Akcijos tvarumo ženklai
Dar tik ruošdamasi šiųmetei akcijai jos iniciatorė Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija (ŠCPA) socialiniuose tinkluose paskleidė džiugią žinią – dvejus metus šį renginį globojęs Prezidentas Valdas Adamkus sutiko būti nuolatiniu jo globėju. Daugelis prie šios akcijos organizavimo prisidėjusių žmonių iki šiol prisimena Prezidento palinkėjimą, kuriuo jis pasidalijo su pirmojo renginio dalyviais: „...linkiu, kad visada būtumėte matomi ir girdimi. Ne kaip neįgalieji, o tiesiog kaip žmonės – vaikštantys tomis pačiomis gatvėmis, gyvenantys tais pačiais rūpesčiais. Linkiu, kad dėmesys, skiriamas Jums, būtų ne proginis, o nuolatinis, pagalba – reali ir nuoširdi. Kad ne tik žodžiais, bet ir širdimis, ir darbais galėtume pakartoti šiandieninės Neįgaliųjų dienai skirtos akcijos žodžius „Aš ir Tu – tai Mes!“
ŠCPA pirmininkė Edita Navickienė neslepia: toks pasitikėjimas ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja dar atsakingiau ruoštis, įtraukti kuo daugiau naujų miestų, savivaldybių, organizacijų, kuo plačiau skleisti tolerancijos idėjas.
Prasidėjus registracijai, atskriejo dar viena maloni žinia – akcija „Aš ir Tu – tai Mes!“ tapo tarptautine, prie jos pranešė prisidedantis Vokietijos universitetas. Jame studijuojanti šiaulietė Laurita Čiapaitė bičiuliams papasakojo apie Saulės mieste gimusią iniciatyvą ir savo bendramokslius paragino tapti jos dalimi. Įvairovę palaikantys studentai mielai sutiko.
V. Raustytė džiaugiasi ir dar vienu akcijos prasmingumo įrodymu. Specialiai akcijai sukurtas himnas „Tu gali“ tapo vienu iš jos nuolatinių simbolių. Himno autorius Julius, geriau žinomas kaip „Omerta“, davė leidimą šiam kūriniui skambėti visur, kur žmonės jungsis bendruomeniškumui, kurs tvarius socialinius ryšius.
Bendrystės išraiška
Tarptautinė neįgaliųjų diena minima visose šalies savivaldybėse. Jau kurį laiką neįgalieji pasisako prieš šią dieną rengiamus šventinius koncertus, sveikinimus ir padėkų dalijimus. Kviečiama daugiau dėmesio skirti negalios žmonėms pažinti, jiems kylančioms problemoms aptarti, jų sprendimo paieškoms. Akcija „Aš ir Tu – tai Mes!“ tam labai tinka. Į gyvąją skulptūrą kartu su neįgaliaisiais kviečiami visos visuomenės nariai. Rankomis susikibę žmonės simbolizuoja mūsų bendrystę: „Aš“ – tai neįgalieji ir jų artimieji, „Tu“ – asmenys, neturintys negalios arba artimo sąlyčio su ja, „Mes“ – lygiateisiai bendros visuomenės piliečiai, galintys ir turintys turėti teisę nesijausti kitokie nei kiti. Bendrystė suteikia abipusio džiaugsmo ir didžiulį troškimą tobulėti.
Akcijos iniciatorę V. Raustytę, kaip ir jos dvynę seserį, cerebrinis paralyžius lydi nuo vaikystės. Mergina gerai žino, kas yra patyčios, atskirtis. Todėl, pasak jos, šia akcija ir siekiama, kad viso to neliktų, kad neįgaliųjų nekaustytų baimė būti nesuprastiems, atskirtiems nuo visuomenės, kad kitokius, ypatingus vaikus auginantiems tėvams neplyštų iš skausmo širdis matant, kaip jų brangūs žmonės kenčia. „Visa širdimi norisi, kad šie žmonės nesigėdytų savęs, savo negalios, kad nekiltų klausimų: kodėl aš esu neįgalus? Kodėl esu kitoks nei kiti ir manęs nepriima?“ – sako mergina.
Smagu, kad akcijoje dalyvavo nemažai ugdymo įstaigų, kad vaikai nuo mažens mokomi bendrystės, empatijos. Vien Ukmergės rajone prie akcijos prisidėjo Dukstynos, Senamiesčio, Deltuvos pagrindinės bei „Ryto“ specialioji mokykla.
Itin gausiai į šią socialinę akciją žmonės rinkosi Joniškyje, Vilkaviškyje, Šakiuose ir kitur.
Plečiasi akcijos ribos
ŠCPA pirmininkės E. Navickienės teigimu, ne viename mieste, ypač ten, kur ši akcija vyko jau trečius metus, nesitenkinta vien tik gyvosios skulptūros kūrimu. Jos dalyviai buvo kviečiami padiskutuoti, pasiklausyti įdomių paskaitų. Šiauliuose surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Neįgaliųjų socializacija“ kalbėta apie negalios vaizdinį visuomenėje, neregio vaizdinį mene, universalų dizainą Lietuvoje ir kitus svarbius dalykus. Konferencijos dalyviams pristatyti neseniai vykusios akcijos „Pojūčiai“ rezultatai, surengti socialiai atsakingo verslo apdovanojimai.
E. Navickienė pasidžiaugė, kad savivaldybė pažadėjo leidinyje, kuriame bus pristatyti Lietuvos miestai, į Šiauliams skirtus puslapius bus įtraukta ir akcija „Aš ir Tu – tai Mes!“ Ir ji bus pristatoma ne kaip neįgaliųjų, o viso miesto prestižinis renginys.
Vilniuje Tarptautinė neįgaliųjų diena paminėta didžiule konferencija „Litexpo“ rūmuose. Savarankiškam gyvenimui skirtos paskaitos, diskusijos, techninės pagalbos priemonių paroda sutraukė daugybę žmonių iš visos Lietuvos. Gaila, kad į šios konferencijos programą socialinė akcija „Aš ir Tu – tai Mes!“ nebuvo įtraukta. Kelių šimtų žmonių gyvoji skulptūra galėjo tapti išskirtiniu įvykiu.
Tik kartu galima daugiau nuveikti
Vis dėlto ne visur, kur akcija buvo planuota, ji vyko sklandžiai. Kai kur žmonėms susiburti sutrukdė subjuręs oras. Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė sako, kad pirmą kartą čia turėjusiai vykti akcijai buvo labai atsakingai rengiamasi, tačiau lauke taip pustė, kad nesiryžta rizikuoti žmonių, ypač neįgaliųjų, sveikata. Vis dėlto, pasak neįgaliųjų draugijos vadovės, idėjos surengti šią akciją neatsisakyta. Orams pasitaisius bendrystės renginys įvyks.
Ir į nuo šlapdribos pažliugusią Katedros aikštę Vilniuje, kur akcija „Aš ir Tu – tai Mes!“ vyko dvejus metus, šįkart susirinko tik mažas būrelis ją palaikančių žmonių. Iniciatyvos ją rengti „Savarankiško gyvenimo“ asociacija ėmėsi tik pastebėjusi, kad šiemet Vilniuje niekas nesiima to daryti. Deja, per porą dienų visko suorganizuoti nepavyko. Nors į socialiniuose tinkluose išplatintą kvietimą sureagavo daug žmonių, deja, dalyvaujančių buvo mažai. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narys Ričardas Dubickas neslėpė nusivylimo, kad tiek daug sostinėje esančių neįgaliųjų organizacijų nesugebėjo susitelkti bendram tikslui.
„Jeigu patys nesusiprasime ir nesibursime į draugišką ratą, niekada nieko nepasieksime. Ne be reikalo liaudies išmintis sako, kad vieną žabelį lengvai perlauši, o visos šluotos taip paprastai neįveiksi. Reikia vienytis, – sako aktyvus „Savarankiško gyvenimo“ asociacijos atstovas. – Gal ne visada sutampa mūsų požiūriai, bet visada galima rasti kompromisą. Reikia tik bendradarbiauti ir dirbti kartu“.
Aktyviai į „Savarankiško gyvenimo“ asociaciją įsitraukusi Monika Ošmenskienė taip pat neabejoja: jeigu nelauksime, kol mumis pasirūpins kas nors kitas, o kiekvienas padarysime viską, ką mokame ir galime, daug daugiau pasieksime. Dėl raumenų distrofijos kenčianti ir tik elektriniu vežimėliu judėti tegalinti jauna moteris pasidžiaugė ką tik gavusi žinią: jos pastangos, kad rekonstruojami Kongreso rūmai būtų pritaikyti ir neįgaliesiems, pagaliau sulaukė pritarimo.
Monika kvietė visus, kam svarbu, kad mūsų visuomenėje visi jaustųsi saugūs ir savarankiški, burtis į „Savarankiško gyvenimo“ asociaciją. Pasak jos, ši asociacija pasisako už savarankišką gyvenimą visiems – ir neįgaliesiems, kad jie galėtų savarankiškai nusileisti laiptus pakeitusiu pandusu, saugiai patekti į troleibusą, ir seneliams, kad jie ilgiau galėtų gyventi savo namuose, ir mamoms su vežimėliais, kad jos visur galėtų patogiai judėti ir jaustis. Visi šie siekiai labai artimi ir socialinės akcijos „Aš ir Tu – tai Mes!“ tikslams.
Mažiau nei metus gyvuojanti „Savarankiško gyvenimo“ asociacija pasiryžusi imtis iniciatyvos visur, kur mato taisytinus dalykus. Gal ne iš karto pavyksta, tačiau, pasak R. Dubicko, asociacijos nariai rankų nuleisti nežada.
