Dėl šios priežasties gydoma daugiausia naujagimių, bet Lietuvoje padėtis gerėja

107 dienos – tai skaičius, kurį mamos praleidžia ligoninėje kartu su neišnešiotais vaikeliais. Įprastai šeimos tikisi susilaukti sveiko, išnešioto naujagimio ir svajoja jį kuo greičiau glausti prie krūtinės. Deja, neretai gyvenimas pasisuka kita linkme.

1 iš 10 kūdikių pasaulyje gimsta neišnešiotas.<br> 123rf nuotr.
1 iš 10 kūdikių pasaulyje gimsta neišnešiotas.<br> 123rf nuotr.
 Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Seimo narė Monika Navickienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Seimo narė Monika Navickienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Seimo narė Monika Navickienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Seimo narė Monika Navickienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
  Konferencijos akimirkos.<br> E.Grėbliūnaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Nov 17, 2018, 5:11 PM, atnaujinta Nov 17, 2018, 5:12 PM

Šiandien kol kas dar yra labai daug problemų, su kuriomis susiduria šeimos, auginančios neišnešiotus naujagimius, tiek laukimosi procese, tiek po gimdymo. Todėl ruošiantis minėti lapkričio 17 d., tarptautinę neišnešiotų naujagimių dieną, Lietuvos Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ surengė konferenciją ir apskrito stalo diskusiją „Ankstyvosios diagnostikos ir prevencinių priemonių pritaikymo šeimai galimybių plėtojimas“, kur buvo pristatomi problematikos sprendimo būdai.

„Neišnešiotumas sukelia šeimai didžiulį šoką ir stresą, ypatingai, kai matai savo vaiką, kuris gimė per anksti, inkubatoriuje. Jis pats nemoka nei kvėpuoti, nei valgyti, negalima jo palaikyti rankose, tai yra didžiulė nežinia, kaltės jausmas, baimė. Tai yra balansas tarp gyvybės ir mirties“, – sakė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.

Pasak jos, šie vaikeliai turi daugybę specialių poreikių. Jie yra brangiausi pasaulyje ir tai, kiek mes investuosime jų gyvenimo pradžioje, nuo to priklausys, kokią gyvenimo kokybę jie turės vėliau.

„1 iš 10 kūdikių pasaulyje gimsta neišnešiotas. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė, kurios skaičius siekia 15 mln., tačiau jis vis didėja. Tuo metu Lietuvoje yra apie 5-6 proc. neišnešiotukų“, – atkreipė dėmesį A.Radzevičienė.

Pagalba regionuose vis dar sunkiai prieinama

Jos teigimu, ypatingai opi problema yra regionuose, kur trūksta žinių, kompetencijos, specialistų. Dėl šios priežasties, kad būtų užtikrinama vienoda priežiūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose, asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė pristatė „Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų viziją“.

„Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, esame pasirengę ateiti į pagalbą – siūlome savo sukauptą patirtį, žinias, kurios atsispindės mūsų projekte – informaciniame leidinyje „Galių dėžutė“, kuris bus labai vertingas tėvams, medikams, specialistams, dirbantiems su specialių poreikių vaikais“, – tvirtino ji.

Kaip teigė Seimo narė Monika Navickienė, yra didžiulis poreikis tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sprendžiant sveikatos klausimus. Šeimoms, pirmą kartą susidūrusioms su specialiųjų poreikių ar negalios nustatymu vaikams, yra gana sudėtinga gauti visą išsamią informaciją nuo socialinių garantijų iki psichologinės pagalbos.

„Džiugu tai, kad nevyriausybinės organizacijos imasi iniciatyvos ir siūlo instrumentus, metodus, kaip pagerinti savitarpio pagalbą ir kaip suteikti paramą tiek tėvams, tiek specialistams“, – pasidžiaugė M.Navickienė.

Siekiama gydymo kokybės

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė pateikė statistiką: neišnešiotų naujagimių, kurie sveria mažiau kilogramo, pačioje nepriklausomybės atgavimo pradžioje išgyvendavo vos 10 proc. Šiuo metu išgyvena 80-90 proc., tad situacija labai pasikeitė. Lietuva tapo ta šalimi, iš kurios mokosi ir kai kurios kitos Europos šalys.

„Vis dėlto neišnešiotumo problema išlieka gana didelė ir tai, kad jie išgyvena, mums labai svarbu, bet dar svarbiau, kad jie išgyventų sveiki. Kai iš pradžių pasieki kiekybę, norisi ir kokybės, nes kuo naujagimis yra mažiau išnešiotas, tuo jis turi didesnę tikimybę, kad išsivystys raidos sutrikimas“, – pabrėžė ji.

Šiuo metu neišnešioti naujagimiai stebimi iki vienerių metų perinataliniuose centruose, esančiuose Vilniuje ir Kaune. Tačiau vėliau jie grįžta namo ir „išsibarsto“ po visą Lietuvą.

„Specialistai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, teigia, kad jie turėtų būti stebimi ir vėliau iki 2-3 metų ar net ilgiau. Integracija į visuomenę ir pagalba tokių vaikų tėvams turi būti didžiulė. Visi turime dirbti dėl to, kad jie ir mes būtume laimingi“, – paaiškino R.Tamelienė.

Į Vaiko raidos centrą patenka vis daugiau neišnešiotų naujagimių

Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė pastebėjo, kad į Vaiko raidos centrą patenka vis daugiau neišnešiotų naujagimių, o jų raidos sutrikimai yra specifiniai, nulemti gimimo aplinkybių, kurios lėmė patirti daugiau skausmo, daugiau intervencijų į organizmą.

„Jie gerokai jautresni jau vien todėl, kad dėl sudėtingo gimimo mamos negalėjo paimti savo mažylių ant rankų, priglausti prie krūtinės, todėl jiems tikrai ne visada tinka mūsų įprasti gydymo metodai“, – sakė J.Petrulytė.

Pristatytas kompleksinės pagalbos modelis

Socialinės iniciatyvos „Galių dėžutė“ įkūrėjos Dalios Kuliešienės tvirtinimu, 16 tūkst. 661 šeima, auginanti vaiką su fizine ir protine negalia, mūsų šalyje yra vis dar priversta maldauti reikiamų paslaugų. 

Diskusijoje buvo pristatomas funkcionalus vietos savivaldos koordinuotas kompleksinės pagalbos modelis, kuris veikia „čia ir dabar“ principu, įgalinančiu šeimas.

Pasak D.Kuliešienės, ypatingai svarbu keisti požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoką per ankstyvąjį rizikos atpažinimą. Būtina stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO), dirbančių su specialiųjų poreikių, specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais ir jų šeimomis bei atstovaujančių jų interesams, institucinius gebėjimus.

Asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė A.Radzevičienė pridūrė, kad šie maži žmonės kovai už gyvenimą sutelkia visas savo jėgas, todėl jautrias jų charakterio savybes ir polinkius derėtų ne slopinti, o kaip tik puoselėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.