Vėžio diagnozė gerokai pakeičia žmogaus gyvenimą – ji turi įtakos santykiui su savimi, savo kūnu, šeimos nariais, draugais. Akistata su liga neretai priverčia pakeisti vertybes, pasaulėžiūrą. Todėl nenuostabu, kad daugelis pacientų jaučiasi sutrikę.
O kad sėkmingai gydytųsi ir sveiktų, jiems būtina tinkama ir teisinga informacija.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradeda veikti pacientų mokykla, dėl kurios, kaip tikisi gydytoja radioterapeutė Jurga Remeikienė, laimės ir pacientai, ir gydytojai.
„Mintis kurti šią mokyklą kilo pastebėjus, kaip pacientams trūksta žinių apie vėžį, – pasakojo J.Remeikienė. – Kartais jie gydosi ilgus mėnesius ar metus, bet taip nieko ir nežino. Kiti domisi, ieško naujienų, tačiau pasikliauja rasta nepatikrinta informacija ir nepasitarę su gydytoju ima gydytis savarankiškai. Savigyda yra viena iš daugybės problemų, kurias turėtų spręsti mokykla.
Tačiau labai svarbus visapusiškas požiūris – ne tik liga ir jos gydymas, bet ir paciento psichologinė, socialinė gerovė.“
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientai turi puikias galimybes gauti dvasinę, psichologinę pagalbą. Bet, kaip rodo moksliniai tyrimai ir gydytojų praktika, informacijos stoka – viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria onkologiniai ligoniai. O tai sukelia nepasitikėjimą ir mediku, ir gydymo įstaiga.
„Gydytojai paciento konsultacijai turi 17 minučių – per šį laiką neįmanoma atsakyti į visus jo klausimus. Aš pati dažnai užtrunku ir 40 minučių, ypač jei tai ligonis, kuriam ką tik nustatytas vėžys. Man rūpi kuo daugiau paaiškinti apie ligą, kad žmogus žinotų, kas jo laukia“, – pasakojo gydytoja, pacientams neretai tampanti psichologe.
Norėdami padėti ligoniams kuo geriau suprasti ligą, kad jie patys suvoktų esantys atsakingi už savo sveikatą ir aktyviai dalyvautų gydant vėžį, klaipėdiečių gydytojų ir kitų specialistų grupė nutarė įsteigti pacientų mokyklą. Jos idėja – kad svarbios ne tik medicininės žinios, bet ir pacientų švietimas apie fizinę, psichikos sveikatą.
J.Remeikienė su kolege krūtų chirurge Agne Čižauskaite idėją pasiūlė ligoninės vadovui profesoriui Vinsui Janušoniui – gavusios jo pritarimą medikės parengė planą, kuris jau pradedamas įgyvendinti. Iš pradžių ši iniciatyva bus skirta krūties vėžiu sergantiems pacientams.
Kaip veiks pacientų mokykla? Ligoniai ir jų artimieji bus kviečiami į paskaitas, kurias skaitys chemoterapeutai, radioterapeutai, psichologai, kiti specialistai, dvasininkai.
Taip pat planuojama naujovė, kokios dar niekas Lietuvoje netaiko, – pacientai turės asmeninį padėjėją – vadybininką, kuris teiks reikalingą informaciją ir pagalbą, įvertins patiriamą stresą, sudarys pagalbos planus, nusiųs pas reikiamus specialistus, koordinuos gydymo procesus. Tokie padėjėjai – naujausia šiuolaikinės onkologinių ligonių priežiūros tendencija, padedanti užtikrinti geriausią ligonių priežiūrą.
„Mūsų idėja tokia: sumažinti dalį gydytojų krūvio, kad informaciją ir pagalbą, kuriai nereikia specialybės žinių, bet tai svarbu gydymo sėkmei, pacientams teiktų būtent vadybininkas. Sieksime, kad jis neapsiribotų gydymo organizavimu. Svarbu, kad ligoniu būtų pasirūpinta visapusiškai, nebūtų pamiršta socialinė pagalba“, – vylėsi J.Remeikienė.
Užsienio valstybėse tai vis dažnesnė praktika. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose veikia sertifikuoti krūties vėžio gydymo centrai, su ligonėmis dirba vadinamosios krūtų seserys – jos praneša tyrimų rezultatus, prižiūri po operacijos, suteikia informacijos, nurodo, kur gauti reikiamą pagalbą.
Kitas pacientų mokyklos tikslas, pasak gydytojos, – mokyti ligonius gyventi po to, kai išgirsta piktybinės ligos diagnozę. Ir mokytis vieniems iš kitų.
„Susidūrus su vėžiu gyvenimas turi keistis. Pacientai turi žinoti, kokie gyvenimo pokyčiai gali būti naudingi.
Žmogus turi imtis atsakomybės už savo kūną. Tai, ką valgo, ką galvoja, kaip elgiasi su savo kūnu, nuo to daugiausia priklauso sveikata. Jeigu pacientai turės žinių, gydymo rezultatai bus geresni“, – mokyklos nauda neabejoja J.Remeikienė.
Gydytoja pastebėjo, kad pagalbos reikia ne tiktai ligoniams, bet ir jų artimiesiems, kurie dažnai jaučiasi psichologiškai atsakingi už ligonį, netgi jaučia kaltės jausmą.
„Bet labiausiai laimėtume, jeigu mūsų pacientai būtų kuo sąmoningesni. Tai ne tik padėtų jiems sveikti – jie turėtų daugiau teigiamos patirties, būtų labiau patenkinti, dėl to mažėtų mūsų krašte vis dar plačiai paplitusio klaidingo įsivaizdavimo ir mitų, dėl kurių onkologiniai ligoniai jaučiasi atskirti ar net atstumti“, – įsitikinusi gydytoja.
Neseniai Klaipėdoje vykusioje Tarptautinėje krūties vėžio konferencijoje gydytojos J.Remeikienės pranešimas apie pacientų mokyklą sulaukė itin didelio kolegų iš Vilniaus ir Kauno dėmesio. Tai tik rodo, kad ligonių švietimas – visiems rūpimas klausimas.
