos. Tai – pats gyvenimas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėkos įteiktos gyviesiems organų donorams. Gyvieji donorai, dovanoję savo inkstą ar dalį kepenų savo artimam žmogui – vaikui, anūkui, tėvams, broliui ar sesei, vyrui ar žmonai, nesureikšmina savo ryžto taip išgelbėti šeimos nario gyvybę. Klaipėdietė Inga Gedrimienė dovanojo inkstą vyrui Edmondui, Giedrė Gudauskienė – dukrai. Šiaulietė Valentina Šuškevič taip pat dovanojo inkstą dukrai Olgai. Arnoldas Vankevičius dovanojo inkstą žmonai Virginijai.
Nelengva žvelgti į suaugusio žmogaus kovą už galimybę gyventi. Tačiau sunkiausia matyti vaiko, vos tik pradėjusio gyvenimą kelią, bandymą į jį įsikabinti. Prieš metus savo 8 mėnesių kūdikiui dalį savo kepenų dovanojo kaunietė Roma Blėkienė. Renginyje bėgiojantis mažylis parodė, kokių stebuklų ir rezultatų padeda pasiekti begalinis artimųjų atsidavimas ir medicina.
Socialinė atsakomybė skleidžiasi
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas už iniciatyvumą ir nuoširdų indėlį šviečiant jaunąją kartą organų donorystės tema įteikė padėkas Vilniaus Simono Daukanto ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoms. Šiose gimnazijose vaikams kasmet organizuojamos paskaitos apie organų donorystę, moksleiviai mielai padeda organizuojant Žvakučių akcijas organų donorams pagerbti.
Asociacijos „Gyvastis“ padėka įteikta VšĮ „Trenkturo“ įkūrėjams ir pėsčiųjų žygių organizatoriams Deividui Urbonavičiui ir Vytautui Bartuliui už donorystės idėjos palaikymą ir suteiktas galimybes jas skleisti. „Gyvasties“ nariai kasmet dalyvaudami jų organizuojamuose žygiuose gali pristatyti žygeiviams donorystės svarbą ir prasmę.
Neblėstantis noras dėkoti
Indrė Simonovienė iš Trakų – laiminga mama, dvynių susilaukusi praėjus 6 metams po inksto persodinimo. „Suteiktas antras šansas gyventi – tai dovana. Bet kad ši dovana suteiks laimę rankose laikyti du nuostabius kūdikėlius – tai jau nerealu! Ačiū už galimybę gyventi mums trims! Ačiū donoro šeimai!“ – dėkojo moteris.
Savo padėką medikams ir donorui Justinas Kasparas išreiškė fortepijonu sugrojęs Oginskio polonezą. Prieš 32 metus Kelmėje gyvenančiam vyrui regėjimą grąžino akies ragenos transplantacija. Vyras apgailestauja, kad nežino, kas jo donoras, ir negali aplankyti jo kapo.
Donorystė ir transplantacija – prioritetinė sritis
Šiuo metu beveik 28 tūkst. Lietuvos piliečių išreiškė savo valią ir užpildė donorystės sutikimą.
Kokio nors organo persodinimo ir ragenos transplantacijos daug metų laukia panašiai žmonių – apie 400, tarp jų – apie 20 vaikų. 2015 ir 2016 metai laikomi pakilimo metais, nes tada atliktos 198 ir 224 transplantacijos. 2015 m. buvo paruošti 57 organų donorai, 2015 m. – 61 donoras. Šiais metais, remiantis Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta statistika, atliktos 122 transplantacijos, paruošti 37 organų donorai.
„Tokiose donorystės lyderėse kaip Ispanija ir Kroatija donorystė ir transplantacija yra prioritetinė šalies sritis. Norisi tikėti, kad Lietuvoje bus pasinaudojama gerąja jų patirtimi, ten taikomi metodai bus pritaikomi pas mus. Žmogaus su persodintu inkstu gydymas kainuoja iki 10 kartų pigiau negu laukiančio transplantacijos ir dializuojamo“, – viltingai sako A. Degutytė.
