Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė sako, kad toks požiūris nėra teisingas. „Mūsų darbe yra sprendžiami svarbiausi žmogaus sveikatos ir gyvybės klausimai. Aš neįsivaizduoju profesionalo gydytojo, kuris kažką darytų iš esmės kitaip, priklausomai nuo to, davė pacientas kokių dovanų ar nedavė. Tiek gydymo įstaigos, tiek medikas yra suinteresuoti, kad gydymo procesas būtų sklandus“, – tikina gydytoja.
Vadovaujasi gydymo gairėmis
Norėdama praskleisti gydytojo darbo specifikos skraistę doc. R. Jančiauskienė aiškina, kad dauguma onkologinių ir kitų ligų diagnozuojamos ir gydomos vadovaujantis patvirtintomis ligoninės, Lietuvos ar pasaulio gairėmis, kurios sudaromos remiantis mokslo įrodymais.
„Labai dažnai vadovaujamės tokiais tarptautiniais dokumentais, kurie yra sudaryti geriausių tos srities specialistų, profesinių medikų organizacijų ir padeda nuspręsti, kas konkrečioje situacijoje geriausia vienam ar kitam pacientui. Negalėčiau pasakyti, kad absoliučiai visas klinikines situacijas gairės gali apimti. Juk kiekvienas žmogus individualus, reikia atsižvelgti ne tik į ligos charakteristikas, bet ir į kitus dalykus: paciento amžių, gretutines ligas. Net ir esant panašiai ligai, galutinis sprendimas gali skirtis įvairiems pacientams. Bet vis tik gydymo gairės yra svarbios, jomis stengiamės vadovautis“, – apie gydytojo darbą kalba onkologė chemoterapeutė.
Medicina yra ne tik amatas, bet ir menas
Nors pripažindama, kad gydytojai dažnai savo darbe vadovaujasi tam tikrais diagnostikos ir gydymo algoritmais, docentė teigia, jog negalima absoliučiai visko standartizuoti. Jei tai būtų įmanoma, tuomet vietoje gydytojo galėtų dirbti robotai. Bet taip nėra, žmogaus protas vis tiek dar yra galingesnis, o gydytojo, ir slaugytojų patirtis turi labai didelės įtakos. Gydymas paprastai yra individualizuojamas kiekvienam pacientui. Medicina yra ne tik amatas, bet ir menas.
R. Jančiauskienės teigimu, nė vienas medikas nenori pacientui pakenkti ir savo darbą atlieka taip gerai, kaip tik gali. Ko stinga labiausiai – tai, ko gero, tinkamo bendravimo tarp gydytojo, slaugytojo ir paciento. Kartais – dėl laiko stokos. Susirgus sunkia liga, klausimų žmogui kyla daug, tad į juos atsakyti įprasto konsultacijai numatyto laiko dažnai nepakanka. Žinoma, visi mes esame skirtingi žmonės, gydytojai taip pat. Vieni mėgsta daug šnekėti, kiti atvirkščiai – daug daro, bet nemėgsta paaiškinti arba paaiškina nepakankamai. O tai pacientui yra labai svarbu. Kartais jam atrodo, kad daktaras per mažai dėmesio skiria arba blogai gydo todėl, kad nepapasakoja, kaip ir kodėl jis tą daro. Į šituos dalykus reiktų atkreipti didesnį dėmesį.
Kyšiai gydytojams – išeinantis reiškinys
Gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. R. Jančiauskienė yra įsitikinusi, kad kyšiai ar dovanos įtakos gydymo kokybei neturi. „Niekas nenori kenkti. Kaip galėtumėte dirbti savo darbą, jei darytumėte kažką sąmoningai blogai? Kaip mokytojas moko mokinį, kad jis pasiektų gerų rezultatų, ir tada jaučiasi laimingas, taip ir gydytojui reikia pasitenkinimo savo darbu. O jis įmanomas, kai gydymo rezultatai yra geri, kai pacientas ateina kontrolei ir jo savijauta yra pagerėjusi, kai periodiškai lankosi pasveikęs... Tas grįžtamasis ryšys daug mums duoda. Dėl jo verta stengtis ir, aš tikiu, kad dauguma taip ir daro. O neoficialūs atsilyginimai gydytojui yra išeinantis reiškinys“, – įsitikinusi gydytoja.
Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
